Pirmą kartą čia?
Atnaujinta:

Kiek pasiekei per savo gyvenimą? 2 pratimai, padėsiantys suprasti

Įsivaizduok. Atsibudai vieną blankų, baltais debesimis nuklotą rytą savo lovoje, kaip įprasta. Žadintuvas įkyriai pjauna savo melodijas… Tačiau keltis nesinori. Virš tavęs – baltos lubos.

Tuščios. Baltos.

Na, taip, kažkur kampe galbūt prilipęs voratinklis ar viduryje lubų kaba šviestuvas, bet… Argi tai gali atstoti tą begalinę lubų tuštumą?

Ar tie niekai gali atstoti begalinę gyvenimo tuštumą?

(Pala, gyvenimo!?)

Po ilgos nakties atsibudai savo lovoje. Žadintuvo melodija rėžia ausis, tačiau visai nenori keltis. Nes matai tik tuščias gyvenimo lubas.

Ką per savo gyvenimą pasiekei?

Rimtai: kokia tavo gyvenimo vertė? Kuo tau jis buvo malonus? Ir kuo padėjai pasauliui tapti geresniu?

(Mažai kuo? Niekuo?)

…Gal tuomet geriau eit ir šokt nuo tilto upėn? Taip bent aplinkiniai galėtų gyventi netrukdomi, o jei šokant padarytum salto, tai tiltas taptų turistų lankoma vieta…?

Neskubėk. Pirmiau pažvelkime į tavo gyvenimą detaliau.

Tu. Žmogus.

Įvesk savo gimimo datą:


Matai šiuos skaičius? Prieš tiek metų, savaičių, dienų ir valandų gimei tu.

Atsuk dar devynis mėnesius atgal ir pateksi į vieną smagiausių savo tėvų naktų. Tą naktį vyko visko, bet daugiausiai žaidimo kyšt traukt, rakto ir spynos taikymo, lazdų obliavimo ir meilės kupino horizontalaus šokio.

Nors diskutuotina, ar pirmųjų ląstelių susijungimas yra žmogaus gyvybės pradžia, 1 visgi po Didžiojo O, viskas vyko šitaip:

  1. Drąsus spermatozoidas sako kiaušialąstei: „Ė, didžiule, 2 davai susijungiam!“. Ir parodo uodegos raumenį.
  2. O kiaušialąstė atsako: „Meh“. Nes dėmesio ir taip gauna iš daugiau nei 200 milijonų spermatozoidų. 3
  3. Visgi, tavo tėčio spermai pasisekė ir šiai susijungus su kiaušialąste, laivas pradeda keliauti srauniąja kiaušintakio upe. Apie 8-9 dieną 4 laivo kapitonas sušunka: „Metam Inkarą į tą gimdą!“.
  4. Išmetus Inkarą, tęsiamas vystymosi nuotykis. Šiai kolonijai sekasi geriau nei toms, kurios priklausė Lietuvai. 5
  5. Po devynių mėnesių, prasidėjus vietos valdžios sukilimams, vaisius įgauna nepriklausomybę. Sukuriamas nepriklausomybės himnas, daugiausiai sudarytas iš garsų „Eeeee!“ ir „Aaaaa!“.

Tu gimei. Sveikinu!

Tavo gyvenimas.

Tu: raudonas, raukšlėtas ir išskyras pro visas angas leidžiantis ateivis, kalbantis jam vienam suprantama kalba.

Ar, galbūt, pasikeitei: raukšlės išsikraustė ant delnų (jei gimei vyru, kartu ant asmeninės piniginės), oda išbalo, plaukai pradėjo augti keisčiausiose vietose ir išmokai kalbą, suprantamą 2-4 milijonams žmonių.

Ir gali džiaugtis:

Tu gimei iš žvaigždžių kalvėje sukurtos dulkės.

Vienos mažos dulkelės begalinėje visatoje.

Prieš 4,6 milijardo metų milžiniškas helio ir vandenilio dulkių debesis, pajudintas netolimos supernovos, sukruto. Jis sukosi… Sukosi… Sukosi ir sukūrė žvaigždę. 6 Saulę. Vieną iš 1024 žvaigždžių šioje visatoje. 7

Neįtikėtina, kad per praeitus 2,8 milijono metų pasikėlusios beždžionės 8 neišžudė viena kitos, esi naujausias 14.000 žmogaus kartų̃ 9 išradimas ir vienas spermatozoidų, laimėjusių atsitiktinumo žaidimą.

Tik…

…Tai išgyvenome kiekvienas mūsų.
Aš, tu ir net buvusi tavo lietuvių kalbos mokytoja.

Tu visada buvai dulkė, valdoma begalės išorinių ir vidaus jėgų. Per vos 30 visiškai įprastų sekundžių:

  • Tavo kūnas atsikrato virš 170 tūkstančių odos ląstelių. 10
  • Širdis perpumpuoja kraują 6 kilometrų atstumu. 11
  • Kūnas sugeneruoja 80 ir daugiau vatų galios. 12
  • Ir sukuria 72 milijonus naujų raudonųjų kraujo ląstelių. 13

Per 30 sekundžių. Ir to net nepastebi. Kaip turbūt nepastebi ir to, kad tavo gyvenimas žygiuoja tolyn, o tikėtina, kad nugyvensi tiek:

Jei sunku įsivaizduoti, galime tai paskaičiuoti bene įsimintiniausiu būdu – šventėmis, kurios vyksta kartą metuose ir kurių neįmanoma nepastebėti. Pavyzdžiui – Kalėdomis.

Jei jas žymėtume mandarinais, tai aš, kaip 24 metų jaunuolis, jau patyriau 35 procentus šių švenčių:

Žiū kiek mandarinų!

Gali atsispausdinti ir pasižymėti, kiek mandarinų liko tau. Dar tiek jų suvalgysi, sukramsnosi.

…Jeigu po 40-ties minučių nemirsi nuo insulto, autoavarijos, plėšikų ar ūsuoto žudiko maniako, su kirviu rankose.

Juokauju, juokauju! Tai tik foto montažas. Ačiū kūrybingiems debesyliečiams. :-)
Juokauju, juokauju! Tai tik foto montažas. Ačiū kūrybingiems debesyliečiams. ;-)

Taigi, ką per savo gyvenimą pasiekei TU?

Išskyrus tai, kad suvalgei šimtus apelsinų, obuolių ir bananų?

…Pameni baltas lubas? Pažvelk į jas vėl.

Kas ten? Ar ten kažkas, ko pirmai nepastebėjome!?

(Ei, išties!)

Žinai, aš tikiu tavimi.

Galbūt tavo lubos išties baltos. O galbūt tau taip tik atrodo, nes po ilgo miego akys užtraiškanojo ar lubos šiek tiek apdulkėjo.

Aš tikiu tavim, kad per gyvenimą pasiekei daugiau, nei manai.

Atlikime du pratimus ir pamatysi tai savo akimis.

Pirmasis pratimas: 200 tave išauginusių potyrių.

Tau reikės popieriaus lapo arba šios paruoštos lentelės. Šią tu gali atsispausdinti arba išsisaugoti bei pildyti kompiuteryje. 14 Jei rašysi ant sąsiuvinio lapo, tau reikės liniuotės, kad nusibrėžtum keturis stulpelius.

Žingsnis 1:

Kiekvieniems savo gyvenimo metams 15 parašyk po du įvykius, kuriuos patyrei tais metais. Tai gali būti mėgstama veikla, įsimintinas nuotykis ar bet kas kito. Nebūtina rašyti kažko neįtikėtino!

Jei nepameni nieko, visada gali paklausti savo tėvų, draugų arba globėjų.

Surašyk savo veiklas į stulpelį.

Pirma uzduotis

Atlikai? Tuomet štai antroji užduotis…

Žingsnis 2:

Kiekvienai savo veiklai, parašyk po pasiekimą. Kol kas nevertink, iš to gavai, bet paprasčiausiai – kuo tai baigėsi?

Pavyzdžiui, jei sulaukus 12-kos patiko skaityti Harį Poterį, ar perskaitei visą knygą? Jei 7-erių mėgai rankdarbius, galbūt padarei mamai atvirutę? O jei 17-kos lankei krepšinio klubą, gal sužaidei kokiose, kad ir mažose, miesto rungtynėse?

Pasistenk sau nemeluoti. Tik atsakyk į klausimą.

Antra uzduotis

Galiausiai…

Žingsnis 3:

Trečiame stulpelyje parašyk įgūdžius, kuriuos įgavai.

Pavyzdžiui, jei kažkada mėgai važinėti dviračiu (veikla), tai nuvažiavai 20 kilometrų per vieną dieną (pasiekimas) ir tai, tarkim, išmokė nepasiduoti pavargus net ir važiuojant kalnuotais keliais (įgūdžiai). Ar panašiai.

Rašyk nuoširdžiai, nes niekas be tavęs šio pratimo rezultatų netikrins. Jei tavo veikla (tarkim, rūkymas) davė plius 5 „chebros“ taškus ir atėmė 30 sveikatos taškų – taip ir rašyk. Atvirai. :)

Trecia uzduotis

Jei dviejų veiklų nepakanka, tuomet gali pratimą pakartoti ir prirašyti po trečią mėgstamą veiklą. Ketvirtą ir penktą. Tikiu, gali sugalvoti net ir daugiau – jei tik nori.

Dabar sąžiningai – neskaityk toliau šio straipsnio.
Pirma atlik šį pratimą. Bent jau pradėk.

Są-ži-nin-gai.

Atlikai? Užpildei?
Minčių galvoje jau turi?

Tuomet susirink visas savo mintis, baimes, džiaugsmus ir abejones, ir…

Antrasis pratimas: Nurimk.

Nujaučiu, kad tau šią akimirką gali kilti abejonių. Galbūt baisu, kad tavo įgyti įgūdžiai neatrodo išties vertingi. 16 Ar šiaip, viskas atrodo siaubingai ir tuoj ateis gyvenimo galas…

Geros naujienos: Tau tik taip atrodo.

Nurimk.

Kvėpuok: Įkvėpk ir tada lėtai iškvėpk.

Geriau?

Tuomet štai…

…Tavo praeitis ir jos potyriai, pasiekimai bei įgūdžiai yra tik praeitis. Ir nors praeitis sukūrė dabarties tave, ji neprivalo būti ideali. Neturėtų. Ir tikiu, kad taviškė tokia nėra.

Praeitis neturėtų būti ideali. Pakartokim tai kartu. Nors pašnibždomis. 17

Žinai kodėl?

Juk be praeities mes nieko nebūtume išmokę.

Jei kažkada nebūtume valgę akmenų – nežinotume, kad šie nevalgomi. Jei nebūtume lietę ugnies – nežinotume, kad ji tikrai degina. Jei nebūtume pasiuntę savo draugų na***, tai turbūt nežinotume, kad tai tikrai gali įskaudinti, įžeisti kitus žmones.

  1. Tavo klaidos išmokė jų nekartoti. Ar bent padėjo mokytis.
  2. Tavo net ir keisti hobiai padėjo pasiekti tai, kam kiti paprasčiausiai nerasdavo laiko.

…Jei nebūčiau vaikystėje skyręs begalės valandų fantastinėms knygoms, nežinau ar dabar sakyčiau tau šiuos žodžius. Jei būčiau buvęs drąsesnis per stojamąjį egzaminą į dailės mokyklą – galbūt dabar būčiau skulptorius. Arba kasininkas Kauno autobusų stotyje.

O jei tau vis dar baisu, vis tiek nurimk:

Niekas kitas irgi negyveno idealiai.

, Alex Monaco, net Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė – nė vienas mūsų negyveno pagal kažkokį vaikystėje susikurtą planą. Tau irgi nepavyko, taigi – mes esame kartu. :)

…Žinai, kas smagiausia, šitai įsisąmoninus?

Praeitimi galime priminti sau apie neišvengiamą ateitį.

Ir augti. Mokytis. Gyventi.

Memento mori. Atmink mirtį.

Atmink mirtį.

(Ne, ne tai, kad atmink jai atgal ant kojos. Atsimink.)

Prieš kelias savaites bendravau su viena debesyliete. Susitikome jaukioje kavinėje Kauno senamiestyje ir bendravome apie viską, kas susiję su asmeniniu augimu. Pokalbis buvo smagus, kol man užsiminus apie mano vieno herojaus Scott Dinsmore 18 mirtį kalnuose, ji pertraukė:

„Danieliau, nekalbėk apie mirtį. Man tai nepatinka.“

Aš, aišku, turiu ilgą nosį ir paklausiau kodėl. Ir jai bandžius išsisukti, vėl paklausiau kodėl, tačiau kitais žodžiais. O tada vėl. Kol ji atsakė:

„Man nepatinka, nes pradedu galvoti, kad per savo gyvenimą nieko
nepasiekiau. Ir to bijau. Nenoriu mirties.“

Ji pasakė tai su tokiu atvirumu ir nuoširdumu, kad aš net atsilošiau bei akimirką sėdėjau nesugalvodamas, ką atsakyti. Tai buvo velniškai atviras atsakymas. Ir drąsus. Man jis patiko. 19

Ar tau toks atsakymas pažįstamas? Ar tau irgi kartais kirba mintis, kad gyvenimą iššvaistei veltui, o tavo lubos išties tuščios?

Tuomet atmink mirtį.

Jei bijai mirties – atsimink ją.

Taip, rimtai. Atsimink mirtį taip, kaip retkarčiais atsimeni tuos savo gėdingus, velniškai gėdingus poelgius, kuriuos mielai pakeistum, jei galėtum atsukti laiką atgal. 20

Nujaučiu, kad tai skamba netikėtai, bet štai priežastis:

…Tu dar turi visą gyvenimą iki paskutinės akimirkos.

Nesvarbu, ar žūsi po 40-ties minučių, ar po 60-ties metų, kas dabar atrodo taip tolima. 21 Tu turi dar dešimtmečius, metus, mėnesius, savaites ar galiausiai net dienas bei valandas.

Turi visa tai, kad galėtum pataisyti save.

Kad galėtum pakeisti save.

Kad galėtum padėti aplinkai ir jai atsilygint taip, kaip 55-erių sulaukęs „Karo ir taikos“ autorius Levas Tolstojus beveik per naktį pasikeitė iš išnaudojančio didiko į pasaulį keičiantį autorių. 22

Ar, po perkūnais, net nereikia tokių didelių pokyčių – tu gali pradėti pamažu. Tai, išties, kartais net geriau. 23

Atmink mirtį.

Ir džiaukis, kad dar turi laiko pasinaudoti savo įgūdžiais bei įgauti naujų.

Džiaukis, nes dar turi laiko pačiam džiaugsmui.

Ir tavo lubos, baltos lubos… Jos išties nėra tokios baltos. Ar matai?

Visus tuos nuostabius darbus – atlikai tu. Tu! O tuos, kurių gailiesi, visada gali įtraukti į pamokų sąrašą. Ir kovoti už ateitį, už lubas, pilnas pasiekimų bei spindinčių žvaigždžių.

Argi šios mintys neišlaisvina? :)

Tavo mirtingasis,


  1. Čia į sceną ateina žmogiškumo, žmogiškos sielos, žmogiško mąstymo ir žmogiško savisuvokimo klausimai.

    Žmogaus teises pagal LR įstatymus įgyji tik gimus, sielą, pagal krikščionis, įgauni vos pradėtas, mąstymą – maždaug trečiąją savaitę, kai pilnai susiformuoja tavo smegenys, o savęs suvokimą – išvis tik apie 18 mėnesių po gimimo.

    Kuris šių ataskaitos taškų yra žmogaus gyvybės pradžia?

  2. Kiaušialąstė yra apie 30 kartų didesnė už spermatozoidą.

  3. Ir taip – kiekvienas jų savyje turi pusę žmogaus gyvybei reikalingo DNR kodo. Tai du šimtai milijonų šansų sukurti vis kitokį žmogų.

  4. Tiek trunka kelionė linksmuoju kiaušintakio kalneliu.

  5. Septynioliktame amžiuje Kuržemės ir Žiemgalos kunigaikštystė, vasališkais ryšiais priklausiusi Lietuvai, buvo įkūrusi kolonijas Afrikoje ir vidurio Amerikoje. Deja, šios kolonijos ilgai neišliko dėl ATR karo su Švedija ir įkalinto kolonijų įkūrėjo. Kolonijas užgrobė Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų laivynai.

  6. Tai vyko šitaip.

  7. Bent tiek jų suskaičiuoja matematikai. Tiesa – jei kalbėsime apie merginą Saulę, dabar skaitančią šiuos žodžius, tai man esi ryškiausia žvaigždė iš 7,4 milijardų! <3

  8. Prieš tai buvusios gyvybės formos buvo pernelyg nepanašios į žmogiškąsias.

  9. Rekomenduoju apie tai skaityti nuostabų straipsnį: „Meet Your Ancestors (All of Them)“. Myliu šį autorių!

  10. Taip – visos jos gyvenimus baigia pleiskanų pavidalu.

  11. Kas, pripažinkime, gana įspūdinga, kai mūsų ūgis neviršija dviejų metrų.

  12. Priklausant nuo veiklos ir sveikatos. Dirbant iš visų jėgų (tarkim bėgant nuo pikto šuns) kūnas sugeneruoja ir po 2-3 tūkstančius vatų galios.

  13. Kurios skirtos vien deguonies pernešimui tavo kūne. Tavo kūne šiuo metu yra apie 20-30 trilijonų tokių ląstelių. Pažvelk į savo rankas.

  14. Taip pat gali atsidaryti per Google Docs aplikacijas, jei kompiuteryje neturi tinkamos įrangos.

  15. Tiek, kiek jau nugyvenai. Į ateitį kol kas nežvelk.

  16. Palyginus, va, su tuo įkvepiančiu jaunuoliu internete… Aš pats kartais galvoju, kaip tokiems, kaip debesyliečiui Antanui Bernatoniui, pavyko tiek daug. :)

  17. Sau, asmeniškai: „Mano praeitis neturi būti ideali!“.

  18. Tokio bičiuko, įkūrusio Live Your Legend judėjimą, padedanti žmonėms rasti savo karjeros kelią ir kurti bendruomenes.

  19. Gerbiu žmones, kurie geba atsakyti į skaudinančius klausimus atvirai.

  20. Kodėl tie prisiminimai šauna būtent bandant užmigti? Ir, o Dieve, kodėl aš vis prisimenu mokyklą?

  21. Bet nėra tolima – paklausk tėvų ar senelių. Metai yra itin ilgas laiko tarpas, prabėgantis vos per kelis akimirksnius.

  22. Plačiau gali sužinoti Britannica enciklopedijoje. Taip pat, spėju, ir įvairiuose kituose šaltiniuose. Tai nėra didžios paslaptys.

  23. Jei šoksi išsikelti 30 iššūkių ir 5 dietas vienu metu – tikėtina, kad pervargsi ir savo tikslus greitai mesi. Tačiau augant mažų žingsnelių metodu – pasieksi didžių rezultatų be rizikos.

parama=gėris

Ačiū, kad skaitei! Jei patiko – prašau pasidalink feisbuke, palik komentarą... Arba padėk man skirti daugiau laiko kūrybai! :) Gausi ir papildomų dovanų: kiekvienas, paaukojęs bent 7,50 €, gauna mano knygos „Tinginio manifestas“ audio įrašą. Ir daug meilės! ❤

banko pavedimu

Paaukok bankiniu pavedimu arba kitokiu Lietuvoje įprastu būdu:
 

paypal

Arba vienu paspaudimu per Paypal sistemą:
Paremti dabar  Paremti dabar

32 komentarų... Pritari? Prieštarauji? O ką manai tu?

  • Natalija parašė:

    Pagalvojau jei mirčiau kas būtų su mano vaikais be manęs?Tai vėl rodo kad nesu savanaude?….

  • vitalija parašė:

    pasiekiau ivairiausiu dalyku.Paskutinis toks 0- tikrai.Skambino dailes mokytoja ir pasake, liepe, patare isbandyti drobe, akrila ir didelio formato.Toks stai mano pasiekimas.Pradesiu?Taip.Turiu pasiutusia baime, bet imsiuosi.

  • parašė:

    Ir mane šis straipsnis privertė vėl pagalvoti jog mirtis yra neišvengiama musu gyvenimo dalis. Taip pat šis straipsnis priminė man taip seniai skaityta Sviatoslavo Loginovo knyga – amžinojo šviesa, kuri kalba apie mirtį ir apie tai kas atsitinka po mirties… Tai ne banali istorija apie pomirtinį gyvenimą todėl rekomenduoju – paskaityk ! Knyga įkvepia pažvelgti į daug ką kitu kampu , o kaip supratau tau tai įdomu :)

    • Debesyla parašė:

      Skamba įdomiai! Ačiū už rekomendaciją!!! :)

  • modeirmode 45 metai parašė:

    Dieve kokie jūs dar visi jauni.. Puikus ir pavykęs šis Debesyliečių kūrinys, reikia būtinai nusikopinti
    pasilikti jį sau savo laikmenose ir galėčiau pasiskaityti tai savo gyvenimo gale. Taip viskas paprastai apie gyvenimą ir mirtį…

    • Debesyla parašė:

      Aš tikiuosi, kad pats jį galėsiu perskaityti, kai būsiu 45-rių, ne 25-rių, o perskaitęs – išmokti kažką naujo, pasimokyti, papildyti savo kūrybą :3

  • Julius parašė:

    Prieš pora savaičių, naktį pabudau nuo pykinimo. Atsisėdau lovoje ir užplūdo toks silpnumas, kad vos nuėjau užsidegti šviesos. Grįžau link lovos šliauždamas keturiom ir vos laikiausi „neatsijungęs“. Buvo mintis, kad rimtai galiu numirti. Viena iš ryškiausių minčių tuo metu: „Nejaugi viskas? Rimtai? Čia? (viduryje kambario ant grindų). Tik tiek?“ Atrodė tiek nespėjau nuveikti. Tada matyt įsijungė pusiau automatinis loginis rėžimas..
    Kelias dienas po to kol laukiau tyrimų visi pojūčiai buvo lyg paaštrėja. Viskas džiugino. Buvo mintis, kad toje nežinomybėje net geriau.

    Straipsnis gauna didelį „like“. Tęsk toliau;)

    • Debesyla parašė:

      Ačiūū, Juliau! Ir sveikatos, kad nepasikartotų vėl! :D

      (Na, ar galbūt pasikartotų? Visgi, išties, tapo priminimu. Visai irgi gerai.)

  • Danas_Ciurichas parašė:

    Gerai surašyta. Atleisk, Danieliau, bet ir vėl – tiesiog bukai pastebėsiu – apie 40proc per ilgas veikalas. Gera analizė, gera struktūra, bet jei vertingus itališkus ledus valgysi originalios sudėties ir originalios porcijos dydžio, patirsi malonumą. Bet jei tuos ledus ištirpdysi, sumaišysi su dideliu kiekiu pieno ir vėl sušaldysi, tam kad gautum tik daug didesnę porciją – tikrai pasielgsi netinkamai – bus nebe skanu :) Taip, Tavo Debesyla nėra delfi, bet kokybės skiesti nepatarčiau. Linkėjimai Tau, Danieliau

    • Debesyla parašė:

      Ačiū, Danai! :3 Žinau, kad tokią bėdą turiu. Užtat tai gyvas pavyzdys esu kaip nuo miniatiūrinių idėjų pereinu prie grandiozinių tekstų… O dabartinius bandau vis vėl mažinti, mažinti, mažinti! :)

  • almarkone parašė:

    *****
    …ateik,
    pasupsiu,
    Tave,-
    Mirtie,
    šviesos
    rage
    mėnulio…
    pabijosime
    kartu
    kažko,
    lyg ir,
    Tavęs…
    ir vėl,
    nueisim…
    kožnas
    sau…
    galbūt…
    *****
    2013.05.06

  • Raima parašė:

    Po kiekvieno tavo straipsnio, Danieliau, turiu gerai pagalvoti norėdama kažką pakomentuoti. Taip ir šį kartą.
    Straipsnis tavos krypties ir įdomus, bet ar pritariu tavo mirties minčiai: gyvenk atmindamas mirtį ir to skatindamas spalvink savas lubas. Hmmm.
    O ar būtina dabar kiekvienam po savęs palikti kažką tokio vauuuu? Kodėl nebeužtenka paprastų gyvenimų? Kodėl žmonės verčiasi per galvas, kad taptų tuo kuo visai negimė būti? Prievartauja save prisiimdami kitų žmonių idėjas, kad jų lubos būtų kuo spalvingesnės.
    Manau, svarbiausia ne apie mirtį kaip gyvenimo variklį reikia galvoti, o suvokti koks žmogus esi, nieko nekopijuoti, gyventi savo gyvenimą, atrasti vidinę charmoniją ir džiaugtis smulkmenomis, kurios ir sudaro mūsų gyvenimą.
    Kai nebesistengsime būti tuo kuo nesame gimę, tuomet lubos pačios pradės keisti spalvas ir nebereikės galvoti, kad būtinai turiu veikti, nes vieną dieną mirsiu.

    • Debesyla parašė:

      Tuo mane ir žavi budizmas bei kitos ekologiškos, minimalizmo filosofijos – juk tikrai nereikia tiek daug, kad būtume išties patenkinti savimi. Nereikia kalno daiktų ar neįtikėtinų pažinčių… Nes laimė nėra *kažkas*, tai labiau ~požiūris~, kad jau yra gana.

      Smagiausia su tokiais žmonėmis bendrauti. Juos sunku pastebėti, nes jie nesigiria neįtikėtinais pasiekimais ir ateities svajonėmis – jie tiesiog mėgaujasi tuo, ką turi. Bet kai sutinki, vienas malonumas būti kartu!

      Ačiū, Raima <3

  • Laimuze parašė:

    Atmink, kad vieną dieną mirsi
    ir brangink savo gyvenimą.
    Tu atėjai į jį juk su savu tikslu,
    Nors nežinai dažnai kokiu
    ir tai tau kelią nerimą,
    O kartais ir gyventi rodos taip sunku.

    Tačiau atmink, kad mirsi
    ir išgyvenk pilnai savo gyvenimą —
    Taip, kad paliktum meilę širdyse.
    Paleiski abejones, baimes,
    pykčius, kaltę, nerimą
    Ir lai spindės gyvenime tava akių šviesa.

    Lai šildys ji net pilką kasdienybę —
    Žodžiu, jausmu, kūryba, buvimu.
    Ir lai lydės Tave gyvenimu ramybė,
    O tai, ką išgyvensi, vadinsi — likimu.
    Atmink, kad vieną dieną mirsi
    ir brangink, tikrai brangink savo gyvenimą.

    • Debesyla parašė:

      Oho! Tai labai tinka!

  • Karina Ratabylskaitė parašė:

    Puiki motyvacija tobulėti ir mokytis iš padarytų klaidų. :)

    • Debesyla parašė:

      …Ir padarytų gerų dalykų ;)

  • Brunhilda parašė:

    Aciu,Danieliau,kad priminei☺

  • PetrasHey parašė:

    Ačiū Danieliau.

  • Deimas parašė:

    Sutinku, kad reikia atminti mirtį, tai gali varyti tave į priekį ir galvojant pasistengti įprasminti save ar savo veiklą, gyvenimą. Tačiau niekada žmogus nebuvo dulkė, ir tikiu, kad netaps dulke. Tai ką mes sugebame pamatyti yra dulkės, bet gyvenimas yra kur kas daugiau. Pirmiausia Dievo mintis ir kūryba, o ne tėvelių pasimylėjimas. O iš to eina ir savigarba ir viltis ir prasmės klausimas nušvinta kitom spalvom. Ačiū už rašliavas.

    • Stebėtoja parašė:

      O ar teko kada matyti, kaip dulkės švyti prieš saulę..?

  • Vaida parašė:

    Ačiū. Tik, sąžiningai atlikus tą viso gyvenimo pratimą, daugiau jau nebesiskaitė mintys apie mirtį. Vienam kartui užteko ir to susitikimo su „praeities savimi“.

  • danielee parašė:

    Labai geras, šiltas ir malonus skaityti straipsnius. Verčia susimąstyti apie gyvenimą, savo tikslus, svajonės ir panašius dalykus.

  • Audrius parašė:

    Užskaitau, labai teisingas straipsnis. Kviečia susimąstyti ir imti veikti tai ką nori veikti, kad tik „lubos neliktų baltos“… :) Man atrodo anksčiau ar vėliau, bet visiems ateina toks momentas. Džiaugiuosi, kad man jis atėjo prieš kokius 6 – 7 metus. :)

  • Hristina parašė:

    Tikrai geras straipsnis, labai patiko.

  • geiluka parašė:

    Vienas iš labiausiai patikusių straipsnių! Ne tik suteikia vilties, bet ir priverčia susimąstyti :)

    • drko parašė:

      Šviesus ir pozityvus požiūris. Nereikia bijoti neišvengiamų dalykų, kaip mirtis. Ir atsiminti, kad kiekvienas mūsų turime žmonių ratą, didesnį ar mažesnį, kuriam darome įtaką, kuriam esame svarbūs ir reikalingi. Tad visada galime siekti praminti naujus takus, nuveikti kažką tokio, kas pakeis ir mūsų, ir kitų gyvenimus.

  • Agnė Jonytė parašė:

    O dieve. Fan-tas-ti-ka!!