Pažįstu. Man irgi taip būna. Susigalvoju naujų, tikrai nuoširdžiai įdomių ir gerų idėjų, pradedu dirbti su šiais projektais…
…Ir metams praėjus jie vis dar guli mano localhost, github ar tiesiog kažkur debesyje.
Gana dažnai ne tik programuoju, bet ir rašau. Taigi turiu ir tokių rašymo darbų – knygų idėjų, kurios sustojo ties įžanga ar penktuoju žodžiu prieš pabaigą.
Ką daryti, kad tie seniai pradėti projektai duotų naudos?
Turiu tau iššūkį. Vieno pašalinio projekto per metus iššūkį.
“Bet gal tų pašalinių projektų ir neverta baigti?”
Labai geras pastebėjimas… Eee… Kuo tu vardu? …Neišgirdau? Žinok, turiu tęsti, tai tiesiog pavadinsiu tave Tomu… Labai geras pastebėjimas, Tomai!
Kai kurių pašalinių projektų baigti neverta.
Nes:
- Pradėjai ir pamatei, kad tęsti nebenori – idėja, išpildymas, dar kažkas yra nepataisomai bloga. Žodžiu, pabaigimas būtų rakštis subinėje.
- Pradėjai, išmokai naują programavimo kalbą, triukų – ir pamoka tau buvo svarbiau. Žodžiu, klausei Marko Zukenbergo ir judėjai greitai bei laužei dalykus.
- Pradėjai, norėjai, bet dėmesį dabar kreipi kitur – nes supranti, kad visko nespėsi, taigi susitelkei į tai, kas tau asmeniškai svarbiau.
Visos šios priežastys geros.
Ir jei bent viena šių priežasčių tavo – nu ir nereikia tų projektų baigti. Pamiršk. Kodėl išvis skaitai šiuos žodžius? Neturi ką geriau veikti? Tomai…
“…O kas tuomet, jei labai noriu tą pašalinį projektą baigti?”
Tuomet turiu tau iššūkį.
Kodėl atidėlioji savo projekto pabaigimą?
Aš žinau. Nes esu buvęs tavo batuose, Tomai. (Beje, tavo vasarinės basanoškės visai patogios.) Pats turėjau, vis dar turiu kalnus nebaigtų projektų.
Tačiau per laiką išmokau sąmoningai tinginiauti ir tiesiog susitelkti ties vienu projektu vienu metu.
Kai susitelkiau, įvyko stebuklai.
Kai pradėjau sau kelti iššūkius (30-ties dienų, savaitės ar metų…), pradėjau juos ir įveikinėti. Straipsniai ir projektai pagaliau tapo įgyvendintais dalykais! Taip atsirado ir visas Debesyla.lt tinklaraštis, ir “Tinginio manifestas”, ir…
Na, žodžiu, gavau daug dalykų. Pinigų, beje, irgi. Visgi klientai jau tokie žmonės, kurie moka eurus už įgyvendintus projektus ir produktus. Tu turbūt irgi.
…Ką jei šiais metais susitelktum ties vienu projektu?
Pažiūrėkime:
- Jei pradėtum ir matytum, kad tęsti visgi nenori – galėtum ir netęsti. Čia ne vestuvės. Čia tik pabandymas įgyvendinti projektą.
- Jei patiks, tikėtina, kad tau tai taip ilgai neužtruktų. Tiesiog. Tikėtina, kad tai baigtum greičiau, nei per metus.
- Galėtum iškart apie idėją pasakoti draugams bei feisbukiečiams – surastum savanorių ir bendraminčių, kurie padėtų.
- O nepaisant kada baigtum – galėtum didžiuotis pasiekimu, kad šie metai nepraėjo galvą zulinant nuobuodžiuose beprasmiuose projektuose darbe.
Realiai, vienaip ar kitaip – turi laimėjimą.
Sunkioji dalis, be abejo, bus susitelkimas.
Kaip vėl nepamesti dėmesio? Gali išbandyti ikso metodą, kasdieninius priminimus, dienos rutinos susikūrimą, gali ant sienos išsitapetuoti didelius priminimus ar sukurti tinkamos emocinės inercijos erdvę, registruotis mokamam šiknaspąrdžui ar išbandyti ekstremalius Stickk priminimus, gali mokytis sau vis priminti projekto prasmę ar… Na, ar aš žinau, kaip tu gyveni? Tomai, nė velnio nežinau! Išbandyk savo metodus, po velnių.
Bet svarbiausia:
Tu turi pradėti ir pabandyti, tiesiog launchinti.
Pagal LEAN ar kad ir ką nori. Nesvarbu. Kviečiu tave iššūkiui. Vieno pašalinio (ir būsimai baigto) projekto per metus iššūkiui.
