Pirmąsyk išleista „Kauno legendoje”
Kai kas mano, kad 2222 metais Kaunas bus pamirštas… Ką čia Kaunas. Visa Lietuva!
Jie buvo teisūs.
Tiesa, ne dėl Kauno, bet dėl Lietuvos – to mistinio krašto, iš kurio kilę protėviai, statę Kauno požemių labirintus.
Bet Kaunas? Ne… Kaunas tiesiog tapo kitoks.
Kauno požemių labirintai – pilis, senamiesčio gatvės, bažnyčios, Laisvės alėja, kvartalai aplinkui ir net tas santakos gabaliukas, kur upės išteka iš neužsidarančio nuotėkų vamzdyno ir suteka atgal – visa tai išliko.
…Tiesiog čia jau niekas nesilanko. Tik turistai iš Berlyno, Romos ar Paryžiaus miestų.
Šiuose požymiuose nėra daug žmonių. Nes nėra čia ko ir būti – ką tu Pirmąjame aukšte veiksi? Tik seną architektūrą ar prostitutę gali pasigauti. Turistams iš tūkstantųjų aukštų tai patinka – smagu nusileisti, pakvėpuoti suprėskusiu oru, pasimėgauti dirbtine saule dirbtiniuose Kauno požemiuose, kur toliau Aleksoto ar Žaliakalnio nenueisi, nes už šių – Kauno pamatai.
Tada tie turistai grįžta iš kur atvykę. Aukštyn. Į avilius, dangoraižius, kuriais nustatyta visa Europa. Jie ten sėdi, valgo, miega, dauginasi ir laukia gerų idėjų, kurios pakeis pasaulį… Šių idėjų laukia ilgai. Gali tai sau leisti, kai yra nemirtingi.
Buvo laikai, kai tik Kekto ir Žvėris buvo nemirtingi, apie kuriuos negirdėti jau keli amžiai… Tada, po nemirtingumo vakcinos, visi tokiais tapo. Kauniečiai ir užmiestiečiai. Jie dauginosi kaip žiogai panemunės pievose. Jie grūdosi ir lipo vienas ant kito. Vienuolikos aukštų betono neužteko, taigi pasistatė tūkstančių aukštų betonines šventoves!
Beveidis statybų konglemoratas išgriovė viską, kas trukdytų – Viliampolės namelius, Aleksoto gamyklas, Dainavos rajonus, suarė net ir Panemunės šilą.
Nieko tokio, tiesa.
Po to, kai mechaniniai titanai įsmeigė atitinkamai gigantiškus pamatus, užbetonavo viską trijų kilometrų spinduliu aplinkui penkių kilometrų skersmens Kauno požemius… Miškus jie atsodino iš naujo. Ir namus pastatė. Kino teatrus. Sporto sales. Penkias naujas Žalgirio arenas, penkis Akropolius, po vieną kiekvienam tūkstantąjam aukštui.
Tiesiog dabar, norėdamas nuvykti į Ąžuolyną, lipi ne į pirmą troleibusą, o į vieną iš tūkstančio liftų ir pasirenki kelionės tikslą – A1408. „A” čia reiškia aukštą.
Nuvykęs ten rasi ąžuolų parką. Net tikrų stumbrų! Be abejo, šie stumbrai nėra gyvi. Maisto, oro, vandens ir žmonėms trūksta, taigi nėra, ko dar ir biologinius gyvūnus spausdinti. Šie stumbrai tai tikslios mechaninės kopijos tų gyvių, kurie kadaise po Kauno ąžuolynus vaikščiojo.
Kaunas išliko. Jis pasikeitė, bet jei paklaustum bet kurio iš trisdešimties milijonų kauniečių, ką jie mano apie savo miestą – šie sakys, kad jis geriausias Europoje.
Tik Žvėries, atrodytų, niekas neprisimena. Nors šis jo miestą sukūrė ir šio everestiškus pamatus laiko. Neprisimena net Kekto, kurio simboliais išmargintos Kauno metropoliteno sienos.