Dienos tikslas: 1068 žodžiai. Parašyta: 213.
) 4 (
– Aš sakau, už tiek babkių aš nusipirksiu kokius TRIS autokristalus GX-3. Atsakau už bazarą. Pamatysi, kokį biznį prasuksiu už tokį mažą darbą Babkių Karaliui!
Jonas nusijuokė.
– Sakai, Petrai? Sakai? Kažkaip rodos, kad tu, vos tik gavęs litus, kaip ir praeitą kartą juo išleisi pigiam alui ir viskiui!
– Ei! – susiraukiau, – Tai buvo visai ne pigu! Gi pats su manimi buvai, aukščiausios rūšies alus ir burbonas! Tomai, juk patvirtinsi, ane? Juk bahūro žodis!
Tomas linktelėjo.
– Bahūro žodis, – pakartojo jis.
Jonas į tai žodžių turbūt nerado, tai tik spjovė skreplį ant traukinio grindų. Kažkokia bjauri boba iš kitos pusės sėdynių pažvelgė į jį pasibjaurėjusi, bet Jonui, kaip ir, tiesą sakant, man, visai tai nerūpėjo. Žinok, ką ten kokia boba galvoja – jos gi gal išvis galvoti nemoka.
Traukinys pasisukdamas bėgiuose vėl sušvilpė. Ir, švyst, išskrido iš miško į laukus. Pakreipiau galvą ir savo draugeliams parodžiau pirštu į Gaujos miestelį, stūksantį dar už tolimo atstumo, bet matomą pievose tarp kalvų.
– Bet žinot, nors mūsų Babkių Karalius babkių turi daug… Bet skonis tai jo įdomus.
– Koks nori, toks ir būna, nors ir šūdo formos miestą pasistato, – atšovė Jonas, išsipūsdamas vieną nosies šnervę tiesiai ant tų pačių traukinio grindų, – juk svarbu, kad mums algą bent moka. Kas tu, gal koks dizaineris, kad vertintum?
Ir jis nusikvatojo, nusivalydamas snargliuotą pirštą į savo megztinį.