Ar kada nors bandėte mokytis kažko, kas yra gana lengva, tačiau nesugebėjote suprasti pagrindinės minties? Arba mokėte žmones labai paprastų dalykų, tačiau jie buvo priblokšti ir pasimetę?
…Mmm?
Jeigu taip, tai jūs tikriausiai susidūrėte su situacija, kuomet skiriasi žmonių mokymosi stiliai.
Tikriausiai jūsų ir mokytojo stiliai nesutapo ir taip tiesiog nesuprasdavote vienas kito. Kuomet tai atsitinka, tada ne tik kyla įtampa, tačiau ir griūna visas mokymosi procesas.
Kuomet žinote savo mokymosi stilių, galite plėsti jį ir taip pat mokytis kitų.
Felder ir Silverman mokymosi stiliaus indeksas.
Vienas plačiausių ir geriausiai žinomų pasaulyje mokymosi stiliaus indeksų yra sukurtas Richard Felder ir Linda Silverman 1980-tais metais. Remiantis šiuo modeliu, yra keturios mokymosi stilių dimensijos:
- Paremtas veiksmu arba atoveiksmių stebėjimu.
- Vaizdinis arba žodinis.
- Surištas arba palaidas.
- „Patyriau, reiškia žinau” arba „Nujaučiu, reiškia žinau”.
Mokymosi stiliaus indeksas.
Kuomet jau žinote dimensiją, kuriai priklausote, galite tempti liniją tarp dviejų skirtingų dimensijų, taip plėsdami savo gebėjimą mokytis. Tačiau ir pusiausvyra tarp visų dimensijų yra labai svarbus dalykas. Jums nereikėtų nutolti nuo bet kurios dimensijos, kuomet išlaikote balansą tarp visų, jūsų mokymasis tampa efektyvesnis bei greitesnis.
Mokymosi stiliaus indekso naudojimas:
- Pasirinkite sau labiausiai tinkančia dimensiją. Perskaitykite visų apibūdinimus ir išsirinkite. Taip pat galite atlikti įvairius testus, kurie padėtų lengviau apsispręsti.
- Išanalizuokite savo rezultatus ir nustatykite, nuo kurios dimensijos esate labiausiai nutolęs.
- Kiekviena dimensija, kuri yra labai nutolusi, turi būti atstatyta.
Subalansuokite mokymosi stiliaus dimensijas.
Jutiminė dimensija – Jeigu per daug pasikliaunate savo jutimu, tuomet pradėkite mokytis teorinių žinių, faktų. Priverskite save mokytis informaciją ir naudokite daugiau atminties.
Intuicijos dimensija – Jeigu per daug pasikliaunate savo intuicija, rizikuojate praleisti daug reikalingos informacijos ir padidėja neteisingų problemos sprendimų grėsmė. Priverskite savo mokytis mintinai skaičius, datas, bet kokią informaciją.
Vizualinė dimensija – Jeigu jūs labiau koncentruojatės ties vizualiniu informacijos pateikimu, o ne verbaliniu, tuomet užsidedate sau didelį minusą. Nes verbalinė ir užrašyta informaciją yra kol kas pagrindinė ir jos yra daugiausiai pasaulyje. Pradėkite rašyti, taip greičiau priprasite prie kitokio informacijos išsaugojimo būdo.
Verbalinė dimensija – Kuomet informacija pavaizduota vizualiai, tai priverčia mus mokytis greitai. Jeigu norite išvystyti šia dimensiją, turite pradėti mokytis greitai. Panaudokite savo sugebėjimą ir pradėkite naudoti kitą dimensiją kartu su verbaline. Pradėkite žiūrėti garso-video pristatymus (webinarus).
Aktyvioji dimensija – Jeigu jūs iš pradžių padarote, o paskui pagalvojate, tai reiškia, jog yra didelė tikimybė, kad priimsite sprendimą, kuris bus skubus ir potencialiai nenaudingas jums. Jums reikėtų koncentruotis į situacijos apibendrinimą. Taip pat diskutuokite apie problemas su kitais žmonėmis.
Svarstančioji dimensija – Jeigu tu galvoji per daug, tu rizikuoji neturėti nieko. Kuomet ateina laikas, kai reikia priimti sprendimą arba atlikti veiksmą, pasinaudokite savo praktinėmis žiniomis ir motyvuokite save.
Nuoseklioji dimensija – Kuomet suskaldai dalykus į mažus komponentus, tu esi tiesiame kelyje link teisingo problemų sprendimo. Tai atrodo labai priimtina, tačiau dažnai būna neproduktyvu. Kartais sustokite ir pagalvokite, kodėl jūs tai darote ir koks yra to tikslas.
Globalioji dimensija – Jeigu dideli ir grubūs paveikslai jums yra per daug lengvi, tuomet jūs rizikuojate bėgimu vietoj ėjimo. Jūs matote, ko reikia, tačiau neskiriate tinkamo kiekio laiko, kad išmoktumėte to tinkamai. Skirkite daugiau laiko informacijos įsisavinimui, kad ir kaip tai ilgai užtruktų.
Mokymosi stiliai ir jų suderinimas. Kaip suderinti skirtingas dimensijas tarp žmonių?
- Sensoriniai – intuityvūs: Naudokite faktus ir pagrindinę informaciją.
- Vizualai – verbaliniai: Vartokite vaizdinę ir verbalinę informaciją.
- Aktyvūs – Svarstantieji: Eksperimentuokite ir skirkite laiko analizei.
- Nuoseklieji – globaliniai: Struktūrizuokite informaciją.