Dienos tikslas: 391 žodžiai. Parašyta: 561.
Knygos apie paprastumą turėtų būti paprastos.
Ar bent jau esu tuo įsitikinęs. Juk jei autorius nesugebėjo paprastai parašyti tai, ko nori išmokyti, tuomet kaip galiu būti tikras, kad autorius žino, ką kalba?
(Savo žodžių klausiau rašydamas ir „Tinginio manifestą“.)
Leo Babauta, jau dešimtmetį rašantis vieną populiariausių pasaulyje tinklaraščių apie paprastumą ir asmeninį tobulėjimą… Sugebėjo padaryti būtent tai.
Na, arba ne visai. Nes bet kokią mintį ar idėjų grupę, pakankamai paprastinant, galima supaprastinti iki vieno žodžio. Ši knyga šiek tiek ilgėlesnė. Bet kalbant apie šią knygą šis žodis turbūt būtų „paprasčiau“.
Techninė knygos pusė
Knyga parduodama tik elektroniniu formatu, nes popierinis formatas visgi prieštarautų minimalizmo principams. Lapų – 105, o tarp pastraipų, eilučių ir šonuose – gausu erdvės.
Knygos dizainas paprastas (kaip netikėta!). Juodos raidės baltame fone, naudojami du šriftai – sans serif (spėju Arial arba panašus) antraštėms bei citatoms, serif (panašus į Georgia) – visam likusiam tekstui.
Iš dizaino pusės – tobula. Ko daugiau norėti?
Tarp kitko: Į dizainą gilinuosi todėl, kad tikiu, jog bet kokia knyga turi turėti gražų dizainą. Neįskaitoma knyga bus… Na, neįskaitoma… Nepaisant jos turinio. Tai yra svarbu.
Apie ką šioje knygoje pasakojama?
Paprastas gidas į minimalizmą yra paprastas gidas į minimalizmą.
(O kartojimas yra labai geras argumentas, nes tai yra kartojimas.)
Knyga sudaryta iš maždaug 20-ties skyrių.
Pradžioje apžvelgiami paprasto gyvenimo principai ir pateikiamas atsakymas, kas yra tas minimalizmas. Ir apskritai, kodėl jo reikia ir kodėl jis niekada nesibaigia. Šis knygos trečdalis visai įdomus, nors iš esmės jame pristatomi tik pagrindai.
Nors, gerai pagalvojus, knygoje apie paprastumą nėra daug ko ir pasakoti. Tai yra gyvenimas norint, planuojant, turint, jaudinantis ir perkant mažiau. Paprasčiau. Dar nesupratai to?
Likę maždaug 60 proc. knygos – tai idėjos.
Kur minimalizmo principai gali būti taikomi, kaip juos pradėti taikyti ir kaip atrodo paprastesnis gyvenimas, jei tokio niekada nepatyrei.
Ši knygos dalis primena trumpus straipsnius apie gyvenimo dalis: namus, spintą, planavimą, kompiuterį, finansus, sveikatą, maistą, sportą ir taip toliau. Dalykus, sudarančius gyvenimą.
Tačiau svarbiau – ko iš šios knygos išmokau?
Štai keli dalykai, kurių ši knyga mane išmokė arba priminė:
- Paprastumas yra laimė. Atsisakius to, kas nebūtina, gyvenimas neslegia savo sunkumu. Daiktai, palikti namie, netrukdo keliauti. Neįgyvendinami planai neegzistuoja ir netrukdo būti laimingam.
- Paprastumas yra kelionė. Nebūtina ir netgi nepatartina imti ir vieną dieną išmesti visus savo daiktus ar atsikratyti 99 proc. planų. Geriau pradėti nuo vieno kambario, idėjos ar daikto. Ir mokytis iš lėto. Keliauti. Augti.
- Gyvenimas neprivalo būti sudėtingas. Ir nežinau, kodėl kas nors gali manyti kitaip. Nes jeigu gyvenimas sunkus, visada įmanoma jį supaprastinti. Atsisakyti to, kas tempia į ežero dugną.
- Net paprastos knygos gali būti geros. Ir tai šiek tiek įkvepia mane patį parašyti knygą. Nes šioji nėra sudėtinga. Ji paprasta, nuoširdi… Ir kartu naudinga bei maloni. 🙂
Žinoma, knygoje buvo daugiau idėjų bei minčių. Tačiau šios įstrigo labiausiai.
Tai bendrai… šią knygą rekomenduoju.
Ji man patiko. Ji buvo gera. Netgi Debesyliška. O skaičiau jau tris kartus ir vis atrandu joje kažką naudingo. Net ir tarp tiek mažai žodžių. 😉
Mano įvertinimas:
Keturi su puse debesys iš penkių (4,5 / 5).
Atėmiau pusę balo už tai, kad… Na, išties nežinau. Tiesiog jaučiu, kad nors knyga patenka į mano mėgstamiausių sąrašą, aš nesu tiek ja susižavėjęs, kad rašyčiau penketą.
Tai gali būti dėl to, kad nemaža knygos dalis kartojasi su Leo Babautos ZenHabits(.net) straipsniais apie minimalizmą. Man, asmeniškai, knygos žinios buvo jau girdėtos.
Tačiau, jei nesi girdėjęs apie minimalizmą ar paprastesnį gyvenimo būdą, o gyvenimas spaudžia bei gniuždo…
…Ją tikrai verta skaityti ir perskaityti!
Paprastesnis,
Danielius