Dienos tikslas: 387 žodžiai. Parašyta: 387.
Šis laiškas rašytas 11/10/2014, o šiandien (2017 vasarį) perrašytas ir atnaujintas.
Labas, Mileta,
Seniai nerašiau tau, tiesa?
Senokai.
Žinai, kelias paskutines dienas aš daug apie tave galvojau.
Ar gal ne tiek apie tave, kiek apie tai, ko iš tavęs išmokau.
Ar pameni, kaip jau išsiskyrę, gulėdami ant gultų Kleopatros paplūdimyje Antalijoje, kalbėjomės apie tai, ko per tą mūsų draugystės laikotarpį vienas iš kito išmokome? Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, jog tuomet kalbėjau ne šiaip nesąmones, o nuoširdžią tiesą.
Mileta, žinau, jog tau turbūt keista štai šitaip, iš oro, gauti mano rašytą laišką, tačiau aš jaučiu, jog turiu jį tau parašyti. Pasilikti šį dėkingumą savyje man būtų keista.
Ar įdomu, dėl ko esu dėkingas?
* * *
Spalio mėnesiui aš turiu iššūkį – susipažinti su 100 skirtingų žmonių. Gyvenant Čekijoje, nesinaudojant Facebooko pagalba ir nekalbinant kitų Erasmus studentų.
Ir juk tu žinai mane – man tai stačiai beprotiškas tikslas, kadangi niekada nebuvau didelis mėgėjas bendrauti su daaaaug skirtingų žmonių. Pameni mano būgštavimus dar kelionių į Graikiją ar į Italiją metu, spėju pameni ir tuos dar būnant su tavimi Lietuvoje.
Dabar, štai, išsikėliau tokį iššūkį.
Noriu padėkoti, kad tik mūsų nukeliautų kelionių dėka dabar įgavau drąsos išsikelti sau tokį išbandymą. Ir tik norėjau tau padėkoti už visas tas keliones, kurias mes kartu nukeliavome.
Už visus tuos svetimų kalbų žodžius, kurių išmokau, už drąsą užkalbinti ką noriu ir įkvėpimą kalbėti apie kitas šalis.
Nes tik dėl to galiu kalbėtis su tais keliaujančiais žmonėmis ir pridurti „Ei, bet aš irgi buvau Turkijoje! Aš irgi buvau Sardinijoje! Irgi buvau Kose ir Bodrume! Aš tranzavau su vienu fūristu! Ir buvau įsėdęs į creeepy bičo, lietusio mano ex-merginą, mašiną!“.
Ar bent dėl to pradėti pokalbius su anglakalbiais čekais lengviau.
Tik dėl tavęs mano istorijos ir mano kelionių žemėlapis toks įdomus, koks yra dabar. Ačiū, nuoširdžiai. Ir žinai – aš keliausiu. Daugiau. Ateityje tikrai keliausiu.
Ir turbūt visada prisiminsiu tave, kaip keliautoją. Tikiuosi tu ir dabar vis dar daug keliauji?
Ačiū tau, Mileta. Už nuotykių pilnus metus. Tai buvo nuostabūs metai.
Pripažinsiu, kad nesitikėjau taip greitai išsiskirti, o tuo labiau, kad tu nuspręsi taip staiga mane palikti. Bet nieko tokio – svarbu, kad bent kartu nesitempei ir viso to pabaigos proceso metu buvai atvira.
Mūsų pažintis gimė netikėtai ir man teko daug ko mokytis. Tikiuosi, kad kažko ir išmokau – rodos, visgi, išmokau. Ir prižadu – įgautas žinias panaudosiu.
Keliausiu. Toliau bendrausiu su aplinkiniais. Augsiu.
Prisiminsiu tave. Ir dėkosiu.
Dan