Kaip išmokau bendrauti ir per 27 dienas sukūriau 87 naujas pažintis

Skaityk toliau!

Jei niekad nebuvai pačiu drąsiausiu žmogumi draugų gimta­dieniuose ir visad norėjai būti tuo charizmos kupinu veikėju… Tau šis pokalbis patiks.

Prieš beveik du metus Danielius nebuvo labai kalbus.

Tiesą sakant – nebuvo toks visą savo gyvenimą. Vaikystėje buvo toks drovus, kad močiutė jį vedė pas psichologą, paauglystę praleido su video žaidimais ir pornografija… O ir įstojęs į statybos inžineriją KTU nedaug bendravimo atžvilgiu keitėsi. 1

Tačiau vieną tamsų spalį jis išsikėlė beprotišką iššūkį.
Bendravimo iššūkį.

Tai buvo vienas iš jo neįmanomų metų išbandymų, kai studijuodamas Erasmusu Čekijoje paklausė draugo pasiūlymo ir panoro susipažinti su 100 vietinių gyventojų per vieną mėnesį.

Kaip jam sekėsi?

Na… Jam, visgi. kantrybė trūko ties 87-tuoju žmogumi ir 27-tąja diena. Bet tai buvo pakankamai, kad jam, kaip intravertui, liežuvio vartymas nebebūtų problema.

Bet geriau pakalbėkime su pačiu Danieliumi!

Šiandienos pašnekovas - Danielius!
Šiandienos pašnekovas – Danielius! Kol kas dar be ūsų.

Labas, Danieliau, kas tu? 

Esu aš Danielius, 24-erių metų jaunuolis, prieš 5 metus pabandęs rašyti… Ir tada pamatęs, kad mano mažos idėjos pavirto į šią bendruomenę, kurią matote dabar. Debesylos bendruomenę.

Oficialiai save pristatau kaip iššūkių fanatiką ir rašytoją. Bet tai tik prekinis ženklas – tai, kas traukia akį bei ausį. Išties esu tik žalios arbatos nuolat prigėręs energingų idėjų rinkėjas. Idėjas renku ir lyg virtuvės šefas patiekiu šiame tinklaraštyje.

Ar dažnai keli sau iššūkius? Kur dešimtbalėje skalėje nuo bailaus Nuobodylos iki drąsiausio Liūto padėtum save?

Kadangi tavo imtus interviu skaičiau ne po vieną kartą, pastebėjau, kad dauguma atsakančių į šį klausimą įvertina save arčiau 10-tuko. Tam, kad pataisyčiau statistiką skiriu sau 1 balą. Juk galiu taip padaryti?

Nors sau iššūkius keliu dažnai, bet atsisakau (ir nedrįstu) juos kelti pagal kitų žmonių reikalavimus – pavyzdžiui, sportuoti pradėjau tik praėjus dviems metams po mano buvusios merginos reikalavimo. Taigi, žaidžiu saugiais iššūkiais – bauginančiais, tačiau paties pasirinktais.

Papasakok, kokio iššūkio ėmeisi ir kokios buvo jo taisyklės?

Mano iššūkis:

Susipažinti su 100 žmonių per spalio mėnesį.

Gyvenau tuo metu Čekijos Brno mieste, 2 kur, deja, čekai ne itin gerai moka angliškai. Jei išvis moka. Kai, pavyzdžiui, Prahos gyventojai didžiuojasi, kad puikiai moka tiek čekiškai, tiek angliškai. 3

Papildomos sąlygos:

  1. Jokių Erasmus studentų (nes vos pasakius „Labas“ išgirsi visą jų gyvenimo istoriją).
  2. Jokio feisbuko ir kitų socialinių tinklų (nes taip pernelyg lengva).
  3. Žmonės turi būti nesusiję vieni su kitais (jokio įdomumo susipažinti su trimis draugais – jie bus panašūs).
  4. Pažintis užskaitoma pabendravus bent 25 minutes ir pakalbėjus apie gyvenimą, iššūkius, aplinką, politiką ar kitas asmeniškas temas.

Ir šios sąlygos viską apsunkino šiek tiek labiau, nei mėnesio pradžioje planavau. Gerai, kad nieko nesitikėjau, nes kitaip būčiau žlugęs.

Arbatinėse kaip ši gimė dalis pažinčių. Alternatyvios vietos yra jėga!
Arbatinėse, kaip ši, dešinėje, gimė dalis pažinčių. Alternatyvios vietos jėga!

O kodėl pasirinkai šį iššūkį?

Erasmus studijoms išvažiavau paskutinę akimirką – priešpaskutiniame kurso semestre. Dokumentus irgi pateikiau paskutinę dieną. 4 Ir, galiausiai, iškeliavau visai negūglinęs, kur vykstu, kaip pateksiu nuo autobusų stoties iki studentų barako ir taip toliau. 5

Tai buvo mano avantiūra: Kelionė be vilčių, planų ir idėjų. Nes kas blogiausio gali nutikti? Galbūt tik skaudėti. O skausmas praeina.

Taigi, kai spalį, po mėnesio, praleisto Čekijoje, pasidarė pernelyg nuobodu, paklausiau draugo Tauro Šalnos6 ko galėčiau imtis. Šis juokais pasiūlė 100 pažinčių per mėnesį.

Tada dar nežinojau, jog jis juokavo. Tai įsijautęs ir priėmiau tą iššūkį su visais žmonėmis, nepagalvojęs, kaip tai įveiksiu. Iššūkis atsirado netyčia. 7

Tai kaip sekėsi siekti tikslo?

Pripažinsiu – pradžia buvo įdomiausia. Įsivaizduok: niekad savo gyvenime nebandei megzti pažinčių… Ir štai, tave išmeta velniai žino kur ir sako „eik ir daryk“. Ką darai?

Pirmą dieną nesutikau nė vieno žmogaus. Nes sėdėjau savo barako kambaryje.

Tą vakarą išmokau pirmąją pamoką: neišeidamas iš namų nieko naujo nesutiksi.

Taigi, antrą dieną nuėjau į paskaitas. Ir po vienos – būm! Užkalbinau merginą iš Čekijos, kažkokiu vardu, prasidedančiu A raide. 8 Pakalbėjom apie studijas, universitetą, didžiausius norus ir ateities planus baigus studijas. Ir pokalbis praėjo šauniai.

Tačiau ji tądien buvo vienintelis žmogus. …Šiek tiek per mažai.

Antra diena: 1 pažintis ir 5,6 pažinties vėluoju. …Velniai!

Mano antroji pamoka buvo: „jei žengei žingsnį, gali žengti dar du. Taigi – padaryk tai.“.

Na, gerai, gal tai neskamba kaip pamoka. Bet tokius žodžius užsirašiau ant priminimo lapelio trečiosios dienos rytui. Tądien spjoviau, dėjau, ir pasiryžau bendrauti daugiau!

(Nes juk atsilikau nuo grafiko. Vieno žmogaus nepakanka.)

Trečią dieną išėjau pasivaikščioti po miestą. Centrą. …O mieste, pasirodo, įvyksta įdomesnių dalykų, nei tikiesi. Panašiai, kaip man nutinka Kaune, kuriame gyvenu visą gyvenimą, bet vis tiek kaskart randu naujų vietų bei bendruomenių.

Taigi, radau kavinę. Pilną žmonių.

Pirmas mano taikinys – vaikinas, kažką rašantis kompiuteriu. Kadangi aš rašymu domiuosi, paklausiau, ką jis rašo. Įvyko pokalbis. Pasirodo jis ruošėsi Nanowrimo rašymo konkursui… O lapkritį sudalyvavau kartu!

Trečia diena: 2 žmonės dienos metu ir 5 vėliau, nes tądien kavinėje vyko stalo žaidimų vakaras. Valio!

Taigi, trečioji pamoka: bendrauk apie tai, kas tau įdomu ir daryk tai, kas tave išties veža. Nesvarbu, tai rašymas, keistų kavų ragavimas ar stalo žaidimai. Ar bibliotekos ir knygų namukų lankymai.

…Ir po trečios pamokos viskas ėjosi daug geriau. Kasdien pradėjau ieškoti vietų, kur būtų smagu man pačiam. Ir ten buvau.

Progresą stebėjau mažoje raudonoje užrašinėje. Čia užsirašiau šiek tiek apie kiekvieną žmogų.
Progresą stebėjau mažoje raudonoje užrašinėje. Čia užsirašiau šiek tiek apie kiekvieną žmogų.

Kas labiausiai trukdė tavo kelyje?

Tai turbūt buvo keli dalykai:

  • Kalbos barjeras – Lietuvoje ar kur nors Nyderlanduose rasti pažintis būtų buvę daug lengviau. Paprasčiausiai Čekijoje mažai kas kalba angliškai arba lietuviškai.
  • Baimė – kuri pradėjo nykti po pirmųjų 20-ties žmonių.
  • Feisbuko trūkumas – ne pažintims megzti, bet tam, kad rasčiau anglakalbių susitikimus ir kitus renginius. Tad teko naudotis gūglu.

Bet tai labiausiai kliudė tik pradžioje. Antroje mėnesio pusėje pradėjau pastebėti, kad barai ir įvairūs klubai yra geriausia vieta pažintims. Jei būčiau likęs vienoje vietoje – vargu, ar būtų buvę lengva.

Kaip ir mėnesio be interneto metu, sunkiausia dalis buvo pradžioje.

Ką darei, kai norėjosi mesti viską šalin?

Tuomet labiausiai padėdavo tai, kad apie savo tikslą buvau pasisakęs artimiausiems draugams. Aš jo neskelbiau visiems iš eilės, nes tai daryti būtų buvusi didžiausia kvailystė, o atsirinkau tinkamas ausis.

Taip pat padėjo, kad tikslas mane paprasčiausiai jaudino. Jis buvo velniškai aukštai išsikeltas ir visai kitoks nei ankstesni iššūkiai.

Su tokiais tikslais lengviausia, nes jie paprasčiausiai veža. Jei nevežtų – galbūt būčiau metęs viduryje. Kas, beje, nebūtų buvę tragedija. Pusė džiaugsmo yra geriau nei nulis.

Kaip jauteisi pabaigęs iššūkį? Ar pasiekei, ko pradžioje tikėjaisi?

Taigi, nepaisant to, kad užsibrėžiau 100-to naujų pažinčių per 31 dieną tikslą, mėnesio gale savo mažoje raudonoje knygutėje turėjau 87 naujus žmones. Tiek pažinčių sukūriau.

Iššūkio metu sutikau tokių pačių pažinčių ieškotojų kaip ir aš. Tik aš buvau su užsibrėžtu tikslu, o jie tai darė iš nuobodulio. Pasirodo, nemažai Brno gyventojų yra imigrantai, dirbantys informacinių technologijų srityje.

Bet smagi dalis: tikslą pasiekiau.

Tai nebuvo viskas, ką užsibrėžiau, bet buvo pakankamai.

Paskutinėmis dienomis man sukliudė vidinė motyvacija – pasiekus 87 žmones iš 100-to aš jau buvau tokio orgazmo būsenoje, kad beveik kritau žemėn ir putojaus.

(Gali būti, kad šiek tiek perdedu.)

  • Susipažinti su 10 žmonių per mėnesį – man tai buvo įprasta.
  • Susipažinti su 20 žmonių – nemažai.
  • Susipažinti su 40 žmonių – daugoka.
  • Susipažinti su 60 žmonių – …ehm… Ar ne per daug?
  • Susipažinti su 80 žmonių – neįmanoma.
  • Susipažinti su 100 žmonių – ??????

Likus 4 dienoms iki mėnesio pabaigos, po paskutinio stalo žaidimų vakaro ir 12 naujų pažinčių aš, tiesiogine prasme, šokinėjau iš džiaugsmo ir pasitenkinimo savimi. Tai man pačiam buvo neįtikėtina.

Aš tikrai galėjau pratęsti ir surinkti likusias 13 pažinčių per tas dienas – tai nebūtų buvę sunku, nes jau patyriau, kad tiek ir per dieną nėra sunku sutikti, net ir bendraujant su kiekvienu po 20-30 minučių…

…Tačiau tariau velniop.

Buvau patenkintas. Labai patenkintas!

Grįžus Lietuvon su naujais ūsais ir įgūdžiais bendrauti nebebuvo sunku.
Grįžus Lietuvon su naujais ūsais ir įgūdžiais bendrauti nebebuvo sunku.

Ar turi patarimų žmonėms, kurie norėtų pakartoti arba pralenkti tavo nuotykį?

Štai keli:

A) Kitų šalių gyventojai nesiskiria nuo lietuvių. Beveik.

Pasirodo, mes esame stebėtinai panašūs. Pavyzdžiui, iššūkio metu klausinėjau sutiktų žmonių, ką jie veiktų, jei galėtų veikti bet ką…

…Ir beveik ketvirtadalis atsakė, kad norėtų keliauti po pasaulį. Paklausus to paties Lietuvoje – taip pat ketvirtadalis atsakė taip pat. Tik skirtumas tas, kad lietuviai kelionėms renkasi autobusiukus, o čekai – dviračius.

Kiti dažni atsakymai buvo „daryti tai, ką darau dabar“ ar „padėti žmonijai“. Kas taip pat nesiskiria nuo Lietuvos. Įdomu! 9

B) Lengviausia pradėti pokalbį pasakant „Labas“ ir…

…Pratęsiant kažkuo, ką paprasčiausiai norisi sakyti. Pavyzdžiui, sutiktą rašytoją pakalbinau klausdamas, ką jis rašo. Sutiktai mėlynplaukei pasakiau komplimentą ir pratęsiau klausimais apie tai, kaip kiti žmonės reaguoja į jos plaukų spalvą. 10

Tiesiog bendrauk. Gali iš karto pasakyti, kad turi susipažinimo iššūkį ir nori paimti mikrointerviu apie jų gyvenimo būdą bei slaptas svajones. Šį metodą irgi išbandžiau.

C) Nebijok pasirodyti keistuoliu.

Kalbėk kaip išeina. Klausk to, ko norisi. Daryk tai, kas atrodo geriausia tuo metu. Galbūt pradžioje tu nemokėsi perprasti kitų žmonių, tačiau bendrauti išmokstama tik bendraujant.

Galų gale – pasaulyje yra daug daugiau žmonių, nei tau atrodo. Jei tavo pašnekovas netyčiom 20 kartų iš eilės neužkris ant tavo rankoje laikomo peilio, tikėtina, kad niekas tavęs neprisimins.

Ar tu pameni visus keistus žmones, kurie tave kada užkalbino? Jie galbūt irgi tik mokėsi kalbėti. Kaip ir mes visi.

Taaaaiii… Kokio iššūkio imsiesi dabar? Ar jau turi idėjų arba slaptų troškimų?

Šiuo metu bandau naują, tačiau labai eksperimentinę iššūkių seriją: produktyvumo ir darbo efektyvumo iššūkių. Pavyzdžiui, testuoju savo darbo efektyvumą dirbant anksti ryte, vėlai vakare, valgant tik veganišką maistą ar bandau išvesti kažkokius produktyvumo matus.

Tai nėra tradiciniai iššūkiai. Bet, visgi, darau tai ne dėl didesnės publikos (nes juk galėčiau išvykti mėnesiui į Aziją), o tik todėl, kad dirbant freelancerio darbus bandau rasti kažkokį produktyvumo atsakymą.

Kol kas apie kelis šiuos iššūkius (1), (2), (3) jau pasakojau.

Įdomu! Ačiū labai, Danieliau!

Fantastiška! Jei taip pat norite išmokti bendrauti, raginu pradėti nuo šio straipsnio, kurį rašė pats Danielius. Tai turbūt viena geresnių pradžių.

…Ir, ar turite daugiau klausimų šiandienos pašnekovui?

Klauskite komentaruose žemiau!

Bendraujantis,
Paršelis Antanas


P.S.
Jei patiko šis pokalbis – raginu juo pasidalinti su tais, kuriems tai gali būti įkvėpimas pokyčiams. Išeiti iš komforto zonos ir susipažinti su naujais žmonėmis.


  1. Tiesa, kitur pasikeitė, kai pradėjo rašyti Debesylą ir savo priklausomybes palaidojo kapinėse.

  2. Antras pagal didumą miestas, kuriame gausu universitetų. Žodžiu, Čekijos Kaunas.

  3. Tik nuvykus į Prahą, tikrai ne visur ir ne visada tas mokėjimas matyti.

  4. Pamenu, tai buvo reta diena, kai atėjau į paskaitas. Dėstytojas tuomet paklausė kodėl niekas neužsirašė Erasmus studijoms, šiandien paskutinė diena, o, štai, šansu nepasinaudojot. Po paskaitos nuėjau iki raštinės ir užpildžiau dokumentus per 20 minučių.

  5. Pakeliui pasiėmiau eurų. Nes maniau, kad Čekija, kaip normali ES šalis, naudoja eurus. Pasirodo ne – jie turi savo Karūnas.

  6. Beje, kuriančio pasakas vaikams apie mokslą. Jis pats dirba fizikos mokslų srityje.

  7. Antanas: Cha, prigautas meluojantis. Keletu pastraipų aukščiau teigė, kad nesirenka kitų pateiktų iššūkių, o dabar mat…

  8. Nuoširdžiai nepamenu tiksliau… Nesugebu vardų atsiminti nors tu ką.

  9. Taip pat ir Čekijoje, ir Lietuvoje, nesiskyrė atsakymai „sukurti šeimą ir ja rūpintis“. Tai pirmu taikymu atsakė apie 5 procentai sutiktųjų.

  10. Turiu fetišą ryškioms šukuosenoms. Gal iš maniškės taip neatrodo, bet užtat trumpos, spalvotos merginų šukuosenos mane žavi. Į jas labai malonu žiūrėti.

12 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!

avatar
Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius
Lijana
Lijana

Puiki idėja ir jos įgyvendinimas, norint išmokti bendrauti, o ne auginti savy užsikompleksavusį vienišių. Gal ne visai į temą, bet pasiūlyčiau dar vieną patirtį, kuri ypač padeda, kai liūdna ir trūksta teigiamos energijos. Tad išeini į gatvę ir kiekvienai sutiktai moteriai, nuo vienos dienos iki šimto metų amžiaus, mintyse sakai : „Aš tave myliu“. Privalai sakyti kiekvienai be išimties, nesvarbu ar tai kokia baisi patvorinė girtuoklė, ar kokia simpatijų nekelianti fifa ar šaižiai cypianti maža mergaitė. Tad jokių išimčių ir ne trumpiau kaip valandą, visą dėmesį skiriant šiam užsiėmimui ir nesidomint jokiais savos lyties asmenimis, netikrinant savo mobiliako ir pan. Moterys tą patį turi daryti, pamačiusios vyriškos lyties asmenį. Pabandykit, turėtumėt būti maloniai nustebę. :)

Danielius
Danielius

Hm. Galima spėju pabandyti. Ypač jei visi aplinkui atrodo baisūs :o

Gabrielė
Gabrielė

Šitas straipsnis man priminė, kaip praeitąmet LJD, Alytuje vaikščiojau beveik prie visų iš eilės ir sveikinausi, prisistačiau. tik gailiuosi, kad pernelyg trumpai su tais žmonėmis kalbėjau. Kitąmet, kuomet dalyvausiu LJD Vilniuje, nedarysiu šitos klaidos. Iš pradžių atrodė, jog užkalbinti žmones visiškai iš ,,oro“ yra kažkokia nesąmonė (nepaisant to, jog visada drąsiai bendrauju su žmonėmis), bet kuomet išdrįsau likau labai patenkinta! Kai prieini prie nepažįstamųjų su šypsena veide ir draugišku žvilgsniu jis gal ir nelabai susigaudys kas čia vyksta, bet nuotaika tikrai pagerės! Tik, kiek pamenu, didžiausias feilas buvo kai priėjau prie to paties žmogaus antrą kartą ir neprisiminiau jo vardo xD Bet visvien norėčiau pakartot!

Danielius
Danielius

Aš sakau! Tai yra jėga.

Ypač padeda ir džiaugtis įvairiais festivaliais – tarkim Laisvės feste, kuris visai nesenai vyko, taip su 8 ar daugiau šeimų ir draugų grupelių pabendravau. Panašiai ir Yaga gathering praeitais metais. Juk smagu pasisveikinti, paklausinėt kaip einasi, kartu pasidžiaugti atmosfera. Svarbu pašnekovams, kad irgi smagu būtų – tada viskas super! :))

Dabar kur tik nueinu bent su vienu žmogum nauju pašneku. Nes įdomu. Jei pavyzdžiui atėjau į meno galeriją, tai įdomu ką, tarkim, ta 80-metė močiutė mano apie tą keistą skulptūrą. Ir panašiai :D

Geriausias hobis iš visų.

Eglė
Eglė

Wowowowowowwwww.. Danieliau, nerealu! Įdomus iššūkis, įdomus straipsnis, įdomi mintis, super! Taip ir toliau! O dar šiais laikais, kai visi užsisklendę prie kompiuterių bei išmaniųjų telefonų, toks bendravimo iššūkis yra tikrai vertas dėmesio! Super! :)

Petras J
Petras J

Sedziu ir galvoju. Lengva juk ! Bet prisimenu realybe – lengviau pasakyta nei padaryta … Priminei dar pasakojima kur azijietis mete issuki gauti 100 „ne“ :)

Gitana
Gitana

Danieliau. tu nerealus. Tikkriausiai žmonės teisybę sako – jaunystė daro stebūklus.

Danielius
Danielius

Ačiū! Tik esu realus! :’)

trackback

[…] eksperimentams. Dar studijų metais išvykęs pusmečiui į Čekiją išsikėlė sau tikslą kasdien susipažinti vis su nauju žmogumi ir taip tobulinti savo bendravimo sugebėjimus. Danieliui bendravimas – įdomi mįslė, kurią taip smagu mokytis […]

Jurgita

Labai šauniai, tačiau nesutinku su vienu dalyku,kad Lietuvoje lengviu būtų megzti pažintis :) Lietuvių būdas gal šaltesnis, gal įtarumo daugiau, bet priejus prie nepažįstamo labiau pagalvotų ko tu iš jo nori, apsukti ar į nosį :)) Labai fainas iššukis, bet manau,kad tikrai neįgyvendinamas Lietuvoje.

Danielius Debesyla

Sakote?

Debesylietis Antanas sako kitaip: http://debesyla.lt/kaip-as-mezgiau-pazintis/

Taigi, ar tikrai neįgyvendinama? O gal tai tik pasiteisinimas?

vilma
vilma

Šaunuolis!

wpDiscuz