Ar kada nors susidūrėte su tokia situacija, kuomet, tarkim, sugalvojote pirkti automobilį, išsirinkote automobilio modelį, spalvą. Kitą dieną einate mieste ir matote vien tik to modelio automobilius, ir pradedate jų matyti vis daugiau ir daugiau?
Arba kitas atvejis – pradedate nemėgti rūkančiųjų. Ir jų atsiranda visur: visi visur rūko, darbe reikia uždaryti langus, nes aukštu žemiau kokie nors piliečiai rūko, o laiptinėje visada tvyro cigarečių kvapas.
Šiek tiek komiška situacija, bet mes jau tokie esame. Į ką nukreipiame dėmesį, tą ir pradedame pastebėti.
Nėra galimybės nuo to pasislėpti, tai, ką turime galvoje, visada atsispindės pasaulyje.
…Tačiau čia ir yra gražioji šio dėsnio dalis – dėmesys, atsispindintis pasaulyje, visada parodys mums mūsų vidų. Bus akivaizdžiai parodyta tai, ką mėgstame ir tai, ko nemėgstame.
Kur keliauja tavo dėmesys?
Dažnas iš mūsų visiškai nekontroliuoja savo dėmesio, yra visiškai automatiniame režime. Ką rodo televizorius, tą ir žiūrime, kokias nuorodas internete parodė draugai, tokią informaciją ir skaitome.
Taip po truputį mes save programuojame ir nesusimąstome, jog tai darome.
Teko girdėti vieną frazę, jog televizijoje ir žiniasklaidoje ,,gera žinia yra bloga žinia“. Ir tai yra tiesa, nedaugelis žmonių dalinasi spaudoje išgirstomis geromis naujienomis, dažniausiai kalbama apie blogiausius dalykus.
Kaip sakoma: „Jeigu nori kontroliuoti minią, visada laikyk ją tarp baimės ir kaltės emocijų, tuomet ji visada tavęs klausys“.
Perdėtas susirūpinimas pasaulio ir valstybės naujienomis yra geras ar blogas dalykas, palieku spręsti Jums.
O už ką dėkoji?
Grįžkime prie antrosios straipsnio dalies – dėkingumo. Draugų rate turiu vieną pažįstamą merginą, kuri pakeitė savo gyvenimą į ultra pozityvų su dideliais laimės pliūpsniais kiekvieną dieną.
Ji darė tik vieną paprastą pratimą gyvenime – dėkojimą. Ir tam galima naudoti dėkingumo dienoraštį (štai mano apžvalga).
Metodas buvo paprastas – kiekvieną dieną atsikeli ryte ir skiri dėkingumui bent 15 minučių, per kurias sąsiuvinyje užrašai viską, už ką esi dėkingas/a šiame gyvenime.
Dienos pabaigoje (o jeigu galite ir dienos viduryje) taip pat skiriate 15 minučių ir užsirašote, kas dienos bėgyje buvo gražaus ir puikaus, už ką galite padėkoti.
Ir taip, tu turi už ką dėkoti. Net jei tavo gyvenime didžiausias sunkmetis. Padėkos neturi būti milžiniškos!
Ir ką jūs manote? Per kelias savaites šios merginos gyvenimas visiškai pasikeitė. Ji negalėjo patikėti, kaip ji šio gėrio nepastebėdavo anksčiau, nuo šiol dėkingumas tapo įpročiu!
Kadangi mūsų protas yra kūrybingas – viskas, į ką sutelkiame dėmesį, auga. Tai yra puikus pozityvaus gyvenimo susikūrimo pavyzdys.
Sutelkime dėmesį į pozityvius dalykus.
