Iššūkiai turėtų būti keliami sau ne dėl to, kad jais sužavėtum kitus ir gautum „feisbuke” šimtus paspaudimų „patinka“. Jie turėtų būti keliami dėl savęs.
Ir Gretos Bytautaitės iššūkis yra vienas paprastesnių, tačiau, asmeniškai jai, sudėtingų išbandymų. Tai savaitė be jokių saldumynų.
Kai aplinkui tiek daug progų paragauti kažką saldaus, skanaus, o saldumynams (jau) beveik turi priklausomybę…
Net ši savaitė tampa išbandymu. Ir šiame „Kaip aš tai padariau“ serijos interviu būtent apie tai kalbinu Debesylietę.
Beje, Greta iššūkio ėmėsi Danieliaus ir jo „Gūsio“ pagalba. Danielius jai padėjo šią savaitę kasdien primindamas apie jos iššūkį sau. Tačiau čia ne laikas Gūsio reklamai.
Pakalbėkime su Greta!
Labas, Greta. Pirmiausiai prisistatyk. Penkiais arba mažiau sakinių – kas tu?
Esu Greta, studentė. Taip pat esu žmogus, kurį drąsiai galima vadinti saldomanu, nes nė dienos negaliu išgyventi be saldumynų. Nevadinčiau to sutrikimu, taiklesnis apibūdinimas būtų „blogas įprotis”, kurį man įskiepijo dar vaikystėje, todėl šaknys įaugusios giliai.
Ar dažnai sau keli iššūkius? Kur dešimtbalėje skalėje nuo bailaus Nuobodylos iki superherojaus Betmeno padėtum save?
Pati iššūkius sau keliu neretai, bet dažnai nesėkmingai, nes pradedu nuolaidžiauti. Juk žinau, kad neištesėjusi pažado sau, nieko nesupykdysiu, nors, atrodytų, sau duoti pažadai turėtų būti svarbiausi.
Todėl neužsibrėžiu kažkokių labai rimtų ir reikšmingų tikslų, bet vis bandau paeksperimentuoti su savo galimybėmis. Nepavadinčiau savęs baile, bet nesu ir Betmenas. Save įvertinčiau šešetu.
Papasakok, kokio iššūkio ėmeisi ir kokios buvo jo taisyklės?
Šį kartą nusprendžiau įveikti savo blogą įprotį ir išgyventi visą savaitę be saldumynų. Atsisakiau saldainių, sausainių, bandelių, ledų, šokolado ir visokiausių skanėstų.
Tai man buvo didelis iššūkis, nes, kaip ir sakiau, saldumynų man reikia kasdien.
O kodėl pasirinkai šį iššūkį?
Išsikėliau tokį tikslą, nes dažnai nusprendusi ,,nevaldyti saldumynų nuo pirmadienio”, nieko nepešdavau. Pagalvojau, kad įsipareigojusi ne tik sau, bet ir Danieliui, galėčiau sutelkti savo valią ir nepasiduoti pagundoms.
Be to norisi šiek tiek pagerinti savo mitybą, taigi siekiu atsikratyti blogų įpročių.
Apskritai, kaip sekėsi siekti savo tikslo?
Šį tikslą pasiekti buvo sunku. Jaučiau didžiulį poreikį saldumynams ir negalėjau jo patenkinti. Teko ieškoti alternatyvų, taigi iš naujo atradau džiovintus vaisius ir riešutus.
Tiesa, kol juos radau parduotuvėje, ją teko apeiti gal tris kartus, nes iki tol mano maršrutas su ta lentyna prasilenkdavo…
Kasdien visur aplinkui tykojo begalė pagundų ir jas įveikti reikėjo valios.
Kas labiausiai trukdė tavo kelyje? Ką darei, kai buvo sunku?
Pirmomis dienomis netyčia pamačiusi kokio skanėsto nuotrauką vėpsodavau ir varvindavau seilę. Vis praeidavau pro kokią kepyklėlę ir užuosdavau viliojantį aromatą, o draugai, kaip tyčia, buvo vaišingi ir vis siūlydavo paragauti močiutės bandelių ar obuolių pyrago.
Kaskart pagavusi save tokioje situacijoje prisimindavau, ką prisižadėjau. Vaizduotėje iškildavo ūsuoto dėdės vaizdinys, aš nusišypsodavau ir pasakydavau sau, kad negaliu pasiduoti.
Tada garsiai ištardavau sau bei kitiems „NE“ ir eidavau ką nors nuveikti.
Kaip jauteisi pabaigusi iššūkį? Ir ko iš jo išmokai?
Smagu, kad mano „NE“ buvo stipresnis, negu pagundos. Nesitikėjau, kad ištempsiu visą savaitę. Pasiekiau netgi daugiau nei norėjau – pagerėjo mitybos įpročiai, atradau naujų lentynų parduotuvėje.
Supratau, kad turiu valią, nes kartais atrodydavo kitaip. Taip pat išmokau, kad visi įpročiai įveikiami, jei jie pirmiau nepalaužia tavo valios.
Ar turi patarimų žmonėms, kurie norėtų pakartoti arba pralenkti tavo nuotykį?
Mano nuotykis ne toks spalvingas, bet gan naudingas. Norintiems atsisakyti saldumynų, patariu ugdyti valią ir susigalvoti bausmę už nusižengimus (pvz. nudirbti kokį nors nemalonų darbą ) ir būtinai ją įvykdyti. Tai motyvuoja nepasiduoti, o jei ir suklupsit, tai bent padarysit gerą darbą.
Taaaaiii… Kokio iššūkio imsiesi dabar? Ar jau turi idėjų arba slaptų troškimų?
Tikrai žadu imtis ir daugiau iššūkių. Kadangi jau pradėjau nuo mitybos, gal reikia leistis ir į fizinio aktyvumo avantiūras… Ateities iššūkiai tikrai bus susiję su valios ugdymu, eksperimentavimu ir apčiuopiama nauda man.
Taip pat turiu ir slaptą tikslą, bet todėl jie ir vadinami slaptais, kad niekam apie juos nepasakotum. 😉
Ačiū už pokalbį, Greta!
Buvo gana įdomu, nors gal ir trūko šiek tiek detalumo. Bet nieko tokio, galbūt kas nors kitas, kas imsis panašaus iššūkio, turės progą papasakoti apie tai iš savo pusės.
Tiesa, skaitytojai, prisimenu, kad Danielius buvo rašęs straipsnį apie sveikesnį gyvenimą ir kaip pakeisti savo įpročius mažų ėjimų metodu ir pasirinkimų architektūra.
…Ir, žinot, jei saldumynų neturėsit su savimi arba jie bus tolimiausiame spintos kampe, jų taip labai nenorėsit, nes paprasčiausiai negalvosit apie juos ir jūsų neerzins mintis, kad tereikia tik ištiesti ranką ir palaimingas saldumas sutirps burnoje. Genialu, tiesa?
Taip pat, iššūkį skaldyti dalimis – pirmiausiai paskirti vieną savaitę valios ugdymui, o tada jau ilgesniam laikui pasiryžti gyventi kitaip – turbūt irgi gera mintis?
Na, tačiau aš savo įpročių neatsisakysiu. Nors Gretos iššūkis geras, bet man tokio nereikia. Man svoris eina į… Na, nežinau, kur jis dingsta, bet nepriaugu nei gramo. Man gerai.
Tačiau, jei norite numesti svorio arba bent jau sumažinti sąskaitas už saldumynus, kviečiu išbandyti šį iššūkį ir jums, mano gerbiamieji skaitytojai! Kas nuspręs tai pabandyti – pakelkite savo kanopas rankas!
Beje, norėtumėt ir jūs duoti interviu apie savo iššūkį? Jūs galite tai padaryti. Tik parašykite laišką į susisiek@debesyla.lt ir aš atsiųsiu klausimus.
O jeigu reikės pagalbos vykdant ar ruošiantis iššūkiui – išbandykite Danieliaus „Gūsį“. Net penkių eurų įsipareigojimas kartais yra daugiau nei pakankamai. Panašiai kaip nutiko ir Gretos atveju.
Tai jūsų,
Paršelis Antanas