Olivija.
Galima pavėluotai klausimą?
Du. Na gal 3.
Danielius.
Jo
pirmyn
galima keturis
Bet penkių negalima jau
šešis galima užtat
septyni ir aštuoni – tikrai ne
devintą klausimą paimsiu
dešimtą irgi, sure
vienuoliktą tik tuomet, jei gausiu ir penkioliktą
Olivija.
Pirmas: kodėl miegojai su moterimis ir jas palikdavai?
Su kiek moterų tai buvo? Kas vyko tamstos galvoje?
Danielius.
Nu matai.
Olivija.
Kodėl tai atrodė geras dalykas?
Danielius.
Būtų gerai, jei būčiau planavęs.
Būtų gerai, jei tai išvis kažkaip būtų atrodę.
Aš susižavėjau viena mergina. Tada kita.
Tada išsiskiriam. Verkiu.
Olivija.
Kodėl tamsta to nelaiko geru dalyku.
Danielius.
Tada kita mergina atsiranda.
Olivija.
Irrr. Kas pasikeitė?
Danielius.
Nežinau
Bet gal pala
Žinai tą jausmą, kai gaudai ne žmogų, bet labiau jo idealą?
Kai gaudai konceptą, bet ne tikrovę?
Kai kuri kažkokius ten santykius nežinodamas kodėl? Kaip? Kas vyksta ir panašiai?
Kai tiesiog….
Varai, kad taptum geresnis.
- Geresnis nei vakar.
- Išmoktum kažką.
- Mylėtum.
- Bučiuotum.
- Jaustum.
- Dirbtum dėl jų.
- Mėgautumeisi jų dėmesiu.
- Svajotum.
- Sapnuotum.
- Tipo mylėtum.
- Viena po kitos.
- Viena po kitos.
Ir tada kiekviena sutikta mergina tau nėra žmogus. Ne. Tau jos vėl tapo daiktais.
Kiekvienas sutiktas vaikinas irgi tapo daiktu.
…Ką žinau.
Šiaip jei nuoširdžiai, tai tapau paskutiniais mėnesiais baisiai ciniškas.
- Gyvenimas beprasmis.
- Žmonės tėra chemikalų rutuliukai.
- Gyvūnai taip pat.
- Darbai pasimiršta.
- Maistas susivirškina.
- Meilė praeina. Ir ateina.
- Idėjos šauna ir dingsta.
- Kūryba kokybiška ir ne tiek.
- Politika gera ir netiek.
- Ateitis graži ir ateitis neegzistuojanti.
Tapau ciniškas dėl gyvenimo prasmės. Kurios nėra.
Dėl Dievų. Kurių nėra.
Santykių, kurie tėra tik chemikalų makro-bendradarbiavimo būdas.
- Kažkoks supistas chemikalas sako, kad rašyk raides Olivijai.
- Olivijos kūne chemikalai pamatytą informaciją paverčia bevertėmis mintimis.
- Ir pasaulis sukasi.
- Aplink saulę.
- O saulė sukasi aplinkui paukščių tako centrą.
- O šis sukasi local clusteryje. O šis…
- Kiekvienas atomas turi kvarkus.
- Jie būna aukštyn, žemyn, kairėn, dešinėn ir keisti.
- Ir viskas sukasi.
Ir, vapšė, koks skirtumas, viskas px.
Pažiūri tada, kas lieka.
Lieka tik nedaug – tingėti, mėgautis, ilsėtis.
Nežinau, man atrodo, jog mano klaida buvo ta, kad aš tikėjau idealais.
Man pranašauja. O gal per šiuos metus sutiksi savąją.
Ūūū.
Žinai, gal tu esi ta manoji.
Gal, blet, diedas, kur šalia manęs šiandie sėdėjo yra manasis?
Vapšė, gal mano sielos žmogus yra tas kaimynas, kuriam dar nesu „labas” net sakęs. O aš net nežinau! Net neįsivaizduoju juk!
Ūūūū.
Išskirtiniai žmonės.
Ūūūū.
Praleisi progą.
Praleisiu progą?
Kokią? Aš? Rimtai?
Praleisiu progą… Cha, cha, cha! Mano paskutiniai 6 metai buvo siekiant nepraleisti progų.
- Special žmonės.
- Special moterys.
- Va šita tai wow
- Va šita tai labiau wow
- Va šita tai, vapšė, eina sau tikrai, tikrai
Tada sutikau, įsimylėjau turbūt gražiausią mano sutiktą merginą iš visų. Ta prasme – idealą grožiu.
O seksu irgi.
Juokinga. Turiu didelį penį. O man patinka smulkios merginos. Tai su didžiąja dalimi merginų ne kas ir įvykdavo, nes, blet, raktai ir užraktai neatitinka.
Jesus Christ.
Sutikau.
Išsiskyrėm. Nes požiūriai į gyvenimo prasmę nesutapo!
…Ir tada galvoji.
- Danieliau, kas čia?
- Danieliau, kodėl?
- Danieliau, kodėl tu…
- Danieliau, čia kažkas ne taip.
- Danielius pradeda analizuoti savo santykius.
- Danielius tikrina.
- Žodžiu metai eina. O Danielius ieško savęs.
Man bloga nuo savęs. Einu, gal kokią knygą paskaitysiu.
Grįšiu dar.