Klausimai, kurių klausiu (arba klausiau) savęs

Straipsnio autorius: Danielius Goriunovas / Debesyla

Danielius Goriunovas / Debesyla

Dalinuosi ką patyręs, nes kažkas paprašė.

Dienos tikslas: 1483 žodžiai. Parašyta: 675.

Praeitą lapkritį suvokiau: mano pamišėliškas susižavėjimas moterimis nėra sveikas. Ta manija užpildyti kažkokią  tuštumą manyje…

…Pirmiausiai užsirašiau pas psichoterapeutą. Egzistencialistinės krypties, nes man visada buvimo klausimai kildavo.

(Gailiuosi, kad neturėjau psichoterapeuto ankščiau – man rodos jo reikia visiems, kaip ir asmeninio šeimos gydytojo.)

…Susitikimai su psichoterapeutais visada, kiek žinau, yra ne būdas gauti instrukcijas, ką daryti. Tai labiau pokalbis su savo siela, padedant vedlio. Neišvengiamai klausimus sau pradėjau kelti ir aš.

Klausimus sau užsirašinėjau į elektroninę užrašinę.

Štai jie, surašyti per 6 psichoterapijos kurso savaites, necenzūruoti:

  • Kodėl bijau, kad žmonės nėra pilnai atviri man ir kažką slepia?
  • Kodėl bijau, kad merginos nėra atviros man?
  • Kodėl jaučiu, kad santykiuose turiu padaryti dar kažką daugiau?
  • Kodėl nesijaučiu patenkintas tuo, kas esu, tiesiog buvimu, čia?
  • Kodėl visada noriu vis daugiau dėmesio ir…
  • …Romantinių sprogimų?
  • …Gražių bučinių, žvilgsnių, akimirkų?
  • …Prisilietimų ir sekso?
  • Kodėl man patinka, kai aš kažkur vedu merginą, tačiau tuomet – patinka, kai ji dominuoja lovoje? Ar sadomazo santykiai yra sveikos meilės išraiška? Ar tai sveika meilė?
  • Kodėl aš noriu Elenos?
  • Ar aš esu pakankamai vyriškas? Pakankamai tvirtas gyventi vienas?
  • Ar aš suvokiu kitų žmonių emocijas? Ar jas matau?
  • Ar aš įžeidinėju kitus žmones?
  • Ar įžeidinėti kitus yra blogai?
  • Ar išvis man įmanoma įžeisti kitus? O gal tai jų santykio dalis?
  • Jei esu atviras kitiems, kodėl nesu atviras sau?
  • Ar esu atviras kitiems?
  • Ar skiriu dėmesį bei laiką tik tuomet, kai kažko iš aplinkinių noriu atgal?
  • …Ar tai yra gerų santykių dalis?
  • …O gal reikėtų duoti nieko nesitikint?
  • …Kaip duoti, nieko nesitikint?
  • O kas, jei aš duodu per mažai?
  • O kas, jei aš jai nepatinku?
  • Man pasakė, kad su manimi skaudu – ar aš esu skaudinantis?
  • Ar pastovus „How to…“ triukų gaudymas bei naudojimas manipuliacijoms tapo mano tokiu bjauriu įpročiu, kad nebemoku bendrauti tuo nesinaudojant?
  • Ar aš su Elena bendravau todėl, kad man trūko sekso, dėmesio, romantikos dozės – tų velniškai malonių narkotikų – ar todėl, kad ji tiesiog labai šauni, miela, maloni mergina, draugė?
  • Ar draugystė yra santykių pagrindas? Ar taip prasideda geri santykiai?
  • Ar visi tie merginų kabinimo mokymai mane sugadino ir pavertė savimi nepasitikinčia netvarka?
  • Ar tie merginų kabintojai man įteikė klaidingus įsitikinimus?
  • Ar aš savo praeities merginas ir susižavėjimus pasirinkau todėl, kad jos buvo gražūs simboliai? Ne juokingos, protingos, gudrios, visada-yra-apie-ką-pakalbėti ir nuveikti-kartu-beprotišką iššūkį, o tiesiog gražiai atrodančios, gražiai besirengiančios, turinčios įspūdingą dailininkės, šokėjos, mokytojos, dar kokį darbą??
  • Ar svarbiau kurti draugystes, nes kuriant draugystę – visad gausi draugą, o vėliau, jei pamilsite vienas kitą – partnerį, su kuriuo bus gera ne tik ant feisbuko cover foto?
  • Ar PUA gąsdinimas „Bijok draugų zonos“ yra tiesiog blogas patarimas? Priešiškas?
  • …O gal blogas, kai jau esi pasitikintis savimi ir nebijai imtis veiksmų?
  • Ar aš troškau sukurti šeimą, pasigimdyti vaikų todėl, kad va tai tikrai būtų įprasminę mano veiklą, darbą, pastangas uždirbti?
  • Turbūt man reikėtų pirmiausiai – prieš ko ieškant – pačiam turėti aiškius tikslus, kurių tiesiog moterys pakeisti negalės?
  • Ar galbūt aš nematau savo paties prasmės ir ieškau poros šiuos paskutinius metus per visus pažinčių kanalus, nes man trūko kažko, kas taptų mano tikslų valdove?
  • Galbūt va būtent – šis noras būti su kažkuo – buvo vidinis poreikis būti reikalingu?
  • Ar tvirtos romantinės pažintys gimsta iš draugystės?
  • O galbūt visa tai prasideda tiesiog iš draugiškos pažinties pradžios?
  • Ar mano noras po mėnesio paskambinti Elenai, fantazijos, kaip ji atsilieps, kaip ji sakys NE arba kaip susitiksime, ką kalbėsime susitikę, kas vyks tada, kaip susitikimas pasibaigs ir la, la, la – visos tos fantazijos yra gerai? O gal blogai ir neturėčiau nė to galvoti?
  • Kodėl pamačius Elenos įrašą Instagrame man taip suskaudo širdis ir nudiegė pasiilgimo/pykčio jausmas?
  • Kodėl pasijaučiau taip meiliai ir skaudžiai pamatęs mūsų bendras nuotraukas Palangoje ir mano namuose?
  • …Kodėl man taip sunku apie tai galvoti dabar ir norisi tai nustumti, užgrūsti skaitymu, darbu arba serialais?
  • Ar mano noras su ja susitikti kaip draugams ir pamilti iš naujo… Po velnių, tas noras išlaikyti tėvelį/mamytę/išgyvenimo šaltinį šalia… Tai nedingo. Tai tas pats noras!
  • Mano mintyse nuolatiniai atsiprašymai, kad ją įskaudinau – tai irgi tas pats noras paveikti ją ir ja manipuliuoti! …Juk taip!?

Seniai tikėjau, kad klausimai padeda rasti atsakymus. Vis dar ieškau atsakymų į kai kuriuos šių klausimų.

– Danielius,
2017 metų liepa

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *