Scena: rašyta prieš išvažiuojant erasmus studijoms į Čekiją. Kelios dienos po pirmojo susitikimo.
Visi laiškai: kolekcija.
* * *
Labas, Simona,
Šiandien jau trečia diena, kaip svajoju tau parašyti šį laišką.
Ir tikiuosi šį kartą jį baigsiu ir laiškas nenuguls vėlesniam kartui, kaip ankstesnieji.
Prisipažinsiu – aš pats stebiuosi, kad tai rašau.
Juk paskutinį kartą buvau su tavimi vos prieš 9 dienas, visą savaitę praleidau naujų žmonių ir nuotykių apsuptyje, o veidaknygėje tave sutinku beveik kiekvieną dieną…
…Tačiau vis tiek trokštu parašyti šį laišką. Ir tau jį išsiųsti, be abejo.
Kodėl to trokštu? Žinau, jog nori to paklausti. To tu klausi dažnai.
Paprastas atsakymas – aš nežinau.
Gal todėl, nes man patiko liesti ir elektrinti tavo plaukus, o su mano tai neveikia? (Jau išbandžiau.)
Gal todėl, jog man labai patiko tave stebėti laimingai besisupančią po baltuoju tiltu, o tokio video dar nenufilmavai?
Gal todėl, jog mano galvoje verda begalės jausmų (galbūt jie įkvėpti ispanų, gyvenančių aukštu žemiau), o jei rašyčiau tau apie juos veidaknygėje…
…Jie būtų per daug išpurvinti.
Tiesą sakant, net ir šis laiškas yra to, ką jaučiu, purvinimas. Tačiau tai gerausia, ką šiuo metu galiu padaryti.
Juk ranka rašyti tau laiško negaliu – vis tiek nežinau kur siųsti.
Juk atvažiuoti ir sutikti tave ant Bernadinų sodo (kaip tu vadini – Sereikiškių?) suoliuko prie ančių negaliu – esu davęs sau pažadą pabaigti Erasmus nuotykius iki galo.
(O taip pat, pažadėjau sau tave vėl sutikti tik Kalėdų laikotarpiu. Juk galėjau atvažiuoti ir kitą dieną po paskutinio susitikimo, bet pažadas yra pažadas.)
Ak, o apie dar vieną bučinį (šį kartą aistringesnį) geriau net nesvajoti, nes pradėsiu tai sapnuoti kiekvieną naktį. O taip tik pamažu išeisiu iš proto ir tai nebus smagu nė vienam iš mūsų.
Simona, aš jau trečią dieną noriu pasakyti tai, kas ir taip yra akivaizdu:
Aš vėl trokštu tave sutikti.
…Ir ilgai, ilgai kalbėtis apie viską kas papuls ant lėžuvio. Surasti du lobius. Išgerti karštos kakavos. Pamaitinti zoologijos sodo gyvūnus. Prisirinkti naujų knygų ir jas kartu skaityti. Aplankyti naują parodą ar spektaklį. Užlipti ant kalno ir pamatyti saulėtėkį. Išsikepti pyrago. Stebėti šiaurės pašvaistę…
Žinoma, ne viską iš karto. Bet to pakaks pirmiems keliems nuotykiams…
Simona, aš tavęs pasiilgau. Ir tiek.
Aš tikiuosi, jog ateinantys mėnesiai man praeis greičiau nei visada. Tikiuosi, jog jie praeis greičiau nei įprasta ir tau.
Nes kas per gyvenimas, jei tenka gyventi kažko laukiant?
Aš tikiuosi, kad mes artimiausiu metu sustiksime. Ir laukti nebeteks.