Aleksandras… Oi, atsiprašau! Alex Monaco. Asmeninio įvaizdžio kūrimo specialistas ir rašytojas bei motyvatorius. Ar girdėjai apie jį?
Na, gali būti, kad ne. Jei gyveni kur po akmeniu ar tavo informacijos, dėmesio ir pokalbių centrai yra kažkur kitur. (Tai nėra blogai.)
…Bet jei girdėjai, tuomet gali būti, kad Aleksas tau sukėlė:
- Susižavėjimą, kaip debesylietei Karinai;
- Pasipiktinimą, kaip tinklaraštininkei Viktorijai;
- Pasišlykštėjimą, kaip man prieš du metus;
- Draugiškumą, kaip man, kai Aleksą sutikau gyvai;
- Arba *įterpk savo emocijas*.
Rodos, atleisk už nudrožtą frazę, bet jam abejingų lieka mažai.
Ir vos prieš pusę mėnesio, 2016 metų balandį, jis išleido savo singlą: knygą „Laimingi šunsnukiai“, į kurią sudėjo šiknon spardančias motyvacines žinias, palaikančius žodžius bei patarimus, kaip gyventi nerealiausią gyvenimą.
Išleista mažytėje Lietuvos rinkoje, knyga netikėtai tapo „Alma littera“ pasididžiavimu ir vietiniu bestseleriu. Ir tai dar įspūdingiau, jei pagalvoji, kad Alekso prieš kelis metus beveik niekas nežinojo.
Neblogai.
Taigi, kas čia per…
„Kokybiško gyvenimo gidas arba kaip nepramiegoti to, kas iš tiesų svarbiausia“?
– Citata nuo knygos viršelio
Ir sąžiningai – ar šią knygą verta skaityti? Ar ji verta dėmesio? Ir ar tikrai ji tokia gera, kaip teigia ją rekomenduojančios knygynų darbuotojos?
Štai trumpas vertinimas balais:
(Jeigu mėgsti apibendrinimus žąsimis skaičiais.)
- Pagal, man asmeniškai, temų įdomumą: 7/10
- Informacijos konsistenciją: 2/10
- Rašymo stilių ir dizainą: 9/10 (Netikėta!)
- Malonumą skaitant: 6/10
- Bendrai: 6.5/10 (Neblogai. Stilius išpirko kaltes.)
Bet pažvelkime detaliau.
3 pagrindinės „Laimingų šunsnukių“ temos ir Alekso idėjos.
Kadangi aš, asmeniškai, neapkenčiu apžvalgų, sudarytų iš daugmaž trijų žodžių (pvz. „Visiems labai rekomenduoju“), pasigilinkime į knygos turinį. Nesijaudink, visko atpasakoti nesiruošiu, tačiau juk turėtum gauti naudos iš knygų apžvalgų, tiesa?
Šunsnukiuose pateikiama:
Pirmoji idėja: Tu gali gyventi geriau, todėl keiskis.
Čia, leisk, pacituosiu knygos nugarinę pusę:
„9-786090-122488”
Prekės BAR kodas
…Pala. Man rodos tai ne ta citata.
Štai, ką išties turėjau omenyje:
„Ką atsakai, kai tavęs paklausia, kaip laikaisi? Jeigu atsakai „neblogai“
ar „po truputį“ <…> – tu negyveni!!!“
Bei:
„<…> Išspausk iš gyvenimo MAXIMUMĄ!“
– Alekso žodžiai nugarinėje knygos pusėje
Tokiu gana grėsmingu balsu Aleksas pristato savo pirmąją ir turbūt matomiausią mintį. Matomiausią – nes jos gausu įžangoje ir knygos reklamose. O aš negaliu nesutikti, šie šūkiai išties patraukia skaitytojų dėmesį.
Iš esmės sutraukus mintis į kelis sakinius, Aleksas įrodinėja:
- Mes turime didesnį potencialą nei manome.
- Mes galime tai išpildyti.
(Perfrazuoju savais žodžiais.)
Ir nors aš nepritariu minčiai, jog visi gali ir turėtų gyventi geriau (o teigiu, kad visokie gyvenimai yra geri)… Suprantu, kodėl Aleksas tai sako. Paprasčiausiai mes, mokytojai, matydami horizontus augimui, trokštame apie tai priminti pasauliui.
Išties – žmonėms, gyvenantiems duobėje, geriausia priminti apie šias galimybes.
Aleksas tai daro tiesiausiu būdu – necenzūruotais žodžiais ir žargoniška kalba tiesiai į sielą (bei protą), kad net labiausiai užkietėję nuobodylos pagalvotų apie alternatyvas.
Antroji idėja: Būk Alex Monaco.
Ši – nesužavėjo.
Aišku, jei prieš perkant knygą lankeisi Alekso feisbuko puslapyje, tai turbūt matei šiokius tokius pasigyrimus bei įvaizdžio kūrimo priemones. Taigi, ši idėja gali tavęs nenustebinti, kaip nenustebino ir manęs.
Bet vis tiek ji man nepaliko įspūdžio. Suprantu, kad yra žmonių, garbinančių savo dievaičius (kad ir kokį Danielių iš Debesylos), tačiau nemanau, kad tai yra geriausias bei tinkamiausias kelias į asmeninį ir asmenišką augimą.
Tiesa, geroji dalis, ta, kad veikėjas Alex Monaco išties nėra Aleksas iš Monako.
Ir tai atperka jo pasigyrimus. Tai tik įvaizdžio dalis – būtent skirta įkvėpti.
Papildomi balai Aleksui už tai, kad jis žino, jog kuria pagražintą asmenybę. Jis nėra idiotas, o visgi velniškai protingas įtraukiančio įvaizdžio kūrimo specialistas.
Trečioji idėja: Stebuklai nenutinka, jei nieko nedarai.
Ir ačiū Dievams, kad didžiąją knygos dalį užima būtent ši mintis (ir jos atmainos). Ačiū todėl, kad viena yra parodyti, jog galima gyventi kiečiau… Tačiau visai kita yra įkvėpti imtis veiksmų.
(Trečia dalis būtų patarimai kaip visą tai daryti. Bet susitikus su Aleksu, jis teigė, kad specialiai nerašė pamokų: „Atsakymus kaip seniausiai turime“.)
Čia autorius uždominuoja skaitytoją. Ragina:
- Bandyti, kol pavyks;
- Nelaukti stebuklingų receptų (knygų, vadovėlių ar žmonių);
- Pradėti dabar, nelaukiant rytojaus;
- Dėti pastangas vardan svarbiausių dalykų, ne guminės sekmės;
- Kovoti, kovoti, kovoti;
Ir…
- Mest lauk pasiteisinimus – ar tikrai jie geri?
…Kur paskutinę mintį Aleksas gražiai suriša su antrąja – būk kaip Alex. Save jis ir pristato kaip tokį, kuris nei gimė turtingoje šeimoje, nei mokėjo gerai kalbėti lietuviškai ar angliškai.
(Aleksas teigia, kad net ir dabar rašyti angliškus tekstus jam sudėtinga.)
…Ir taip toliau…
Be abejo, Alekso spardymas šiknon šiais pavyzdžiais nesibaigia – jis tęsiasi toliau bei smarkiau. Ir galiausiai, knyga pabaigiama gana pozityvia gaida ir keliais praktiniais patarimais, kaip susikurti laimingą gyvenimą.
Bet ei, juk negaliu atpasakoti visos knygos, ar ne? ;‘)
Knygos stilius, žodžiai ir dizainas.
Tai nustebino.
Žinai tą jausmą, kai vos pamačius daiktą supranti, kokią funkciją jis atlieka ir kokį įspūdį paliks? Pavyzdžiui, prieš atsiverčiant bibliją jau žinai, kad ši bus nuobodi… Ir, išties, ji yra nuobodi?
Tai va, šitai nenutiko.
Skaitydamas Alekso tekstus feisbuke kažkodėl visada maniau, kad popieriniu formatu to neįmanoma pateikti gražiai ir įdomiai. Kad jo rašymo stilius paprasčiausiai… Na, bus lyg skaitant ketvirtoko rašinėlį…
Bet aš klydau.
„Laimingi šunsnukiai“ yra šiuolaikinė knyga.
Jei atvirai, tai netgi ne knyga. O vizualinis literatūros (prozos IR poezijos) nuotykis, vertas Lietuvos rašytojų bendruomenės dėmesio. Ypač tų rašytojų, kurie rašo tas baisias, nuobodžias ir nuasmenintas knygas.
(Jeigu kas turit laiko mašiną, padovanokit „Šunsnukius“ Žemaitei.)
Taip yra todėl, kad Aleksas yra b*bį dėjęs ant tradicinių literatūros taisyklių ir nebijo atskleisti SAVO balso. Kartais keisto, bet užtai savito. Tikro ir turbūt nuoširdaus.
Kalbajobams ši knyga įvarys infarktus. Nes Aleksas nebijo vartoti lietuvių kalbos
ir rašyti kaip žmogus.
Aš šią knygą perskaičiau per maždaug 1-2 valandas. Ir ji buvo ganėtinai išskirtinis skaitymo nuotykis. Gražus, įdomus, naujoviškas.
Na, bet ei. Gal pakalbinam patį autorių?
+ Išskirtinis interviu su Alex Monaco.
Kas buvo tavo mokytojai? Be abejo, supermenų, kaip mini knygoje, nebuvo… Bet ar yra kas nors, ką išskirtum?
Mokiausi iš knygų, iš video seminarų. Bet didžiausią įtaką padarė vienas mokytojas iš Amerikos ir olimpietė Inga Stasiulionytė. Ji mokė mane pagal kovotojų sistemą.
„Šunsnukiuose“ mini programą Onbotraining. O ar bus lietuviška versija, pritaikyta specialiai lietuviams?
Butų nuostabu išversti pamokas, misijas. Kol kas buvome susitelkę į užsienio rinką, bet nesenai kilo mintis – galbūt ir Lietuvoje yra žmonių, kurie norėtų kas dieną gauti po motyvacinę pamokėlę.
Ir įdomu, kiek Debesylos ar mano skaitytojų nori pasiekti savo svajones. Smalsu, ar jie pasirašytų priimti iššūkį ir paskirti 30 dienų (į dieną po 5 minutes) tam, kad išmoktų išspausti iš gyvenimo maximumą.
Taigi taip – jei bus trokštančių tikrų pokyčių, bus ir lietuviškai.
Man, kaip rašytojui, įdomu: Kokį geriausią patarimą duotum žmogui, norinčiam rašyti? Kaip randi užsispyrimo atverti save?
Buvo sudėtinga prisiversti rašyti, bet imti ir pradėti paskatino tai, jog buvau viešai paskelbęs apie savo blogą. Negalėjau pasitraukti. Iš pradžių buvo labai sunku sukurti kažką įdomaus. Bet man pavyko persilaužti, kai pradėjau rašyti apie savo asmeninį gyvenimą.
Dauguma rašytojų bando sukurti kokią nors istoriją nes mano, jog jų asmeniniai gyvenimai nėra įdomūs. Bet jie klysta. Visų gyvenimai yra įdomūs, tik ne kiekvienas tą pastebi.
Patarimas rašytojui: rašyk apie tai, ką matai – nepudruok strijų, neklijuok ornamentų! Necenzūruok tikrovės. Jeigu apsišikai – prisipažink, pasijuok iš savęs. Būk atviras su savimi ir kitais. Nebijok girtis. Nebijok suklysti. Būk savimyla.
Rašyk, rašyk, rašyk. Esu tikras, po keleto mėnesių tikrai surasi savo stilių.
Tradicinis Debesylos klausimas: Tai kokių iššūkių turi? O gal planuoji greitu metu daryti kažką beprotiško?
Artimiausiu metu ruošiuosi įkvėpti ne šimtus tūkstančių, o milijonus skaitytojų. Jau pradėjau anglišką projektą alexmonaco.net. Kol kas skaitytojų čia dar nėra daug, bet artimiausiu metu situacija pasikeis. Bus sunku, bet aš pasieksiu tikslą.
Ir kokiems žmonėms „Laimingų šunsnukių“ NEpatartum skaityti?
Misteriui Dievui ir Azazelo (Meistras ir Margarita). Šie vyrukai žino visus atsakymus.
Ačiū, Aleksai!
Taigi tokia yra Alex Monaco knyga „Laimingi šunsnukiai“: trumpa, vaizdinga, moderni, beveik be jokių praktinių žinių, tačiau su visa milžiniška krūva įkvėpimo ir motyvacijos.
Nors ir mano knygų lentynoje ji nepakils į aukščiausias vietas, ją pasilaikysiu ateičiai ir dar vienam skaitymui.
Nes turbūt bent kartą ją derėtų paskaityti.
Na, bet ei: o ką apie šią knygą manai TU? Ar jau skaitei? Ar vartei? Kokia tavo nuomonė?
Tavo skaitantis,
Danielius Goriunovas