Dienos tikslas: 228 žodžiai. Parašyta: 252.
Labas, mano Kri-tuly,
Prašei laiško. Tai ir rašau. Nes kodėl gi ne?
Kodėl gi neparašius tau laiško?
Nors atsibudau vos prieš kelias minutes, nors vakar tavo prašymą ignoravau, nes laišką rašiau tai mano sutiktai merginai… Juk negaliu tavęs imti ir visiškai pamiršti, tiesa?
Ypač po to, kai pamačiau, kad gebi mokytis.
Žinai, kai pirmą kartą mes susitikome, man nepatikai. Išties keista, bet man tai jau sakė ir keli kiti žmonėms. Kas yra tikrai labai keista. Ar apie mane žmonės irgi kalba man negirdint?
Kodėl nepatikai?
Na, praleisiu tai, kad nebuvai man pakankamai graži.
* Kosteli *
Kai kurie žmonės manytų, kad nemandagu ir negerai tą sakyti. Kad reikia žiūrėti į žmogaus vidų, pirmą kartą jį sutikus. Ar dar ką nors panašaus. Bet velniop tuos žmones! Aš stengiuosi pirmą kartą gyvenime būti atviras ir tokiu būsiu!
* Kosteli *
Buvai įkyri. Dabar nebe.
Perdėtai ir nenatūraliai bandei juokauti. Dabar juokauti tau pavyksta natūraliai. Na, arba rašydama juos kopijuoji iš kažkur, nežinau. :’D
Turėjai dar kažkokią savybę prilipti. Kas, pripažinsiu, man nepatinka. Čia aš esu mėgėjas prilipti prie kitų!
…Tačiau, kaip yra dabar?
Dabar geriau. Labai.
Dabar visai malonu su tavimi bendrauti.
Tikiuosi, kad jei dar neradai savo svajonių darbo, bent jau jo ieškaisi. Tikiuosi, kad jei dar neradai svajonių vaikino, tai bent skaitai Mark Manson straipsnius ir mokaisi apie tai, kas yra meilė. Ar dar ką kito.
Dievaži, noriu matyti, kaip tu augi!
Nes jei būsi mano draugė… Tu privalėsi augti. Ir mokytis. Tikiuosi to nebijai?
Na ką, siunčiu milijonus apsikabinimų ir dar trisdešimt keturis extra-ilgio apsikabinimus!
Tavo,
Danielius