Dienos tikslas: 231 žodžiai. Parašyta: 1192.
What is love, what is love? Skamba ši daina mano ausyse jau pusę valandos.
…Tavo užduotas klausimas „Kas yra meilė?“ skamba jau dvi dienas.
Tas pas klausimas, „Kas yra meilė?“, kurį aš pats sau uždaviau prieš daugiau nei trejus metus… Skamba iki šiol. Galbūt ne veltui Youtubėje šios dainos remiksas trunka 10 valandų – amžinybę interneto mastais?
Prisimenu šį klausimą – kai savęs jo klausiau prieš trejus metus. Nepamenu, kada tiksliai tai buvo – prieš pirmąją mano merginą ar po jos. Bet prisimenu, kad pirmąjį kartą apie tai pagalvojau Dariaus Ražausko paskaitoje Kaune, Miegančių dramblių salėje, netoli Prisikėlimo bažnyčios.
Aš klausiau savęs šio klausimo.
Atsakymo nesugalvojau. Taigi klausimą užsirašiau.
Po kurio laiko klausimą pamiršau. Natūraliai. Nežinau – gal vėl įsimylėjau kažkokią merginą ir klausimas pasimiršo?
Kitas momentas, kurį pamenu – atvertęs seną užrašų sąsiuvinį, praėjus metams po klausimo užrašymo, vėl jį pamačiau. Tuomet nustebau, kad klausiau savęs šio klausimo. Ir vėl pabandžiau į jį atsakyti. Atsakymo vis dar neradau.
Ar todėl, kad atsakymų nesugalvojau?
Ne, ką tu. Atsakymų aš sugalvojau ne vieną. Problema tik ta, jog nė vienas iš jų neatrodė teisingas. Pakankamai tvirtas. Pakankamai realus. Po kurio laiko klausimą vėl pamiršau. Galbūt vėl įsimylėjau.
(Ar ne ironiška, kad būtent įsimylėję ar, tiksliau, susižavėję ir panirę į tai, ką vadiname meile, mes pamirštame, rodos, tokius akimirkai tinkamus klausimus?)
Aš nežinau, kiek kartų tai kartojosi. Tačiau žinau, jog pakankamai, kad pastebėjau kartojimąsi. Ir pastebėjau, kad niekaip nerandu atsakymo.
Įdomu – ką į jį atsakysi tu? Galbūt TAVO atsakymas bus tas, kuris užtvirtins mano mintis ir įrašys naują apibrėžimą į mano atmintį?
Na, bet ar tau įdomu, ką aš sugalvojau?
Kadangi tai laiškas (kaip matai), tavo atsakymo išgirsti negaliu. Tačiau nujaučiu, jog tau įdomu – juk jau žinau, kad mėgsti skaityti, ką rašau.
Štai atsakymai į nedingstantį klausimą „Kas yra meilė?“.
(What is love, what is love…)
Atsakymas Nr. 1: Meilė – Tai tiesiog jausmas, kuris yra.
Kai kuriems žmonėms užtenka to, kad meilė egzistuoja. Rodos. Meilė yra. Ji ateina, kada pati panori. Ji išnyra, kai mažiausiai to tikiesi. Pamačius gražią merginą. Ar vaikiną. Ar mažą vaiką.
Ei. Ne. Ne mažą vaiką! Tu pedofile! Fui!
*Kosteli*
(Nors – kuo bloga meilė mažam vaikui?)
Meilė yra. Ir telieka tik ja džiaugtis, nes jos nesukontroliuosi ir nesuvaldysi. Tu gyveni tik kartą. #TGTK. #YOLO. Džiaukis jausmu, nes jis yra.
…Manęs šis atsakymas netenkino. Man reikėjo kažko daugiau. Aš visada buvau klausimą „Kodėl?“ mėgstantis vaikas. Ir aš ieškojau toliau.
Atsakymas Nr. 2: Meilė – Tai laimė, kurią mums dovanojo.
Dievas – tai meilė. Krikščionys mėgsta šią frazę. Vedų sekėjai, budistai, net, spėju, ir musulmonai šią frazę taip pat mėgsta.
Nes kodėl jos nemėgti?
Meilė yra nuostabus jausmas, užklumpantis, kai jo nesitiki. Ir jis toks malonus. Aišku, kad tai Dieviška dovana, kas gi daugiau!?
Dievas – tai meilė. Ši frazė, visgi, man užkliuvo.
Nežinau, galbūt dėl to, kad visada mėgau gilintis į žodžių ir sakinių reikšmes? Dievas – tai meilė. Taigi meilė – tai Dievas. Logiška? Logiška. Meilė egzistuoja (rodos) – taigi Dievas egzistuoja. Ir atvirkščiai. Logiška? Logiška.
…Tačiau kas, jei Dievas neegzistuoja ir mes visi esame tik atsitiktinio cheminio ir fizinio eksperimento rezultatas? Ar tuomet reiškia, kad meilė irgi neegzistuoja?
Tačiau… Ji juk egzistuoja! Akivaizdžiai!? Aš juk karts nuo karto ją jaučiu, po perkūnais!
…Ar ką aš jaučiu? Kas tai?
Atsakymas Nr. 3: Meilė – Tai chemikalų junginys galvose.
Labai populiari teorija sako, kad meilė tėra biologinis varikliukas, skirtas mūsų rasei, žmonėms, daugintis ir taip išlikti.
Tai išties paprasta:
Pirmiausiai…
Tu pamatai gražų vaikiną/merginą, kurį tavo smegenys įvertina kaip tinkamą susiporavimui – gražų, pasportavusį, turintį turto, jėgos ir valdžios ženklų.
Į kriterijus šį kartą nesigilinsiu, bet tai tradiciška – didelė krūtinė ir užpakalis merginoms; raumenys ir didelė ilga gyvatė kelnėse vaikinams.
Logiška.
Antriausiai…
Smegenys tau siunčia itin greitą signalą: „Pirmyn! Varyk! Tu privalai apsėklinti (būti apsėklinta) tą merginą (to vaikino). Padarykit daug mažų JŪS!“.
Tu įkrenti į meilę.
(Geras gi šis angliškas posakis – „falling in love“. Tinkamas.)
Trečiausiai…
Tu puoli bendrauti. Jauti džiaugsmą, įdomumą, azartą, tą specifinį šiltumo jausmą – įsijungę hormonų varikliai tau siunčia viską, ką tik turi, kad tik tu susiporuotum su pamatytu asmeniu, nesvarbu, kas benutiktų.
Paaugliams hormonų smūgiai būna didžiausi. Vėliau su amžiumi jie senka, nes kūnas (smegenys) pradeda „prarasti viltį“ – iš esmės pradeda laikyti tavo kūną per senu poravimuisi. Kas, kaip žinai, yra teisybė.
(Primink kada pokalbio temą – ar gerai, kad mes praleidome savo aistringiausią paauglystę nesidulkindami su kuo tik papuola? …Ar tiksliau, gerai, kad aš tai patyriau? Nekaltybę, mano paskaičiavimais, tu 16-kos ar 17-kos praradai?)
*Čia Danielius atlikinėja matematikos veiksmus, tikrindamas savo spėjimą. Kosteli ir tęsia, kur baigęs.*
Ketvirčiausiai…
Tu išsidulkini su savo „gyvenimo meile“. Smegenys pradeda siųsti dar vieną chemikalą – šio pavadinimo, vėlgi, nepamenu, tačiau jis specifinis.
Kuo? Ogi tuo, kad jis veikia kaip narkotikas. Kai pirmi chemikalai davė laimės, kad susiporuotumėte… Šis duoda priklausomybę nuo to laimės jausmo. Tu nori dulkintis. Daug. Ir kartu patirti laimę. Daug laimės.
Ir visa tai patiri.
Kada baigiasi laimės chemikalas – nežinau. Ką tik googlinau, ar yra koreliacija tarp porų išsiskyrimo ir 9 mėnesių po jų netikėtos meilės, bet pirmame lape nieko neradau.
Žinau tik tiek, kad mėnesį, kartais du ar tris, o kartais net pusę metų po išsiskyrimo jaučiamas efektas. Net jei ir daug sekso su mylimu žmogumi neturėjai.
Būtent dėl to mėnesį, du ar daugiau jaučiame norą grįžti į savo ex glėbį. Kiekvienam žmogui trukmė skirtinga – tu sakei, kad geriau jaustis pradėjai po dviejų – trijų mėnesių. Aš po mėnesio. Nesu tik tikras, nuo ko po-priklausomybės trukmė priklauso.
Šio chemikalo specifika – išlaikyti jus poroje, kol bus pagimdytas vaikas (kaip minimum – juk nėščia moteris yra labiausiai pažeidžiama) ir, patartina, kol jis bus išaugintas. Tada ateina laikas, kai tampi nebevaisingas ir viskas išsisprendžia – galite keliauti savais keliais.
Na, galėdavome. Iki krikščionybės ir vestuvių. Bet čia kita tema.
Penkt.. Aaa… Penktiausiai…
Galų gale, cheminė meilė baigiasi. Prasideda senas, geras „Aš tavęs nekenčiu, bet mes susituokę, taigi apsimeskim, kad vienas kitą mylim“ gyvenimas.
Šiek tiek liūdna. Bet taip veikia mūsų kūnai.
Tačiau nejaugi mes esame savo kūnų vergai?
Atsakymas Nr. 4: Meilė – Tai rūpestis kitais.
Nežinau, ką tu atrašei savo laiške, bet spėju, kad tai tavo variantas. Jau nemažai apie tai rašei. Nenustebintum.
Meilė – tai rūpestis kitais, anot dar kitų žmonių. Ypač – antikos graikų filosofų: Aristotelio ir Platono. Anot jų, meilė turi pakankamai kalbų – nuo rūpesčio draugais, šeima, vaikais, iki susižavėjimo ir aistros kitiems. Bet visa tai sueina į rūpestį ir norą padėti.
„Aš noriu, kad kiti jaustųsi laimingi… Kad pats jausčiausi laimingas“ – tai būtų frazė, apibūdinanti šį atsakymą mėgstančių žmonių požiūrį.
(Gaila, tiesa, kad dauguma jų prisimena tik pirmą frazės dalį ir nutyli antrą, taip paversdami save kažkokiais herojais. Nors jie ir patys dažnai žino, kad tokie nėra.)
Meilė – tai rūpestis. Meilė – tai buvimas kartu. Meilė – tai pagalba. Paprasta.
Tačiau kuris atsakymas teisingas? Ar toks yra?
Aš išvardinau keturis atsakymus, kurie man buvo papuolę į galvą. Keturis atsakymus, kuriais tikėjau ir kuriais gyvenau. Keturis atsakymus, kuriuos užsirašinėjau ir kuriuos kartojau kitiems.
Tačiau kuris iš jų yra teisingas? Ar yra bent vienas?
Ir kuriuo atsakymu tikiu dabar?
Geri klausimai. Į kuriuos atsakymus, deja, palieku kitam kartui.
Nes dabar mano akys jau merkiasi, o ir nesinori ir taip rekordinio ilgio laišką (šis siekia jau 1200 žodžių – dvigubai ilgesnis nei mano ilgesnieji!) pailginti dvigubai. Žinau, kad tu mielai tai skaitytum. Tačiau geriau į šį klausimą atsakysiu atskiroje dalyje.
Taigi, o ką savo laiške atsakei tu? 😉
Meilę nagrinėjantis,
Danielius