Išduosiu paslaptį: aš esu slaptas wiki-iškrypėlis. Aš mėgstu naktimis paslapčiomis naršyti po Wikipediją ir skaitydamas tekstus apie Baroko architektūrą ar kvantinę fiziką išsitraukęs savo (mažąjį) draugelį karštai masturbuotis.
Na… Gerai, gal truputį meluoju. Tiesą sakant, tai yra visiška nesąmonė – aš net neįsivaizduoju, kaip kas nors galėtų daryti ką nors panašaus. Bet pripažink, pagavau tavo dėmesį, ar ne?
Man tavo dėmesio reikės. Nes ruošiuosi atlikti didingą tikslą – pamokyti tave, kvaišeli, kelių istorinių faktų ir taip duoti progą pasirodyti kietiaku prieš savo draugus ar (labiau tikėtina) savo penkiamečius anūkus, kai būdamas visiškas senis tokių turėsi.
Bet štai, susipažink – tai Šimtas. Jis visai kiets
Skaitytojau, pristatau Šimtą. Šimtas yra visai kietas bičiukas. Šimte, tai skaitytojas. Skaitytojas irgi neprastas, man jis patinka. Susipažinkite, jei dar nesusipažinote per tuos ilgus metus. Apie tave, skaitytojau, daug nekalbėsiu – galėsi tai padaryti pats, vietoj to mieliau papasakosiu apie draugelį Šimtą.
Šimtas yra skaičius. Gimęs, turbūt, senovės Romoje, sužibėjęs Prancūzijoje, o Lietuvoje turbūt labiausiai mėgstamas ant banknotų. Čia mes jį dažniausiai rašome kaip vienetuką su dvejais nuliukais, va šitaip – 100. Tačiau romėniškai šimtas žymimas raide C. Nuo žodžio Centum.
Ar šio žodžio šaknis skamba pažįstamai? Tikiu, kad turėtų. Centimetrai, centneriai, „centipedes“ (šimtakojai angliškai) ir centurionai – visi tie žodžiai turi tą pačią šaknį.
Net ir žodyje „procentai” centum gyvena – lotyniškai „per centum” reiškia šimto dalį. Ar žodyje „centai” – valiutos vienetai sudarantys litą/dolerį/eurą. Tau šimto dalis turėtų būti pažįstama iš to, kad būtent tiek dažnai pritrūksta iki geresnio tavo egzamino balo, o centų pritrūksta šviečiantis egzamino medžiagą. Kaip matai – tai susiję!
Kaip gimė draugelis Šimtas?
Bet geriau labai nesigilinkime į egzaminų (ar koliokviumų) pažymius – man jų prisiminti visai nesinori. Geriau pereikime prie Šimto pradžios – momento, kai gimė jį sudarantys skaitmenys. Kai jo vienetukas ir nuliukai išlindo iš motinos įsčių ir niekam dar nerūpėjo, kas tėvas.
Seniai seniai, už jūrų marių, už kalnų aukščiausių ir net už Vilniaus Ikėjos gyveno toksai veikėjas vardu Al-Khwarizmi, dar žinomas kaip Algoritmi – nuo ko kilo žodžiai algoritmas ir algebra. Jį mūsų istorikai geriausiai prisimena kaip arabą matematiką, 825-tais mūsų eros metais atnešusį Europai (tiksliau – Venecijos pirkliams) arabiškus skaičius. Nors, tiesa, išties jis buvo gimęs dabartiniame Uzbeksitane, o skaitmenis perėmęs iš indų. Ne itin arabas ir ne itin arabiški skaitmenys…
Prasukime laiką beveik tūkstantį metų į priekį. Esame ant prancūzų didžiosios revoliucijos slenksčio 1789-tais metais. Abiejų tautų respublikoje tuoj bus pasirašyta pirmoji konstitucija Europoje (ir antra pasaulyje), o pikta prancūzų liaudis nori lygybės visiems. Įskaitant ir skaičių bei matavimo vienetų lygybę, kurios tuomet trūko – beveik kiekviena šalis (ar net kai kurie miestai) atstumus ir svorius skaičiavo skirtingai. Na, žinai, visokiom pėdom, svarais ir kitokiais atsilupusiais vienetais, kaip dar vis daro vos trys šalys pasaulyje – Liberija Afrikoje, Burma Azijoje (ta pati, kuri lietuvių vėliavą nukopijavo) ir didžioji, galingoji JAV. Pastaroji turbūt tai daro todėl, kad gali – ką jai visokie nerdai padarys?
Tais metravizavimo (taip – išradau naują žodį) laikais Šimtas netruko išpopuliarėti. Tam galime dėkoti Maurice de Talleyrand, kuris buvo vienas iš tų, sugalvojusių sukurti bendrą šimtu paremtą sistemą. Jis siūlė sušimtinti viską – nuo temperatūros (Celsijų ir Kelvinų) iki atstumų (metrų), svorių (kilogramų)…
…Ir laikrodžių ciferblatų bei mėnesių metuose. Kitaip tariant – norėjo paversti laikrodžius ir metus iš dvylikos valandų ar mėnesių į dešimtį. Neturėtų būti netikėta, kad Prancūzijos gyventojams tokie pasiūlymai nepatiko, o naujos sistemos neprigijo ir buvo pasilikta ties senuoju babiloniečių palikimu. Gerai tai ar blogai – leidžiu spręsti tau. Už tave visą gyvenimą negalvosiu.
Dar truputį apie Šimtą!
Dabar Šimtą gali sutikti visur. Šimto litų vertės banknotai yra dažniausiai naudojama kupiūra Lietuvoje, čiaudint bakterijos išlekia apie 100 metrų per sekundę greičiu, elektronai (ne elektra) laiduose teka dvigubai lėčiau nei 100 metrų per valandą greičiu, o šimtas epizodų televizijos laidai ar šimtas numerių žurnalui dažnai laikoma kaip didelis pasiekimas (taip – valio Njuspeipiui!). Nori to ar nenori, bet Šimtas yra su tavimi. Beveik kaip Jėzus, bet truputį tikroviškesnis ir išvis naudingesnis.
Čia ir baigsiu savo istoriją, šiam kartui užteks. Tikiuosi padėjau tau tapti protingesniu ir telydi tave sėkmė artimiausiame protų mūšyje.
Beje, praeitą kartą (po teksto apie Lietuvos vėliavas) buvo žmonių, kuriems trūko informacijos šaltinių. Tai štai, šį kartą duodu juos visus:
www.google.lt
🙂