Kauno kaip Europos kultūros sostinės proga – knyga apie Lietuvos tarpukario istoriją kitaip. Ne nutikimų perpasakojimas, o šių citatos!
Galbūt šiomis dienomis apie autorių Rolandą kalbama ne tiek daug, bet ilgiau lietuvišką literatūrą skaitantys, filmus žiūrintys, prisimins – tai juk tas pats mokslų daktaras, visą 90-tųjų dešimtmetį vedęs televizijos laidą „Videokaukas“ apie fantastinius filmus, prisidėjęs prie legendinių „Kauko“ fantastikos almanachų…
(Autorius yra veikęs ir daug daugiau įdomių dalykų, dėl ko tik galima išreikšti pagarbą. Jei įdomu – linkiu pagūglinti.)
Bet grįžkime prie knygos.
- Pilnas pavadinimas: „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“.
- Žanras: Mokslinė – istorinė.
- Ar verta įsigyti? A… Va čia jau sudėtingiau…
Bendrai paėmus – ši knyga yra gera. Asmeniškai, perskaitęs jaučiuosi geriau. Bet nežinau ar knyga patiks kiekvienam.
Geroji dalis – kopijavimas!
Čia autorius labai maloniai nustebino!
Jei paimsi praktiškai bet kurią kitą istorinę knygą, rasi istorijos perpasakojimą pagal autoriaus supratimą: „Tada ir tada atsitiko šitas, kas padarė įtaką šitam ir tada…“. Na, jei skaitei bent vieną istorinę knygą – žinai apie ką aš.
Rolandas Maskoliūnas yra drąsus autorius – išlipo iš šio žanrinio spąsto ir pateikė 1922-tuosius metus tiesiog citatomis, faktais.
Na, štai, pavyzdžiu, parodysiu kaip tai atrodo:
Ak, ir jei domiesi ar nurodyti šaltiniai – taip, autorius labai tvarkingai pateikė iš kur surinko šias ištraukas, kuo rėmėsi. Pagirtina!
Žodžiu, ir taip atrodo visa knyga. Vien citatos. Autoriaus pamąstymų – vos keli puslapiai įžangoje bei išvadose. Kas man, jei atvirai, labai patinka. Autoriaus pamąstymai yra įdomu, bet citatos… Ach, tai juk gryna, tikra, grubi informacinė jėga! Uch!
1922 metai, įvykiai Lietuvoje ir su Lietuva susiję istorijos veikėjai, išties įdomu.
Beje, interviu su 15min.lt metu autorius išdavė, kad šią knygą parašyti sudomino Floriano Illieso knyga „1913“, nors neaišku autorių labiau sudomino po šiuo pavadinimu esanti pirmoji dalis „Šimtmečio vasara“ ar antroji – „Ką būtinai norėjau dar papasakoti“. Bet abi šios knygos principu panašios – irgi šimto metų senumo naujienų rinkiniai, tik labiau apie Vokietiją. (Gaila dar neskaičiau šių knygų.)
„Pagalvojau, o kas tuo metu prieš 100 metų buvo Lietuvoje, Europoje? Pradėjau ieškoti medžiagos nežinodamas, ką rasiu“, tam pačiam interviu dar išdavė autorius.
Blogoji dalis – maketavimas.
Ne, ne dizainas!!! Knygos dizainas, turinio maketas, spauda – aukščiausio lygio ir nerandu prie ko prikibti. Dizainas yra labai geras.
Užtat, tiesiog nerandu kito žodžio, kuris rimuotųsi su „kopijavimo“ ir pasakytų, ką noriu pasakyti… Kas iš to? Apie ką ši knyga?
Skaitydamas knygą kartais pasijusdavau lyg žiūrėdamas pro kaleidoskopą – tiek daug citatų, tiek daug veikėjų, tiek daug nutikimų! …Tačiau koks tarp viso to ryšys?
Knyga, kaip autorius teigė tam pačiam 15min.lt interviu, buvo rašyta Kauno KEKS2022 proga. Net pavadinimas panašus į KEKSo šūkį – „Temporary to contemporary“ (lietuviškai nesirimuoja, bet būtų „nuo laikinosios į šiuolaikinę“). Tačiau kur Kaunas knygoje? Tikrai ne Kaunas knygos esmė, nes citatos ir įvykiai imti iš daugiau nei Kauno…
Tarkim, Balys Sruoga, nu fainas vaikinas tuo metu buvo (turbūt), gyveno studijų metu Vokietijoje, susirašinėjo su savo panele Vanda Daugirdaite… Nu, bet ne Kaunas čia. Net ne Lietuva. Su Lietuva susiję tik tuo, kad abu lietuviai ir kažkuo žinomi. Bet juk studijų metais kuo jie buvo žymūs? Ar jų meilės laiškai tikrai jungia visus kitus įvykius?
Pavadinime minimas ir „kanibalizmas“. Prieš imdamas knygą į rankas galvojau, kad čia bus kažkas apie Lietuvos politiką, kaip tarpukario Seimo nariai vienas kitą suėdė ir sumoje rusui buvo lengviau okupuoti. Bet ne, pasirodo čia kalba apie tiesiogine prasme kanibalizmą – kad, va, Rusijoj tais metais buvo badas…
Labiausiai glumina orų sąlygos tą ir tą mėnesį. Ką man su tuo veikti? Aš gi nesu protingas istorikas, kad galėčiau susiet, kad, va, čia dėl to buvo prastesnis ropių derlius ir dėl to… Kas iš to?
Galbūt čia mums atsakymų gali duoti tas pats 15min.lt interviu, kur autorius sakė taip: „Knygos misija – sudominti istorija, jos įvairialypiškumu pasauliniame kontekste. Šią knygą rašiau sau, o jei kitiems bus irgi įdomu – džiaugsiuosi, kai pakritikuos“.
Taigi, pagal ką autorius atrinko citatas? Nejau sudėjo viską, ką rado, stiliumi „ai, įdėsiu, negi gaila“? Aš netikiu. Tikrai turi būti kažkoks ryšys. Na, kažkoks gilesnis pasakojimas, nei tiesiog nutikimai 1922 metais, kurie vyko kažkur pasaulyje ir kartais susiję su Lietuva… Ar aš per daug tikiuosi?
Nežinau. Mielai skaityčiau antrąją Rolando Maskoliūno knygą. Norėčiau, kad autorius išleistų dar vieną panašią knygą – kad ir apie 1990 metus – bet knygoje pabandytų įterpti kažkokį labiau apimantį siužetą, viskas būtų labiau susiję. Kad ir, tarkim, jei knyga apie 1990 metus – tegul visos citatos būna susijusios su vienu iš Signatarų, ne šiaip ką atsitiktinis veikėjas Kazys iš Alytaus valgė pietums.
Bendrai paėmus, knyga „1922“ – gera knyga. Man patiko citatų gausa, jų šaltiniai. Ir jei tave domina laikmetis – linkiu įsigyti šią knygą ir pasimėgauti. Bet nesitikėk didelio romano, tikėkis tiesiog įdomių citatų rinkinio, kuris sudėtas į išties gražiai atrodančią knygą.
Knyga gera, bet ne visiems 😉
