Dauguma iš mūsų trokšta įsigyti šaunių daiktų.
Manau, kad jis kyla iš baimių ir nesaugumo jausmo, bet juo naudojasi korporacijos ir reklama. Reklama sukurta taip, kad priverstų mus norėti daugiau, norėti pirkti, o kadangi ji puikiai veikia, galiausiai perkame kur kas daugiau, nei mums reikia.
Minimalizmas yra tiksli šio reiškinio priešingybė, o kai kuriems iš mūsų tai yra atsakymas.
Pagalvokite apie genčių visuomenes, kurios nėra susidūrusios su vartotojiškumu ar reklama. Jos neturi poreikio eiti ir pirkti naujų drabužių, prietaisų, automobilių ar batų. Tai nereiškia, kad jie neturi troškimų, bet jie nėra tokio masto kaip mūsų visuomenėje.
Net ir tais laikais, kai dar nebuvo reklamos, tokie troškimai turėti daugiau nebuvo tokie paplitę. Būtent reklama ir vartotojiškumas sukūrė šiuos troškimus arba bent jau padidino juos iki nepaprastai perdėto lygio. Tai labai veiksminga.
Deja, tai reiškia, kad visada norime pirkti daugiau ir visada daugiau išleidžiame. Tai reiškia, kad turime arba įsiskolinti, arba daugiau dirbti, kad daugiau uždirbtume. Arba ir viena, ir kita. O šiandien šeimose turi būti du samdomi darbuotojai – priešingai nei prieš 50-60 metų, kai reikėjo tik vieno samdomo darbuotojo – iš dalies todėl, kad stengiamės palaikyti brangesnį gyvenimo būdą (taip pat todėl, kad realiais doleriais mums mokama mažiau). Be to, esame įsiskolinę labiau nei bet kada anksčiau.
Turime sustoti ir paklausti savęs – kam visa tai reikalinga? Kodėl taip sunkiai dirbame, kad galėtume tiek daug nusipirkti, tiek daug turėti, kad būtume tiek daug prislėgti ir apkrauti?
To tiesiog per daug. Minimalistai sako: „Aš išlipu iš šios karuselės. Aš iš jos pasitraukiu.”
Minimalistas pirmiausia žiūri į poreikius, o ne į norus – ar tai tikras poreikis, ar tik reklamos sukurtas noras? Ir jei tai yra poreikis, noras, jis jo neperka.
Minimalistas pamažu mokosi atsisakyti norų. Tai neįvyksta per vieną naktį, bet tai gali įvykti, pamažu, sąmoningai stengiantis.
Štai kaip aš tai darau:
- Išmokstu sąmoningiau kontroliuoti savo impulsus, kai esu pasiruošusi ką nors pirkti.
- Išmokite padaryti pauzę ir kvėpuoti, kad fizinis noras išblėstų.
- Priverskite save palaukti, jei pirkinys nėra absoliuti būtinybė.
- Leiskite sau pagalvoti ir paanalizuoti, ar tai tikrai yra tai, ką turiu pirkti. Dažnai atsakymas būna „ne”.
- Laikui bėgant pamažu tobulėkite, nes visada darau klaidų.
Minimalistas pamažu atsisako norų, kad mažiau pirktų ir mažiau išleistų, mažiau įsiskolintų (arba visai neįsiskolintų) ir dėl to mažiau uždirbtų ir mažiau dirbtų.