Daug ko galime pasimokyti iš tradicinių kultūrų, pavyzdžiui, Amerikos indėnų. Taip pat ir idėjos, kad po šią žemę reikia vaikščioti lengvai.
Tai pamiršome per šimtus metų, kai siekėme pasiekti daugiau, pagaminti daugiau, sukurti didesnius ir geresnius dalykus.
Mes pamiršome vaikščioti lengvai, o vietoj to kasame žemės gamtinius išteklius, kertame miškus, teršiame upes, ežerus ir vandenynus, keičiame kraštovaizdį pagal savo poreikius, teršiame orą, rūgštiname lietų ir ozono sluoksnį.
Tai ne naujiena. Visi žinome apie problemas, bet jų sprendimai ne tokie akivaizdūs.
Ar perku ekologiškesnius produktus? Ar pirksiu ekologiškesnį automobilį? Ar perdirbu visus savo naudojamus daiktus?
Na, žinoma. Galite daryti visus šiuos dalykus, ir jie yra naudingi. Bet dar geriau: gyvenkite mažiau ir vaikščiokite lengviau.
Gyvenimas mažiau reiškia, kad mažiau vartojate, naudojate mažiau gamtos išteklių, mažiau teršiate aplinką, turite mažiau daiktų, mažiau prisidedate prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
Minimalizmas – gyvenimo mažiau filosofija – yra tvaresnis, nes jo metu sunaudojama mažiau, todėl perdirbimas nėra toks būtinas (nors vis tiek svarbus). Netvaru toliau vartoti didžiulius kiekius produktų (kad ir kokie ekologiški jie būtų) ar naudoti gamtinius išteklius (kad ir kokie ekologiški jie būtų).
Čia galima rašyti apie daug ką, vėliau parašysiu daugiau, bet keli trumpi pavyzdžiai:
- Pirkite mažiau daiktų. Daugybės produktų pirkimas yra šio klausimo esmė. Skaitykite daugiau: Kodėl mažiau daiktų yra geriau; Vartotojiškumas vs. minimalizmas; Permąstyti būtiniausius daiktus.
- Mažiau valgykite. Amerikiečiai valgo per daug. Tai susiję ne tik su didžiuliu gamtos išteklių kiekiu, kuris sunaudojamas visam maistui pagaminti, nors tai labai svarbu (pavyzdžiui, paskaitykite apie atogrąžų miškus, kurie kertami, kad juose galėtų ganytis „McDonald’s” jautienos karvės). Taip pat kalbama apie didžiulį švaistymą restoranuose – nuo „McDonald’s” iki „Chilis” ir „Lone Star”, kuriuose patiekiami juokingi kiekiai riebalų, druskos ir cukraus prisodrinto maisto (ir daug jo išmetama), nors galėtume paprasčiausiai pavalgyti namuose. Tai susiję su visomis pakuotėmis, kurios dedamos į visus mūsų šaldytus ir perdirbtus maisto produktus. Tai susiję su sveikatos problemomis, kylančiomis valgant tiek daug nesveiko maisto, ir su iššvaistytais ištekliais, kurie skiriami visų mūsų sergančių žmonių, per daug nutukusių nuo valgymo, priežiūrai.
- Valgykite mažiau mėsos. Mėsa nėra tvari. Didžioji dalis mūsų užauginamų kultūrų skiriama maistui, pienui ar kiaušiniams auginamiems gyvūnams šerti. Jei nustotume valgyti tiek daug mėsos, sunaudotume mažiau išteklių ir galėtume išmaitinti daugiau žmonių.
- Naudokite mažiau pakuočių. Beprotiška, kiek daug pakuočių naudojama visiems produktams, kuriuos perkame. Deja, norėdami ką nors nusipirkti, neturime didelio pasirinkimo. Kai turite galimybę rinktis, rinkitės gaminius su mažesniu pakuočių kiekiu. Manau, kad visuomenė, reikalaujanti mažiau pakuočių, privers gamintojus pakeisti šią neekonomišką praktiką.
- Važiuokite mažiau. Daugiau vaikščiokite pėsčiomis. Pradėkite važinėti dviračiu. Naudokitės visuomeniniu transportu. Važiuokite kartu. Konsoliduokite keliones. Kartais likite namuose.
- Turėkite mažesnį namą. Turėkite mažiau daiktų ir jums reikės mažiau vietos. Dideli namai yra neekonomiški ne tik dėl išteklių, kurių reikia jiems pastatyti, bet ir dėl vėsinimo, šildymo ir priežiūros.
Vėlgi, tik keli pavyzdžiai. Tai iš tikrųjų yra mąstysena, o ne sąrašas dalykų, kuriuos reikia padaryti.
„Pavasarį vaikščiokite lengvai, Motina Žemė nėščia.” – Amerikos indėnų (Kiowa) patarlė