Kaip kai kurie galbūt žino, nesu autorių teisių gerbėjas. Tiesą sakant, šio tinklaraščio ir kito savo tinklaraščio „Zen Habits” autorių teisių nesaugau.
Ir nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad autorių teisių panaikinimas ir minimalizmas yra nesusiję dalykai, manau, kad jie abu kyla iš tos pačios mąstysenos.
Štai kaip.
Autorių teisės kyla iš apsauginės mąstysenos, kuri tiki, kad kūrėjas yra savo darbo savininkas ir turi saugoti šią nuosavybę, kad gautų pelno iš minėto darbo. Kūrėjas dalijasi savo kūriniu su kitais, bet tik už tam tikrą kainą, o kiekvienas, kuris ima nesumokėjęs arba naudoja kūrinį kaip pagrindą tolesnei kūrybai, vagia.
Tokia yra autorių teisių mąstysena.
Ne autorių teisių mąstysena – tai mąstysena žmogaus, kuris duoda be jokių pelno garantijų, kuris paleidžia nuosavybę ir mano, kad pasaulis yra jo kūrinio savininkas. Jis tikisi nors truputį prisidėti prie pasaulio kūrimo, ir jei kiti iš to indėlio gauna naudos, tai yra gerai. O jei kiti pasinaudoja jo indėliu ir sukuria kažką naujo ir gražaus, tai yra nuostabus dalykas.
Kūrėjas, kuriam netaikomos autorių teisės, atsisako nuosavybės teisės, nes nuosavybės teisės laikymasis kenkia pasauliui, o bandymas ją apsaugoti sukelia nereikalingą stresą.
Minimalistas taip pat atsisako nuosavybės, bent jau tam tikru mastu, ir mano, kad daiktų turėjimas nedaro jo laimingo. Jį laimingą daro daiktų darymas. Pagalba kitiems daro jį laimingą. Kūryba daro jį laimingą.
Būtent iš šios vietos minimalistas imasi nesaugoti autorių teisių ir taip duoda pasauliui bei tikisi, kad pasaulis dėl to bus bent šiek tiek geresnis.