Klausimas: ką sveiko proto žmonės daro, jei jie rašydami bakalaurinio darbą pradeda dirbti iki ketvirtos valandos nakties, o miega iki pat vidurdienio?
Atsakymas: aš nežinau.
Bet štai, ką padariau aš po kelių tokio darbo mėnesių – nusprendžiau per vieną parą 180° apsukti savo miego laiką ir pradėti KELTIS ketvirtą ryto. Nuo 04:00 -> 12:00 miego rėžimo... į 21:00 -> 04:00 rėžimą.
Genialu, tiesa?
Na, tiesą sakant, ne itin. Galbūt padariau klaidą neklausydamas pats savo išbandyto ir aprašyto mažų žingsnelių metodo. O galbūt klaida kita. Bet apie tai vėliau.
Šios vasaros liepos ketvirtąją aš nusprendžiau susitvarkyti savo miego rėžimą ir štai ką patyriau.
Grafikai ir kita (man) įdomiausia dalis:
Jeigu nekenti pieštuku braižytų linijų ant baltų lapų, matematikos ir kitokių mokslinių 1 dalykėlių… Prašau pakentėk. Aš neilgam.
Pirmiausia, pažvelkime į miego trukmės per dienas grafiką. Kartu jame kreivėmis pažymėtas ir atsibudimo bei užmigimo laikas.
Tuomet palyginkime tai su savijautos pamiegojus grafiku. Savijautos vertė čia sąlyginė, lyginant su maloniausiomis dienomis. 2
...Hm. Taip. Nežiūrėk į mane šitaip. Leisk pasiaiškinsiu.
Eee... Bet palauk, tai ŠIEK TIEK ne 4 valanda ryto! ...Melagis tu, Danieliau!
Ei, ei. Ramiai. Žinau, pavadinime žadėjau ketvirtą valandą ryto. Tačiau jau penktąją dieną mano miego laikas peršoko iki šeštos valandos ryto, o tryliktą – grįžo prie penktos...
Aš tai žinau. Ir man pačiam keista, kaip tai nutiko.
Nes visgi, susiplanavau keltis ketvirtą valandą. Net Debesylos feisbuke pasakojau, kad tai darysiu. 3 Tačiau taip ištvėriau vos penkias dienas.
Žavu, tiesa? Aš tikras beprotiškų tikslų siekimo įkvėpėjas. 😀
Todėl geriau leisk straipsnį čia pakreipsiu šiek tiek artimesne tiesai linkme – leisk toliau papasakosiu, kaip apskritai sekėsi keltis taip anksti. Nors anksčiau tris mėnesius tokiomis valandomis eidavau miegoti.
Nes, nors ir būtų smagu parašyti straipsnį apie kėlimasį TIK ketvirtą ryto ir taip patekti į pagrindinį Delfi puslapį... Šį kartą man to padaryti nepavyks. Šis mano eksperimentas šiek tiek nepavykęs.
Bet tik šiek tiek. Mano įsitikinimu, tokie potyriai nėra blogai. Jie tik eksperimentų dalis. Tai nutinka visiems.
Toks išbandymas man buvo pirmasis gyvenime. 4 Ir nepaisant formalios nesekmės – visą mėnesį tęsiau gyvenimą su ankstesniais rytais, nei kada anksčiau patyriau.
Ir taip, iki šio iššūkio mano anksčiausias kėlimasis buvo 7:00, kai maždaug prieš 6 metus dar lankiau gimnaziją, o autobusai važiuodavo labai retai. Senokai.
Beje: iššūkio metu vedžiau viešą dienoraštį internete. Tačiau pamatęs, kad jo niekas neskaito, pradėjau rašytis į užrašinę. Deja, ją pamečiau. 5
Taip, tai mano rytiniai, nušukuoti ūsai. // Foto aut. Vi Kontrimaitė
Ką išmokau iš mėnesio su ankstyvu kėlimusi... Ir ką patarčiau tau, jei norėtum pakartoti šį iššūkį?
Eksperimentas būtų buvęs bevertis, jei iš jo nebūčiau nieko išmokęs. Gerai, kad tai neįvyko. Taigi, štai ką supratau:
- Malonūs rytai motyvuoja. Pirmąsias penkias dienas rytai buvo geriausia paros dalis. Pasisėdėjimas balkone, paukščių giesmės ir saulės šviesa – tai padėjo keltis anksčiau, nes tai buvo malonu.
- O niūrūs rytai – ne. Ir tai priežastis, kodėl šeštąją dieną mano tikslas pasikeitė. Kokia prasmė keltis, jei lauke niūru, tamsu, lyja, o namuose net vidury vasaros – šalta? Niūriais rytais keltis nėra noro.
- Miegoti yra gera. O ypač kai saulė neketina lysti iš už debesų bei net paukščiams rytas nuobodus. Pasilikti miegoti ilgiau – maloniau nei keltis ir liūdėti.
- Nori anksti kelti? Anksti gulk. Be miego numirsi. Ir aš tai patyriau, kai pirmiau miegot eidavau 21 valandą, o tik 22 užmigdavau dėl kaimynų pasisėdėjimų kieme. Keliantis ketvirtą ar penktą ryto – eik miegoti bent 20-tą valandą.
- Ausų kištukai užkemša ausis. Ir ačiū Dievui, nes jei jie to nedarytų – būtų blogi kištukai. Jie padeda nuo tų pačių kaimynų ir šeimos narių. Ir patikėk, net nusipirkus pigiausių po 1 eurą – jie veikia.
- Turi žadintuvą? Turėk tris. Nuoširdžiai. Lengva išjungti vieną žadintuvą, tačiau išjungti tris – sudėtingiau. Geriausias žadintuvas, tiesa, man kurį laiką buvo kaimynų gaidys, nes jis neklauso „snooze“ komandos. Bet ar kiekvienas tokį galime auginti?
- Pabudome ir kelkimės. Ta nekenčiama mano vaikystės frazė. Ech. Tačiau keliantis ankstyvais rytais – būtina. Nes kitaip lengva vėl užmigti. Labai, labai, labai lengva.
- Reikia draugą turėti. O aš turėjau Debesylietį Igną, kuris kartu su manimi bandė keltis ketvirtą ryto. Su juo pirmomis dienomis žaidėme žaidimą, kad jei neatsikelsime – žadinsime vienas kitą skambučiais. Pirmom dienom tai padėjo, tačiau vėliau Ignas dėl savo šeimos turėjo iššūkį mesti, kas buvo gaila.
- Gaivus oras gaivina. Atsikėlus atsidaryk tą fortkę ar langą. Šaltas oras atgaivina ir neleidžia užmigti. Papildomi balai, jei tai padarai jau pasiklojus lovą, kad nekiltu noras vėl šiltai miegoti.
- Saulės ritmas nėra laikrodžio ritmas. Ir galiausiai... Dienų trukmės pokyčiai geriausiai matosi keliantis anksti rytais. Nors pirmomis dienomis saulė tekėdavo ketvirtą valandą, tačiau po vienuoliktos dienos – jau tik apie pusę penkių. O tamsoje keltis ir jungti šviestuvą nei vienas, nei penkiolika su trimis trečdaliais. 6
Ar bent jau tokia yra sutrumpinta mano potyrių versija.
O ar tu kada bandei keltis daugmaž aštuoniomis valandomis anksčiau, nei tau įprasta?
...Ar norėtum pabandyti?
Na, nebūtinai aštuoniomis valandomis anksčiau. Galbūt tu, kaip aš dariau, nemiegi iki dvyliktos valandos dienos. Tada pakaks ir mažesnių pokyčių.
Bet visgi, ar norėtum keltis anksčiau? Tuomet siūlau:
- Surask savo kėlimuisi priežastį.
- Nusistatyk savo naują ryto laiką.
- Surask sau bendramintį ar draugą.
- Pasinaudok Aurimo Mikalausko gidu. 7
- Pabandyk padaryti tai.
- Ir jei norisi – papasakok komentaruose žemiau, kaip sekėsi.
Arba, jei ilgą laiką gyveni ankstyvu ritmu – pasidalink, kaip tau pavyksta?
Man įdomu nes, nors šis mano eksperimentas buvo dalinai sėkmingas, jis nebuvo visiškai sėkmingas... O jei kada norėsiu pakartoti eksperimentą, man reikėtų dar pasimokyti. 🙂
Bet štai, kaip aš pradėjau keltis anksčiau!
Čia jie nelabai moksliški, tiesa...↩
Plaukimo baidarėmis ir paskutinių mėnesio dienų.↩
Čia turėtų būti ši nuoroda į mano facebook puslapį, tačiau puslapį išsitryniau po vasaros be Facebook.↩
Turėjau ir panašų – apskritai keltis anksčiau. Bet tuomet labai anksti nesikėliau.↩
Genialu...↩
Kam tada keltis anksti, jei vis tiek jungi šviesą? Kad galėtum pasigirti feisbuke, jog esi labai dvasingas ir produktyvus veikėjas? Su dirbtine šviesa gali lygiai taip pat gyventi naktimis, kaip gyvendavau bakalaurinio rašymo metu aš.↩
Labai išsamu!↩
Pats geriausias būdas keltis anksti ryte, ir dar išlipus iš lovos eiti į lauką pasivaikščioti (nepaisant ar lauke audra ir pūga) yra……. nusipirkti šunį! 😀
Taip taip, kiekvienas mano rytas prasideda ~6 ryto, su pižaminėm kelnėm išeinu į lauką, 20 min. pasivaikštau, o tada jau prasideda diena. Dabar jau net neįsivaizduoju, kaip įmanoma ilgai miegoti.
Ar nusipirkti katę, kuri už durų pradeda gailiai rytais „miau, miau, miau, miau” kokį pusvalandį iki kol atsikeli įleist. (Arba palikus duris praviras šiaip per galvą patapšon.) Bent jau aš tai patiriu 😀
Manau esmė – turėti tikslą keltis. Jau daugiau nei metus laiko keliuosi 4:00 – 4:30, nes mano darbas prasideda 5:00 – 6:00 (priklauso nuo aplinkybių). Kas padeda atsikelti – geriausias dalykas, tai žadintuvas vonioje, kadangi gyvenu su drauge, tai kad jos nežadinti, nori ar nenori turi eiti į vonią išjungti žadintuvą, tuo pačiu vonioj įsijungiu šviesą ir tada jau pradedu regėti pasaulį kitomis akimis. Sekantis dalykas – nuprausti veiduką šaltu vandeniu, išgerti stiklinę vandens. Galutiniam pabudimui seka saulės pasveikinimai (nuo 5 iki 10 ratų). Per pirmą tikrai jautiesi gana sunkiai, tačiau jau po trečio rato jauti kaip per visą kūną pradeda tekėti šiluma ir dingsta miegas. Po 15min suvalgau kokį vaisių ir lekniu į darbą, pusryčiauju apie 7 – 8, nes iki to kažkaip mano organizmas maisto dar nenori. Aišku, yra ir šalutinis efektas, miegoti neišeina anksti dėl socialinio gyvenimo, geriausiu atveju į lova atsigulu 22val (6val. kaip ir normaliai jau), bet dažniausiai būna vėliau, kas įtakoja nuovargį savaitės antroje pusėje ir jei grįžęs atsisėdi, o ne užsiimi aktyvia veikla, tiesiog „nulūžti”. Kita problema – savaitgaliai… Kaip ir minėjau pradžioje, jei nori anksti keltis, turi turėti priežastį (šiuo metu man tai darbas), o savaitgalis tos priežasties nebeturi, todėl dažnai ritmas vėl išsibalansuoja ir būna, kad išmiegi daugiau nei 10 val.
p.s. manau, kad pilnai užtektų miegoti 5 – 6val., o gal net ir 4val., jei moki kokybiškai medituoti, pailsinti savo smegenis ne miego būsenoje, kaip sako jogos meistrai, jie gali net nemiegoti, bet gyvenant vakarų pasaulio betvarkėje šitaip sugebėti – sunku.
Ačiū, Vandenie! 🙂
Dar pridursiuprie jūsų auksinių minčių, kad ir be gyvūno visai smagu TIESIAI iš lovos – į LAUKĄ, pabėgiot (geriausia miške, kur ir oras grynas, ir paukščiai gieda:), pasportuot, pamedituot.., po to dušas šiltas – šaltas, vanduo su citrina ir – dienos darbai prasideda;) Sėkmės!
…Dar tarpe būtų gerai apsirengti. 😀
O šiaip rimtai? Girdėjau pirmiau geriausia vandens stiklinę kokią išgerti atsikėlus. 😮
Mano didžiausia problema – SNOOZE… Galiu spaudyt ir spaudyt kas penkias minutes, kol galiausiai jau turiu lėkt, nes vėluoju į darbą. Tai man padėjo paprasčiausiai laikyti žadintuvą vonioje. Tada esu priversta išlipti iš lovos, jį išjungti, o tada gi jau ir kriauklė nebetoli, atsiprausi ir miegai išsilaksto 🙂
O namiškių, jei turi, neprižadina visų iš karto žadintuvas? 😉
Kažkada ekspermento tvarka bandžiau keltis penktą ryto, tam, kad vėliau pusvalandį medituočiau, dar pusvalandį skaityčiau ir tada jau ruoščiausi savo darbams, laisvai ir su malonumu prabėgo taip trys savaitės… O tada visa tai pamiršau. Tarsi išgaravo iš galvos ir kodėl atsakymo ieškojau, bet apie tai kitą kartą. O daug geresnis būdas buvo keltis penktą arba pusę penkių, kai gyvenau Londėj. Žinot kokiu pagrindu? Nu tiksliau kas motyvavo? DARBAS. Nes man septintą prasidėdavo darbas, tai ir nusprendžiau, kad jeigu valandą su trupučiu važiuoti, tai tada kelsiuos anksčiau. Metus laiko taip. Dabar kitas darbas. Spėkit ar keliuosi penktą….
Turbūt, kad nebesikeli. 😀
Tai va, panašiai man su saule ir paukščiais nutiko. Nėr saulės bei paukščių, nėr noro keltis. Kartais vien noras pasirodyti kūl, nes keliesi anksti, nėra toks baisiai pajėgus ;’)
Tie tav linka nuostabus. Vo tep siedi, skaita i puike supronti kas y fortke, bet visteik paspaudi paveiziet kon tas Debesyla suspanga, i tep veizi Kernagis!
I sumįslyk tu tep.. Ačio! 🙂
Aaa… *apsimeta, kad supranta tarmišką kalbą* Ačiū labai! 😀
Sveiki, kaip tik dabar aktuali si tema – miego ritmas.
Man mistiskiausias klausimas – o kaip uzmigti?! Ypac pirmus kartus.
(Dabar sunkiai isivaizduoju uzmigima iki 00.00, o kokia 21.00 tai isvis atrodo siaubingai anksti).
Atsikelkite 4:00 ar 5:00 ir po kelių dienų užmigti 21-22 val bus labai paprasta! Aš pradėjau vasarą keltis tokiu metu prieš darbus ir išlėkti į lauką pabėgioti 20-30 min. Super dienos pradžia! O po to dar paskaityti pusryčiaujant 15-20 min. Išeini iš namų, o tiek daug jau nuveikta! Žinoma, kiek niūroka tapo rudenėjant, teko bėgiojimą pakeisti joga. Viskas įmanoma, sėkmės! Tik jei turite partnerį, geriausiai būtų kartu tokiu režimu pradėti gyventi, kitaip gali tapti kebloka : D
Vaiva, tavo patarimas kaip tik! Ačiū! 😉
Kaip tik šiuo metu skaitau knygą apie įpročius. Ir ten yra viena auksinė įpročio taisyklė – keičiant elgesį/įprotį, labai svarbus yra apdovanojimas. Juo gali būti bet kas – gera savijauta, malonus rytas tik sau, galimybė pabūti duše ir gauti normaliai šilto vandens, galimybė išvažiuoti be kamščių, ir t.t. – galima prisikurti nnn variantų. Ir tik tuomet, kai žmogus sau susikuria atlygį, įmanomas įpročio pasikeitimas. Šio ekeperimento atveju, kaip supratau, atlygio nebuvo? 😉 Gal verta pabandyti vėl, tik save apdovanojant už tai?
Ir antras dalykas – yra natūralus laikas, kada organizmas pasirengęs keltis. Reikia išbandyti skirtingus laikus – 6, 6.05, 6.10, 6.30, 6.15, 5, 5.05, 5.30, 5.15, 5.20, 4, 4.30, 4.15, 4.20, 4.10 ir t.t.,žodžiu, bet kuriuo laiku keltis kurį laiką (geras žodžių žaismas 🙂 ) ir stebėti save, kaip jaučiasi kūnas. Ir atradus TĄ super laiką savo kūnui fiksuoti jį ir tuomet juo ir keltis. Taip eksperimentas taps ilgalaikis.
Ir ačiū už tekstą. Eksperimentuoju su laiku ir aš 😉 Kol kas viršų ima nuovargis. Tačiau žinau, kad galiu mobilizuotis, jei yra reikalų. Tad labai savęs ir nespaudžiu.
Ačiūūūūū, Aiste!!!
Sveikas, Danieliau!
Koks šaunus ir pagirtinas iššūkis. Tik tavo atveju labai jau drastiškas 😀
Nuo pat mažens buvau pelėdžiukas. Atrodė, kad net ir darbai geriau dirbasi naktį. Bet šių metų pradžioje keisdama savo gyvenimą, paliečiau ir šitą savo įprotį. Dabartinis rezultatas – atsikėlimas net 2 ar 3 valandom anksčiau nei prieš tai, nebėra varginančių naktinėjimų. O svarbiausia – susitvarkė miego kokybė. Nes prieš tai dažnai kankindavo nemiga.
Dabar keliuosi 8 val. ryto. Kol kas, man tai geriausias laikas. Gal paskui pavyks ir dar anksčiau. Bet dabar kol žiema, neverta ankstinti. 😀 O ir vyturiuku vistiek netapsiu. Tik ankstyvąja Pelėda. Tad gal taip ir liks. 🙂
Viso to siekiau po truputį. Tam tikrais etapais ankstinau kėlimosi laiką. Kada einu miegoti priklauso nuo dienos, kiek pavargstu, ar kiek ko turiu veikti. Kol kas dar nepavyksta reguliariai keliauti į sapnų šalį. :/ Tik reikia nepamiršti, kad šitam įpročiui nėra savaitgalių. Šis darboholikas kiekvieną dieną dirba vienodu laiku. Tad reikia pasisaugoti gundytojo miego ir vilioklės lovos. Šitie pasalūnai linkę priešintis.
Supratau, kad didelę įtaką žmogaus poilsiui daro jo aktyvumo lygis. Kuo aktyviau leidi laiką, tuo anksčiau norisi miego, nes esi maloniai pavargęs. Žinoma, nekalbant apie kraštutinumus, kai persidirbama. Visur ir visada reikia atrasti aukso viduriuką. 🙂
Bet šiaip, džiaugiuosi šiais savo pasiekimais. Asmeniškai man, tai tikrai pagerino dienos kokybę. Smagu susikurti ir rytinius ritualus. Pvz. aš atsikėlusi eidavau pasivaikščioti su šunimi. (Gyvenu nedideliame miestelyje). Grynas oras prabudindavo, o ir kūnas šiek tiek prasijudindavo. Esu gamtos vaikas, tad vasarą mane džiugindavo rytiniai garsai ir vaizdai. Daug ką pastebėdavau supančioje aplinkoje. Galiausiai net ir darbingumas persikėlė į pirmąją dienos dalį. Vakare jau norisi ramybės.
Pats geriausias ankstyvo kėlimosi pliusas yra tas, kad tokiu atveju tau nereikia niekur skubėti. Ramiai atlieki savo rytinius ritualus, pasiruoši sveikus pusryčius, nes tam turi pakankamai laiko. Ir tiesiog palengva pasitinki draugę Dieną. Bent jau aš mėgstu mėgautis akimirkos žavesiu. 🙂
Štai toks tas mano iššūkis. Itin nustebinęs mano šeimos narius. 🙂
Tikrai nebandysiu keltis anksčiau, nes tai būtų arti beprotybės, nes man atsikelti 6 ar net 5 valandą ryto yra gan normalu ir nesvarbu už lango vasara ar niūri žiema.
Sveiki, taip bandžiau , tiksliau savaime taip gavosi tiesiog buvo didelis stimulas keltis taip anksti ir tikrai buvo faina. Atsikeli ryte, pasportuoji, vėliau pasidarai kavos puodelį ir visus kaimynus išlydi pasisveikindamas į darbą. Bet ,kai tik nėra aiškaus tikslo dėl ko taip anksti keltis, tai atsikeldavai ir galvodavai ,o ką aš dabar veiksiu tokią ilgą dieną. Ir šiaip pavasarį ,bei vasara man visą laiką automatiškai gaunasi keltis ankščiau , rudenį ar žiema, sunkiai.
Teisybė, reikia prasmės keltis ankščiau 🙂 Ačiū, Laimonai!
ačiū, buvo įdomu, rytoj kelsiuosi ryte anksčiau 🙂
Susitiksim ryte!
Juokų darbas – imi ir atsikeli. Vienintelis niuansas – artimiausi žmogai turi leisti eiti miegoti 22 val. Sakysi 6 val miego per mažai? Nepamiršk, kad valandos iki vidurnakčio suteikia daugiau poilsio.
Jei neklystu – nėra jokių mokslinių įrodymų įrodančių, kad tai yra BENT TRUPUTĮ teisybė. Vidurnaktis nėra kažkoks stebuklingas laikas. Mačiau tą iliustraciją feisbuke ir aš – autorius nė vienam užklaususiam įrodymų nedavė nė vieno, jo frazė buvo „yra nes tai tiesa“. 😀
O aš kaip tik skaičiau, kad svarbu šitas laikas prieš vidurnaktį ir šiek tiek po, nes tuo metu yra tam tikrų organų aktyvumo laikas, gal net visų, ir atseit geriausia, kai jie galėtų ten dirbti savo darbus, kai žmogus ramiai miega 🙂
Aha. Kai rasite, kad rašo kažkas su protu (ne koks dvasinis guru, kuriam tik dvasia, bet ne kūnas svarbu), tai pasidalinkite! Visad įdomu! <3
Labas, perskaičiau šį Tavo straipsnį ir akis užkliuvo už komentarų. Šitas pasirodė vertas ir mano pakomentavimo 😀 studijuoju mediciną, esu trečiame kurse, turiu jau nemažai sąlyčio su pacientais ir praėjau bene visą medicinos teoriją ir galiu pasakyti taip (ir net pacituoti savo fiziologijos dėstytoją) – „Tik pirmoje nakties pusėje (vakarinio miego metu) pasiekiamos giliausios miego stadijos (tai pats produktyviausias miegas), link paryčių giliausių miego stadijų vis mažėja, tačiau ilgėja paradoksinio miego stadija, kurios metu yra įsisavinama per dieną gauta informacija.” Čia kalbama apie racionalų, 8-9 h miegą. Gilaus miego stadijose yra atkuriami energetiniai rezervai organizme, vyksta įvairių medžiagų sintezė ir susitvarko įvairūs cheminiai procesai. Automatiškai gaunasi taip, kad kuo mažiau būna giliųjų miego stadijų (kuo vėliau einama miegoti ir NEIŠSIMIEGAMA), tuo prasčiau atsistato energetiniai rezervai ir žmogus jaučiasi prastai. Tačiau jei žmogus eina miegoti 4 ryto ir keliasi 12h, jis taip pat gali miegoti kokybiškai. Stengiausi paaiškinti paprastai 🙂
O! Ačiū, Kotryna!! 😮
Ooo, jau senas straipsnis, bet ir mano akis užkliuvo už komentarų. Atsimenu, kaip mano mamos draugė psichoanalitikė, ne kartą yra sakiusi, kad palankiausia žmogui jau būti užmigusiam 22h. Kadangi mūsų biologinis laikrodis yra genetiškai paveldimas, t.y. įgimtas, ne tik ilgalaikių aplinkybių rezultatas. Taigi, miegas +- nuo 22h iki 24h kokybe prilysta 4-5h miegui, kaip minėjo Kotryna, greičiausiai dėl visų organizmo procesų organizme giliausiose miego fazėse. Aš, jei nuoširdžiai – pati visada buvau pelėda, bet kažkada atėjo laikai, kai teko per prievartą keltis anksti (5-6h) ir galiausiai anksti eiti miegoti (21-22h). O maždaug po mėnesio laiko pastebėjau, kad jaučiausi tiek psichologiškai, tiek ir fiziškai geriau. Dažniausiai jausdavausi žvali ir tvirta. Labaaai pagerėjo mokslų kokybė ir atmintis. Taigi dabar manau, kad tiesos tame tikrai yra daug. Ir geriausia viso to dalis, kad vidinis laikrodis jau nusistovėjo būtent toks – savaitgaliais miegu max iki 7h ryto.
Beje, ačiū, Jums Danieliau, už straipsnį, buvo malonu paskaityti. Sėkmės
Ačiū už pasidalinimą, LDKQueen!!
Iššūkis keltis anksti ryte. Such wow.
Susirask darbą, nevykėli.
http://bit.ly/1T4D8JO
Chi, chi, chi. Aš norėčiau pakeisti savo grafiką ir galėti panaktinėti. Keliuosi tarp 5 ir 6 val jau, hm, seniai ( beveik visą gyvenimą)… Gulu 21 val. Bet, tiesa, gyvenau anksčiau pietuose, o Lietuviška žiema žiauriai nemotyvuoja keltis… Aišku, dar klausimas keltis kam. Aš sportuoju, kartais dirbu kartais bandau medituoti. Nes tiesiog keltis dėl kėlimosi…. Miegas toooks fainas dalykas…
Tiesa, tiesa. Svarbu žinoti ir kokio velnio išvis keltis ankščiau. Tik dėl to, kad smagu, ar dėl to, kad išties verta? Hmm!
Periodiškai ateina pas mane kėlimasis anksti ryte. Anksti – tai butent 4 val. Ji išsirutuliojo iš to, kad kažkada dirbdavau nuo 7 iki 19 val ir studijavau. Bandžiau mokytis vakarais, bet gaudavosi šnipštas po intensyvios dienos bendraujant su probleminiais žmonėmis. Tada nutariau keltis 4 val ir mokytis. Bėda ta, kad eidavau miegoti gana vėlai ir tiesiogine t žodžio prasme perdegdavau, tiesiog neatlaikydavo organizmas. Šiuo metu, kai auginu vaikus, periodiškai irgi keliuosi 4 val, nes laaaabai noriu paskaityti kokia idomesne knyga. O tai vakarai buna paaukoti kitiems darbams nudirbti.
Atsikelti man nekyla problemų. Usistatau žadntuvą, suskamba, nuspaudžiu ir iš karto lipu iš lovos. Man metų laikas ar gyvenimas mieste-kaime įtakos neturi. Mieste patikdavo žiūrėti kaip žmonės keliasi, jungiasi šviesas, gatvėmis važinėja lempukai. Kaime mėgaujuosi tyla. Tik ir vėlgi, organizmas periodiškai patiria miego badą, tada einu miegoti su vaikais ir keliuosi tik su jais 🙂
Kaip fainai skamba!! 🙂
Vis dėlto manau tai tai priklauso ir nuo žmogaus tipo – „vyturių“ ir „pelėdų“…kadangi aš esu „vyturys“, tai keltis tikrai galiu ir 5 val . Šeip dažnai tokiu metu pribundu ir jau tik snaudžiu, o neretai ir keliuosi, tačiau 22 val. jau miegu…
dirbu pamainomis 🙂 tad viena savaite 4,kita 6 🙂 anksciau buvau peleda,gal persiverciau su metais 😀 idomus pasvarstymai 🙂
Sveiki.
Dabar praktikuoju nakties miegojima (nes miegui skirta naktis (surprizas siurprizas LOL)….Tai labai stengiuos eit gultis iki 22, kad pabusciau 5.
Deja, ne visada pavayksta, kartais 21:40 gaunasi (tai tobula). kartis 22:30….jei telefona paimu i rankas, tai ir iki 23:30……NO SCROLL yra taisykle. telefonuose naudoti spec rezimus ir app – LABAI pravercia.
zodziu, darbo dienomis miegant 22-5 – puiku. Bet, kai ateina penktad, sestad, – ne…norisi vel laisves ir netvarkos….ir einu miegoti apie vidurnakti ir miegu iki 9 :))))) tai va……………
Darbo diena surasti 8 val miegoti – neimanoma. Tikrai neimanoma. 🙂
Nes ryto 1val man, kai tylu ir galiu skaityti ir rasyti – tai yra gyvyskai BUTINA 🙂 es likes laikas buna siemai, darbui ir namams:)))
Tai va.
Aciu, Debesyla, puikus tinklapis, puikus.
Praktiskai naudosiu patarimus.