Pirmą kartą čia?
Atnaujinta:

Apsaugota: Kaip pasiekti užsibrėžtą tikslą?

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį:

72 nuostabios mintys... Prisidėk ir tu!

  • Suvalgiau siuos patarimus taip skainiai kaip sokolado plytele su idaru po 3 menesio dienos.
    Pykstu ar jaudinuosi nes vis dar islenda kazkas galvoje, kas sako ai pizdu nesistenk snd, rytoi gal ok? Kokiom cia nesamonem izsiimineji? Tai pasakiau jam ar jiems eik tu n… ir padariau priesingai, aisku ne viskas pavyko ka suplanavau, bet jau geriau po truputi i prieki judam.

  • Mane dažniausiai nervina jeigu kažka darau ir man nepavyksta tuomet aš būnu labai pykta.

  • Aciu uz straipsni. Primine man viena skaityta knyga su panasiu poziuriu. Mes perdaug laiko praleidziam prieminedami sprendimus, ar per daug ir per gyliai i viska gilinames ir sureiksminame. Fuck it. Aciu Danieliau uz straipnsi ir kad priminiai koks poziuris turetu buti. :)

    • Spėju Mark Manson “Subtilus menas nekrušti sau (ir kitiems) proto” arba John Parkin “F**k it”, ar ne? :)

  • As uz, kad dazniau vartoti siuos zodzius gyvenime. Tai ne zodziai, tai poziuris i visa tai, ir kai juos istari, kazkodel isties ateina palengvejimas :))) Esu perdaug reikli sau ir aplinkinkiams, ir del to kyla problemu… Nuo siol ph… :))) Aciu Danieliau! Respekciuks ;)

  • Geras straipsnis! Dėkui Danieliau!.Išmokau šio bei to, o pagrindas ištart sau šiuos žodzius “bbd” :) Tai išties geras jausmas kai gali pasiūst savo vidinį kritiką velniop…

  • Neseniai pradėjau naudoti tuos žodžius pochui, velniop. Bet kai pasakai tai tokia ramybė ateina

  • Labai sunervino vieno žmogaus beribis melas ir manipuliacija , tada viską išsakiau ir dėjau :D ai ir dar, sąmoningai tinginiauju ir nuo to kaifuoju, nors pradžioj kažkoks žiurkiukas galvoj vis sakydavo kaip tu taip , o ne anaip .. tai su tuo smegenų žiurkiuku ir susitariau kad sąmoningas tinginiavimas irgi darbas , tada jis nuo manęs atstojo, toks čia ir savotiškas dėjimas gavosi :D

  • Ai, po skyrybų savaime pradėjau vis dažniau “dėt” :D Pavyksta ne visada ir ne visur, bet progresas akivaizdus :)

  • Dėl savo padarytu klaidų. Dėjau principą pradėjau naudoti ne taip jau ir senai :D

  • Puikiai žinau Pareto principą, tik kažkoks velnias galvoje liepia daryti tobulą 100%. Reikės dažniau pagalvoti: „ai po*ui, sueis“. :)

  • Truputį nerimavau, kai viena mergina( jos nepažįstu, tik žinau ją, ji nori įsidarbinti, kur dirbu aš ) sakė mano bendradarbei, kaip man čia reikės dirbti, juk ji (aš) nemėgsta manęs. Nu tai galvojau pisdienį, kaip čia wtf nemėgstu, jei net nepažįstu, jei net nesu kalbėjus apie ją išvis, ji man nieko nėra padarius.
    Ir dabar tikrai galiu pasakyt ,,dėjau,, ką ji galvoja, ką iškur prisigalvoja, iškart reikėjo nebegalvot, o ne dar sukt galvą kas čia, kodėl. Tikra smulkmena ir nesąmonė, bet vistiek tuo metu kėlė man nerimą

  • Na, nuostabu. Tikrai galima naudotis patarimais ir jie 100% pades, bet ne visada…
    Pvz: remonto darbai namuose ir pasamdyta firma pridaro daug broko ir tikrai nekokybiskai dirba atsiusti meistrai… na, bet avansas tikrai didelis sumoketas 10k…. €…
    Juk negali siuo atveju vartoti “b*b* dejau”
    Sprendi problema, ieskai tarpusavio sprendimu, bet matai, kad ta b*** deda ant taves… ir bega i krumus ir “duoti durniui kelia”…, na kazkaip sunkoka nes jei visiems duosi ta kelia, tai pats “durnius ir busi”…
    O rangovas deda i kojas ir sako kreipkis i teisma jei kas nepatinka…, na as ramus ir saziningas zmogus, tai psichologiskai palauziau, kad perdarytu klaidas, tai dirba toliau…
    Tenoriu pasakyti, kad ne visose situacijose gali “delioti”

    O siaip tai tikrai fainai, kad yra nuostabiu zmoniu kaip Alex ir Danielius! Aciu!

  • As nerimavau, kad taip ir nebendraujam su megstamu vaikinu (nera jokio atsako is jo puses). Tad nusprendziau, kad jei jau nebendraujam (nors as noreciau), tai as, visgi, esu verta sveiku ir maloniu santykiu, o ne tokiu. Tad uzpludus tokiai minciai ar emcojai, ja keiciu i “ai ir tiek to, as gi noriu malonaus partnerio. Vadinas jis dar bus. Santykiai bus tokie geri, kokius isivaizduoju, ar net dar geresni”.

  • Dažnai nervinuos dėl smulkmenų. Pvz. Šiandien ryte buvau nusprendusi tvirtai, jog sūnui duosiu “uzknisanti mamos moralą” už tai kad nerusiuoja atliekų, ir plastiką nuolat meta į mišrias atliekas. Bet žinot, ką “pohui”. Geriau negadinti sau nuotaikos ir jam tuo pačiu.
    Ačiū už straipsnį. Šaunuolis.

  • Straipsnis tikrai geras, ačiū už tai.
    Anksčiau buvau perfekcionistė, dabar jau gydausi ir posaki dėjau ir kitus naudoju vis dažniau ir dažniau. Įvertinus daug dalykų, kurie man tikrai sutrukdė ir pagrobė daug mano brangaus laiko. Iš klaidų pasimokinau ir dabar gyvenu kur kas laimingiau, o rezultatai vistiek džiugina.

  • Bevaziuojant uzmiestyje uzsidege akumuliatoriaus lempute, puoliau i panika, pradejau nervintis, i kam ti reikejo??? Kas is to??? Juk ne pasaulio pabaiga :-)
    Buciau is kart oasakes DEJAU…
    Siaip pabaiga sekminga, apie 40 km akumas islaike ir su “kaledine eglute” prietaisu skydeli datraukem su žmona iki jos brolio, oalikom ta masuna, pasiskolinom jo ir sekmingai suvazinejom kur reikia, o žmonos brolis nuvare masina i servjsa ur generatorius po dienos vuvo sutvarkytas.
    AČIŪ JAM UZ PAGAKBA

  • Esu ponas svarstyklė.
    Strategijos maršalas generolas
    Su “dėjau” principu,
    Sprendimus priimu daug greučiau

    Dėkui Danieliau už straipsnį.
    Visada malonu tavo rašliavą skaityti.

  • “Duok durniui kelią” principu vadovaujuosi seniai – geriau pataupyti savo laiką ir pilkąsias ląsteles :) O “dėjimo” principą tikrai reikės taikyti dažniau ir tyčia, o ne tik tuomet, kai, pvz., trūksta laiko.

  • Straipsnis patiko. Paprasta, lakoniška, taiklu. Sukelia šypseną.
    Iškart nusprendžiau, kam pritaikysiu – ogi savo magistriniui, kurio niekaip negaliu parašyti, nes noriu parašyti gerai, gerai nesigauna, tuomet bijau kažko, nepasitikiu savimi, ateina neviltis ir taip toliau tas šū–s sukasi…
    O dabar jo didenybei užteks “ai po–ui, sueis ir taip”. Ir tegu atsiknisa, pavargau aš su juo :)

    • Dažniausiai užtenka ir tiek! Man universitete dažnai būdavo, kad galvojau, jog gausiu mažiau, o gaudavau 7-8, kas mano skalėje jau visai neblogai :))

  • Labas,
    labai patiko, lengvai, suprantamai…
    Iš tikro irgi praktikuoju “man po*ui, dėjau” principą. Pamenu, sykį važiavau namo, tai visą kelionės atkarpą 20 min, sau kartojau “man p**, man p**”, kol mintys ir stresas atslūgo ir pasitraukė… dabar rečiau šį principą naudoju, nes situacijos, kurios mano nuomone nesvarbios ir padėtas “velniop”, jau neberūpi arba tiesiog net nesureaguoji. O atvejais, kuomet nauja situacija susidaro, dar nepatirta, bet kurios nesvarbi ištariu “ai poooo***”, tam, kad nesiveistų voratinkliai galvoje

    • Galima dar sakyti – kad neužsikištų vandens latakas lapais. Kartais reik eit ir pravalyti visą tą, kad vanduo (ir mintys) tekėtų džiugiai! :D

  • Labai super straipsnis, atvere akis nes kai kurie mano isitikinimai ir isgyvenimai uz kitus labai jau issekina, nors jie buna deje ant taves. Na paskutiniu metu pastebejau kad ir as darausi gabi mokine. :))))

  • Vakar reikėjo darbdaviui pranešti, kad išeinu iš darbo, kadangi susiradau nuostabią kūrėjų komandą, mokytoją, su kuriais noriu kurti, tobulėti ir mokintis iš jų, tačiau dabartiniam darbdaviui bijojau, nerimavau tai pasakyti, nes žinojau jog tai nebus gražus ar džiugus pokalbis, nežinau kodėl bet jaučiau jog jausiu kažkokią nedidelę kaltę dėl savo pareiškimo. Užgrius klausimai, kas, kaip, kodėl, kur, jausiuosi suglumęs. Galiausiai tiesiog giliai įkvėpiau, nuėjau ir viską išporinau. Viskas pakrypo ne taip kaip tikėjausi, aš laimėjau, radom kompromisą. Nuo šiol dažniaunaudosiu dėjau!

    • Tu šaunuolis!!!!!!! ;)
      kai kartais toms mintims taip leidžiam užbūūjoti kaip pikžolėms galvoje… su jomis reikia greitai ir negailestingai :D
      “Įkvėpt iškvėpt taktika ” – paaaadeda, taip elgdavausi prie pokalbius didelėse auditorijose ;)
      O dabar dar panaudoju ir tookia: suskaičiuoju mintyse 5,4,3,2,1 ir varaaaaaau… per tą laiką neleidžiu pikžolėms sėti savo sėklųųų galvoje :D
      O “dėėėėjau” išvis nerealus principaas!!! padeda ir prajuokina ir t t;)

  • Jaudinuosi pastoviai dėl to kas bus jei pasakysiu A, kas bus jei pasakysiu B, kas bus jei pasakysiu “eik tu šikt, man atrodo yra visai kitaip”. Šiandien pradėjau po truputį naudoti “dėjau” principą. Laukiu nesulaukiu rezultatų :-)

    • Dažniausiai jie matosi… Beveik iš kart! Na, ir tada po kurio laiko irgi – prisimenant, kad viskas praėjo geriau, nei tikėjomės~

  • Labas! Neseniai, tiksliau vakar jaudinausi, kad nauja vieta, kur gyvenu, vis del to neverta pinigu, kuriuos moku. Tai isdrisau pasakyti buto savininkui, laukiu jo ziniu. Jei reikes issikraustyti, as tam pasiruosusi. Hosteliai siais laikais labai zavingi ir pilni gyvybes (teko jau viename gyventi)! Be to, atitinka kainos ir paslaugos santyki!
    Iprastai, jei kas nepatinka, laikau savy, ir burbuliuoju sau po nosim. Bet tai man geriau nuo to nepasidaro, plius, mano patrauklumas kaip asmenybes mazta, taigi, dziaugiuosi savo ryskejancia drasa! Aciu, Onbieciai;-)

  • aciu uz patarimus, del ko nerimstu del to, kad visuomene reikalauja tobulai, o as gyvenu kaip man iseina, tai mano gyvenimas, su visais +- o vertintojai patylekit;) mes visi del kazko esam susiparine… truth to be told ane;) bet geriau nusikeikt ir paleist situacija, as sakysiu kaip sako mano drauges Lietuvoje pi.don tas abejones ar dvejones:))) kalbininkai ar dar jus nemiegat?! Be komentaru prasyciau supratimo;) as gal tikrai daug gyvenime issukiu priemiau, kalbininkams butu pipec! o as dar laikausi siai dienai, tai ir pasakysiu VISKA ka norejau, po galais tai gal nusipelniau ir nusikeikti viena diena! Danieliau, mane tikrai suprasi, kuri, mastai ir GYVENI ir nebijai pasakyti KA galvoji, kol kiti sedi apkasuose patogu? Bijot savo seselio? Sedekit.Prasedesit. O mes darom klaidu, bet mes nesedim apsikase, taip kovos lauke komforto mazai bet mes pakelem pirshtine o ne iskelem balta veliava! Dievazi nebijokim nieko! Mes visi savyje turim parako! GYVENKIM!

  • Danieliau, tavo straipsnis jėga! Kadangi baigiamojo darbo rašymas man dabar yra kaip rakštis s***nėj :), nes norisi parašyti tobulai, dėsiu ant tobulybės. Dėkoju už įkvėpimą!

    • Padaryk tai, Sonata!

      Aš pats bakalaurinį vietomis nuzulinau ne pilnai, o ir, šiaip, kol ne magistro ir daktaro laipsniai – niekam net nerūpi, ką darei, o praktiškai dirbant viskas bus kitaip. Jau tai pastebėjau :))

  • Super straipsnis. Buvo vietoje ir laiku!
    Kartais praktikuodavau “po**i” kai buvo nereiksminga. Po to kazkaip savaime nusistatai, kad nera to blogo kas neiseitu i gera! Bet db naudosiu dazniau “poooo***” visai nereiksmingiems dalykams!
    Yyyy

  • Ačiū už puikų straipsnį. Jis buvo būtent tai, ko šiandien man reikėjo! Ačiū! :)

  • Bet koks nuostabus, Danieliau, tavo rašymo stilius! Toks su gera jumoro doze, pasikandžiojimais ir tiesmuka teisybe. Žiauriai veiksminga. Negaliu išjungt puslapio, kol neperskaičiau iki pabaigos :))

  • Ačiū. Tik ne visai suprantu straipsnio, nes jis persipina su panašiu atveju.
    Gal tas trukdo 100% dėt.
    Neseniai susitikau su svarbiu man asmeniu. Bet tas asmuo visiškai užmiršo viską, kas buvo- visus rašytus man laiškus, pažadus, siųstas atostogų nuotraukas. Visiškas alzcheimeris aplenkė:)
    Paklausus- ar tikrai nieko nepamena, gavau atsakymą, kad viską, kas nesvarbu, ar gali apkraut perdaug, “nupila”.
    Kadangi nupylė visus pažadus apie meilę, susirašinėjimus ir pan.dalykus, pasijaučiau kaip tulikas,****.
    Tiesa, kažkada ji pametė papludimy batelį, labai pergyveno…dėl batelio…
    Kaip atskirti sveiką “dėjau”, nuo žmonių, kurie “deda” ne ant bato, o ant žmogaus?…ir kaip pačiam dėt ant tuštukės…nebent čia aš kvailys, o ne ji.

    • Manyčiau, Rimai, kad taip – esi kvailys. Ar tiksliau – buvai. Bet nieko čia tokio, aš pats praleidau metų metus ne su tais žmonėmis, o ir dabar nudegu pasitikėjęs vienu ar kitu darbuotoju.

      …Ir tai, man rodos, yra neišvengiama. Blogi dalykai ir žmonės nutinka.

      Klausimas, ką darysi?

      Jei tikrai svarbu paversti pasaulį geresniu – gali spjauti ir pasakyti, kad, bli*mba, elgiesi nemandagiai ir nepadoriai. Jei svarbu pačiam būti laimingui – gali spjauti ir surasti geresnius žmonės ir partnerius. Jei svarbu liūdėti ir jausti skausmą – spjauti ant patarimų ir toliau tęsti išsibandymą sau.

      Tiesiog, žinai, ne viskas yra svarbu. Ir tai, ironiškai, svarbu suprasti! ;)

  • Ačiū, kažkaip lengvai persiskaitė per porą skaitymų. Oii, nerimauti, pykti galima atrasi dėl ko,. bet tik 2-3 sekundes:D Mokausi nustebti:) Kažkaip suvokiau, kad klaidos, blogi bekylantys jausmai- tai nuoroda, kad turiu eiti kitu keliu. Ir iš tikrųjų- svarbu eiti pirmyn, nes kai vis noriu geriau ir geriau padaryti atsiranda stabdis, čia tiesa ,reikia eiti pirmyn dabar. Tobulėjimo ribos begalinės!

  • Sveikas Danieliau,neblogai tu cia,bet…. kadangi deti nelabai turiu ka ir nelabai etiska ;) tai teko siandien tiesiog numoti ranka.Straipsnio dar nebuvau perskaicius,bet pati savimi didziuojuos,kad pavyksta situacijose tikrai kvailose tiesiog uzsimerkti.Greiciausiai jau isaugau is to amziaus,kad kreipciau demesi ar nervuociaus