Pirmą kartą čia?
Atnaujinta:

Apsaugota: Kaip liautis melavus sau ir sugriebti savo troškimus į tvirtas rankas?

Šis turinys yra apsaugotas slaptažodžiu. Norėdami jį peržiūrėti, įveskite slaptažodį:

parama=gėris

Ačiū, kad skaitei! Jei patiko – prašau pasidalink feisbuke, palik komentarą... Arba padėk man skirti daugiau laiko kūrybai! :) Gausi ir papildomų dovanų: kiekvienas, paaukojęs bent 7,50 €, gauna mano knygos „Tinginio manifestas“ audio įrašą. Ir daug meilės! ❤

banko pavedimu

Paaukok bankiniu pavedimu arba kitokiu Lietuvoje įprastu būdu:
 

paypal

Arba vienu paspaudimu per Paypal sistemą:
Paremti dabar  Paremti dabar

46 komentarų... Pritari? Prieštarauji? O ką manai tu?

  • Agne parašė:

    Sveiki, o kaip gauti ta slaptazodi? Noriu perskaityti si straipsni :)

  • Irma parašė:

    Dažnai nervinuos dėl smulkmenų. Pvz. Šiandien ryte buvau nusprendusi tvirtai, jog sūnui duosiu „uzknisanti mamos moralą“ už tai kad nerusiuoja atliekų, ir plastiką nuolat meta į mišrias atliekas. Bet žinot, ką „pohui“. Geriau negadinti sau nuotaikos ir jam tuo pačiu.
    Ačiū už straipsnį. Šaunuolis.

    • Debesyla parašė:

      Svarbu, kad į gerą būtų! ;)

  • Egle parašė:

    Straipsnis tikrai geras, ačiū už tai.
    Anksčiau buvau perfekcionistė, dabar jau gydausi ir posaki dėjau ir kitus naudoju vis dažniau ir dažniau. Įvertinus daug dalykų, kurie man tikrai sutrukdė ir pagrobė daug mano brangaus laiko. Iš klaidų pasimokinau ir dabar gyvenu kur kas laimingiau, o rezultatai vistiek džiugina.

  • Saulius Bgdonas parašė:

    labai stipus straipsnis. Dėkoju (parašiau maksimumą :) )

  • Rolandas parašė:

    Bevaziuojant uzmiestyje uzsidege akumuliatoriaus lempute, puoliau i panika, pradejau nervintis, i kam ti reikejo??? Kas is to??? Juk ne pasaulio pabaiga :-)
    Buciau is kart oasakes DEJAU…
    Siaip pabaiga sekminga, apie 40 km akumas islaike ir su „kaledine eglute“ prietaisu skydeli datraukem su žmona iki jos brolio, oalikom ta masuna, pasiskolinom jo ir sekmingai suvazinejom kur reikia, o žmonos brolis nuvare masina i servjsa ur generatorius po dienos vuvo sutvarkytas.
    AČIŪ JAM UZ PAGAKBA

  • Erlandas parašė:

    Esu ponas svarstyklė.
    Strategijos maršalas generolas
    Su „dėjau“ principu,
    Sprendimus priimu daug greučiau

    Dėkui Danieliau už straipsnį.
    Visada malonu tavo rašliavą skaityti.

    • Ir tikėtina, kad per intuiciją priimsi dar geresnius sprendimus! :’)

  • Vil parašė:

    „Duok durniui kelią“ principu vadovaujuosi seniai – geriau pataupyti savo laiką ir pilkąsias ląsteles :) O „dėjimo“ principą tikrai reikės taikyti dažniau ir tyčia, o ne tik tuomet, kai, pvz., trūksta laiko.

  • Eglė parašė:

    Straipsnis patiko. Paprasta, lakoniška, taiklu. Sukelia šypseną.
    Iškart nusprendžiau, kam pritaikysiu – ogi savo magistriniui, kurio niekaip negaliu parašyti, nes noriu parašyti gerai, gerai nesigauna, tuomet bijau kažko, nepasitikiu savimi, ateina neviltis ir taip toliau tas šū–s sukasi…
    O dabar jo didenybei užteks „ai po–ui, sueis ir taip“. Ir tegu atsiknisa, pavargau aš su juo :)

    • Debesyla parašė:

      Dažniausiai užtenka ir tiek! Man universitete dažnai būdavo, kad galvojau, jog gausiu mažiau, o gaudavau 7-8, kas mano skalėje jau visai neblogai :))

  • Lau parašė:

    Labas,
    labai patiko, lengvai, suprantamai…
    Iš tikro irgi praktikuoju „man po*ui, dėjau“ principą. Pamenu, sykį važiavau namo, tai visą kelionės atkarpą 20 min, sau kartojau „man p**, man p**“, kol mintys ir stresas atslūgo ir pasitraukė… dabar rečiau šį principą naudoju, nes situacijos, kurios mano nuomone nesvarbios ir padėtas „velniop“, jau neberūpi arba tiesiog net nesureaguoji. O atvejais, kuomet nauja situacija susidaro, dar nepatirta, bet kurios nesvarbi ištariu „ai poooo***“, tam, kad nesiveistų voratinkliai galvoje

    • Debesyla parašė:

      Galima dar sakyti – kad neužsikištų vandens latakas lapais. Kartais reik eit ir pravalyti visą tą, kad vanduo (ir mintys) tekėtų džiugiai! :D

      • Lau parašė:

        Taip švelniai ir taip tiksliai pasakyta ;) :D

  • Toma parašė:

    Labai super straipsnis, atvere akis nes kai kurie mano isitikinimai ir isgyvenimai uz kitus labai jau issekina, nors jie buna deje ant taves. Na paskutiniu metu pastebejau kad ir as darausi gabi mokine. :))))

  • Dovydas parašė:

    Vakar reikėjo darbdaviui pranešti, kad išeinu iš darbo, kadangi susiradau nuostabią kūrėjų komandą, mokytoją, su kuriais noriu kurti, tobulėti ir mokintis iš jų, tačiau dabartiniam darbdaviui bijojau, nerimavau tai pasakyti, nes žinojau jog tai nebus gražus ar džiugus pokalbis, nežinau kodėl bet jaučiau jog jausiu kažkokią nedidelę kaltę dėl savo pareiškimo. Užgrius klausimai, kas, kaip, kodėl, kur, jausiuosi suglumęs. Galiausiai tiesiog giliai įkvėpiau, nuėjau ir viską išporinau. Viskas pakrypo ne taip kaip tikėjausi, aš laimėjau, radom kompromisą. Nuo šiol dažniaunaudosiu dėjau!

    • Lau parašė:

      Tu šaunuolis!!!!!!! ;)
      kai kartais toms mintims taip leidžiam užbūūjoti kaip pikžolėms galvoje… su jomis reikia greitai ir negailestingai :D
      „Įkvėpt iškvėpt taktika “ – paaaadeda, taip elgdavausi prie pokalbius didelėse auditorijose ;)
      O dabar dar panaudoju ir tookia: suskaičiuoju mintyse 5,4,3,2,1 ir varaaaaaau… per tą laiką neleidžiu pikžolėms sėti savo sėklųųų galvoje :D
      O „dėėėėjau“ išvis nerealus principaas!!! padeda ir prajuokina ir t t;)

    • Debesyla parašė:

      Bam! Šauniai, Dovydai!!

  • Boom parašė:

    Jaudinuosi pastoviai dėl to kas bus jei pasakysiu A, kas bus jei pasakysiu B, kas bus jei pasakysiu „eik tu šikt, man atrodo yra visai kitaip“. Šiandien pradėjau po truputį naudoti „dėjau“ principą. Laukiu nesulaukiu rezultatų :-)

    • Debesyla parašė:

      Dažniausiai jie matosi… Beveik iš kart! Na, ir tada po kurio laiko irgi – prisimenant, kad viskas praėjo geriau, nei tikėjomės~

  • Sandra parašė:

    Nerealiai pozityvios mintys, tikrai sutinku del „dejau“ daznesnio naudojimo :)))

  • Svajūnas parašė:

    Fu..k it perfekcionizmui :)

  • Simona parašė:

    Labas! Neseniai, tiksliau vakar jaudinausi, kad nauja vieta, kur gyvenu, vis del to neverta pinigu, kuriuos moku. Tai isdrisau pasakyti buto savininkui, laukiu jo ziniu. Jei reikes issikraustyti, as tam pasiruosusi. Hosteliai siais laikais labai zavingi ir pilni gyvybes (teko jau viename gyventi)! Be to, atitinka kainos ir paslaugos santyki!
    Iprastai, jei kas nepatinka, laikau savy, ir burbuliuoju sau po nosim. Bet tai man geriau nuo to nepasidaro, plius, mano patrauklumas kaip asmenybes mazta, taigi, dziaugiuosi savo ryskejancia drasa! Aciu, Onbieciai;-)

  • Sigita parašė:

    aciu uz patarimus, del ko nerimstu del to, kad visuomene reikalauja tobulai, o as gyvenu kaip man iseina, tai mano gyvenimas, su visais +- o vertintojai patylekit;) mes visi del kazko esam susiparine… truth to be told ane;) bet geriau nusikeikt ir paleist situacija, as sakysiu kaip sako mano drauges Lietuvoje pi.don tas abejones ar dvejones:))) kalbininkai ar dar jus nemiegat?! Be komentaru prasyciau supratimo;) as gal tikrai daug gyvenime issukiu priemiau, kalbininkams butu pipec! o as dar laikausi siai dienai, tai ir pasakysiu VISKA ka norejau, po galais tai gal nusipelniau ir nusikeikti viena diena! Danieliau, mane tikrai suprasi, kuri, mastai ir GYVENI ir nebijai pasakyti KA galvoji, kol kiti sedi apkasuose patogu? Bijot savo seselio? Sedekit.Prasedesit. O mes darom klaidu, bet mes nesedim apsikase, taip kovos lauke komforto mazai bet mes pakelem pirshtine o ne iskelem balta veliava! Dievazi nebijokim nieko! Mes visi savyje turim parako! GYVENKIM!

  • Sonata parašė:

    Danieliau, tavo straipsnis jėga! Kadangi baigiamojo darbo rašymas man dabar yra kaip rakštis s***nėj :), nes norisi parašyti tobulai, dėsiu ant tobulybės. Dėkoju už įkvėpimą!

    • Debesyla parašė:

      Padaryk tai, Sonata!

      Aš pats bakalaurinį vietomis nuzulinau ne pilnai, o ir, šiaip, kol ne magistro ir daktaro laipsniai – niekam net nerūpi, ką darei, o praktiškai dirbant viskas bus kitaip. Jau tai pastebėjau :))

  • Laura parašė:

    Super straipsnis. Buvo vietoje ir laiku!
    Kartais praktikuodavau „po**i“ kai buvo nereiksminga. Po to kazkaip savaime nusistatai, kad nera to blogo kas neiseitu i gera! Bet db naudosiu dazniau „poooo***“ visai nereiksmingiems dalykams!
    Yyyy

  • Deimantė parašė:

    Ačiū už puikų straipsnį. Jis buvo būtent tai, ko šiandien man reikėjo! Ačiū! :)

  • Rasa parašė:

    Bet koks nuostabus, Danieliau, tavo rašymo stilius! Toks su gera jumoro doze, pasikandžiojimais ir tiesmuka teisybe. Žiauriai veiksminga. Negaliu išjungt puslapio, kol neperskaičiau iki pabaigos :))

    • Debesyla parašė:

      Ačiū, Rasa!! :))

  • Evaldas parašė:

    Geras, ištikrūjų palengvėja :D

  • Anonimas parašė:

    Nerealiai geras straipsnis!!!! Ačiū, Danieliau! :))

  • Spurga parašė:

    Puikus straipsnis :) vienas iš geresniu

  • Rimas parašė:

    Ačiū. Tik ne visai suprantu straipsnio, nes jis persipina su panašiu atveju.
    Gal tas trukdo 100% dėt.
    Neseniai susitikau su svarbiu man asmeniu. Bet tas asmuo visiškai užmiršo viską, kas buvo- visus rašytus man laiškus, pažadus, siųstas atostogų nuotraukas. Visiškas alzcheimeris aplenkė:)
    Paklausus- ar tikrai nieko nepamena, gavau atsakymą, kad viską, kas nesvarbu, ar gali apkraut perdaug, „nupila“.
    Kadangi nupylė visus pažadus apie meilę, susirašinėjimus ir pan.dalykus, pasijaučiau kaip tulikas,****.
    Tiesa, kažkada ji pametė papludimy batelį, labai pergyveno…dėl batelio…
    Kaip atskirti sveiką „dėjau“, nuo žmonių, kurie „deda“ ne ant bato, o ant žmogaus?…ir kaip pačiam dėt ant tuštukės…nebent čia aš kvailys, o ne ji.

    • Debesyla parašė:

      Manyčiau, Rimai, kad taip – esi kvailys. Ar tiksliau – buvai. Bet nieko čia tokio, aš pats praleidau metų metus ne su tais žmonėmis, o ir dabar nudegu pasitikėjęs vienu ar kitu darbuotoju.

      …Ir tai, man rodos, yra neišvengiama. Blogi dalykai ir žmonės nutinka.

      Klausimas, ką darysi?

      Jei tikrai svarbu paversti pasaulį geresniu – gali spjauti ir pasakyti, kad, bli*mba, elgiesi nemandagiai ir nepadoriai. Jei svarbu pačiam būti laimingui – gali spjauti ir surasti geresnius žmonės ir partnerius. Jei svarbu liūdėti ir jausti skausmą – spjauti ant patarimų ir toliau tęsti išsibandymą sau.

      Tiesiog, žinai, ne viskas yra svarbu. Ir tai, ironiškai, svarbu suprasti! ;)

  • Rami parašė:

    Ačiū, kažkaip lengvai persiskaitė per porą skaitymų. Oii, nerimauti, pykti galima atrasi dėl ko,. bet tik 2-3 sekundes:D Mokausi nustebti:) Kažkaip suvokiau, kad klaidos, blogi bekylantys jausmai- tai nuoroda, kad turiu eiti kitu keliu. Ir iš tikrųjų- svarbu eiti pirmyn, nes kai vis noriu geriau ir geriau padaryti atsiranda stabdis, čia tiesa ,reikia eiti pirmyn dabar. Tobulėjimo ribos begalinės!

    • Ana parašė:

      Labai idomus būdas- nustebti. Reiks išbandyt:)

      • Debesyla parašė:

        Aha! Toks netikėtas. Dabar kai kuriomis dienomis bandau ir aš tai! :D

  • Diana Jay parašė:

    Sveikas Danieliau,neblogai tu cia,bet…. kadangi deti nelabai turiu ka ir nelabai etiska ;) tai teko siandien tiesiog numoti ranka.Straipsnio dar nebuvau perskaicius,bet pati savimi didziuojuos,kad pavyksta situacijose tikrai kvailose tiesiog uzsimerkti.Greiciausiai jau isaugau is to amziaus,kad kreipciau demesi ar nervuociaus