Išmokau būti dėkingas! Mano nuotykis su „Dėkingumo dienoraščiu“

Pala, „Dėkingumo dienoraštį“? Kas tai?

Pirmiausiai tą ir ketinau sužinoti. Visgi debesylietė Eglė Luotytė padovanojo jį taip netikėtai! Ir vien todėl, kad esu toks gražus bei juokingas! 1

Pasidomėjau... Pasirodo, dėkingumo dienoraštis nėra dar vienas saviugdos produktas. Tai praktika. 

Ir Dėkingumo dienoraštį, kaip vietą kur rašysi, gali susikurti pats. Paimi paprastą užrašinę, rašymo priemonę ir pirmyn!

1. Kai jau turėsi vietą, kur rašysi: Rašyk.
2. Ir tai darydamas: Dėkok.

Nesvarbu kam. Sau, savo mamai, ponui Dievui, darbdaviui (taip, pasirodo įmanoma), miesto merui, Debesylai, gražiam orui, kasininkams, gydytojams, automechanikams, Lietuvos elektros tinklams, kaimynų katinui...

...Ar net neskirk padėkos niekam. Tiesiog dėkok:

„Esu dėkingas už tai, kad šiandien galėjau atsibusti ramus dėl ateities, šaldytuve radau maisto, o iš dušo čiaupo bėgo šiltas vanduo.“

Taip dėkojau aš.

Pasakyk „ačiū“ ar kad ir kaip norisi dėkingumą išreikšti. Niekas tavo dienoraščio neskaitys, taigi nesijaudink – gali dėkoti ir širdutėmis, ir mažais pimpaliukais, ir eilėmis.

Tuojau, po savo patirčių + interviu su Egle, pateiksiu ir sąrašą mokslinių įrodymų, kaip dėkingumo praktikos perprogramuoja mąstymą.

Ką aš patyriau pildydamas šį dienoraštį?

Nušvitimo nepatyriau. Užtat patyriau laimę.

Yra toks juokingas dalykas. Šiuo metu tu gyveni geriau, nei kada gyveno tavo protėviai. Tikėtina, kad gyveni geriau nei tavo bendraamžiai. Jei įvesi savo metinių pajamų sumą į šią skaičiuoklę, 2 pamatysi, kad net ir tavo „maža“ alga lenkia didžiąją dalį pasaulio algų. 3

O kada paskutinį kartą bėgai į slėptuvę slėptis nuo bombardavimo arba uragano moterišku vardu?

...Negana, ar ne? Norisi daugiau?

Štai ir juokinga dalis – mums niekada negana ir šis nepriteklius NĖRA tikras. Mes jį susigalvojome patys. 4 Tikėtina todėl, kad pamiršome padėkoti aplinkai už tai, ką jau turime.

Pradėjau dėkoti net už mažiausius dalykus.

Už:

• Pilną skrandį;
• Veikiantį penį;
• Penius piniginėje; 5
• Lietuvos policiją feisbuke;
• Europos Sąjungą; 6
• Tai, kad kadaise tėtis su mama... Nu, žodžiu. Ačiū;
• Gebėjimą žvengti iš savo paties nesąmonių;
• Redaktorius, kurie tas nesąmones taiso; 7
• Lakštingalų švilpavimą;
• MANA, kuri neleidžia mirti badu;
• Laisvę būti pusiau veganu; 8
• Laisvę rašyti...

Įpročio rašyti kasdien neįgavau.

Pradžioje rašiau kiekvieną rytą, vėliau per pietus, vėliau vėl ryte... Ir tada pradėjau rašyti tik keliskart per savaitę. Kartą pamiršau dienoraštį visam mėnesiui.

Man pritrūko vietos dienoraštyje, kur galėčiau užsirašyti savo planus, svajones ar nupiešti ką gražaus.

Bet vietos dėkingumui užteko:

Gūglinau tave ir žiūriu – pasakoji, kad „Dėkingumo dienoraštis“ paremtas psichologiniais tyrimais... Kaip sukūrei šį įrankį?  Reiškia čia visai rimtas reikalas?

Aš truputį vėliau atsakysiu, nes einu dabar namo – nenoriu į stulpą atsitrenkti.

Be abejo! Saugok galvą ir stulpus!

Na, tai visą tiesą apie dėkingumą, ane? 🙂 Tiesa! Į dienoraštį įdėjau daug darbo. Remiantis psichologų patarimais, tyrimais, dienoraščių vartotojų apklausomis, dizainerių komentarais bei kitų žmonių idėjomis, gimė „Dėkingumo dienoraštis“.

Šio užduotis esu išnarsčiusi po kiekvieną kaulelį, bendradarbiavau ne su vienu psichologu, domėjausi pozityviąja psichologija ir taip atrinkau tas užduotis, kurios atgulė į šį įrankį.

Ir per kelis mėnesius dienoraštis sulaukė begalinio populiarumo!

Per 4-ris mėnesius susirinko daugiau nei 5000 fanų feisbuke, o kai kurios žinutės (nemeluoju) sulaukia virš tūkstančio komentarų. Rimtai, pati negaliu patikėti. Aš šventai tikiu dienoraščio užduotimis ir pratimais, nes esu jas pati išbandžiusi ir į jas įsigilinusi. Tad tiems, kurie nori susikurti savo sąsiuvinį, pasisekė: darbas padarytas, užduotys atrinktos ir žmonių patikrintos.

Imk sąsiuvinį ir atlik tas užduotis.

Dienoraštis yra tik įrankis, kuris, man atrodo, yra gana mielas, jaukus ir prasmingas. O jei nori pildyti sąsiuvinį langeliais ar linijomis, nesvarbu, kaip ir kur, tik daryk tai!

Žinai, dėkingumo praktika mane lydi jau daugiau nei metus ir, manau, lydės likusį mano gyvenimą, nes tas dėkingumo įprotis, kurį išsivysčiau, mane padarė tiesiog laimingesniu žmogumi.

Sakoma, jei negali pakeisti pasaulio, pakeisk požiūrį į jį. Iš tiesų pasaulis juk ir yra mūsų požiūris.

O sakyk, ar matai dėkingumo praktikos ir Minimalizmo filosofijos panašumus? Dėkingumo ir krikščionybės ar budizmo ryšius?

Taip! Tik dabar jau pakeliui į oro uostą. Kai būsiu vietoj, atsakysiu plačiau!

* Po kelių valandų *

Labai geras klausimas! Atsiprašau, kad užtrukau, kai skrydis į Kauną, viskas kažkaip susikomplikuoja. :)))

Kalbant apie dėkingumą ir minimalizmą, visiškai taip! Juk dėkingumas ir yra gebėjimas vertinti tai, ką turi.

Tada suprantu: o Dievai, kiek visko daug turi ir kiek iš tiesų mažai reikia. Ateina noras, troškimas atsikratyti visko, ko niekada ir nereikėjo: daiktų, žmonių, drabužių. Nesvarbu, kas tai bebūtų.

Mes dažnai laimę siejame su kažko turėjimu: naujas namas, automobilis, suknelė, bet tai yra tik priedanga, savęs apgaudinėjimas.

Tą akimirką, kai gauname išsvajotąjį namą ar telefoną, kas atsitinka?

Neilgai trukus jau svajojame apie naujesnį, geresnį. Taip ir atidėliojame savo laimę. Kitaip tariant, dėkingumas moko sąmoningumo: vertink tai, ką turi čia ir dabar.

Laimė yra ši diena. Kalbant apie religiją, pastebėjau, kad dėkingumas labai stipriai dominuoja visose religijose, dėkingumu prasideda jogos praktikos, paskaityk Bibliją... Jis yra visur.

Todėl dėkingumą aš drąsiai vadinu tiesiog religija. Tikėjimu. O kokiu konkrečiai, jau pasirenki pats. Aš tikiu gerumu ir pozityvumu, pasitikėjimu – kodėl gi tai ne religija? 🙂 Netikiu kažkieno sukurtu Dievu. Tad gal ir negaliu labai daug komentuoti. Bet aš tikiu laime, begaliniu žmogaus potencialu, gebėjimu pačiam atrasti vidinę ramybę ir laimę.

Duosi – gausi, mylėsi – mylės, būsi geras – tau bus atsilyginta geru.

Gražiai pasakei! Ačiū už pokalbį, Egle!

...Bet ar yra mokslinių tyrimų, įrodančių dėkingumo naudą?

Kaip minėjau – pasirodo yra. Štai keli iš jų:

1. Dėkingumas leidžia sukurti daugiau santykių ir juos pagilinti.
2. Dėkingumas stiprina teigiamas emocijas ir mažina neigiamas.
3. Taip pat, dėkingumas – gero gyvenimo pagrindas.
4. Yra ryšys tarp dėkingumo bei geros psichologinės savijautos.
5. Anot Emmons ir McCullough, kurie tyrinėja dėkingumo psichologiją:  „Dėkingumas skatina optimalų veikimą beveik visose gyvenimo srityse.“
6. Dėkingi žmonės rečiau jaučia stresą ir jo jaučia mažiau.
7. Dėkingumas suaugusiems didina optimizmą.
8. Padėkų rašymas prieš užmiegant susijęs su geresniu miegu.
9. Dėkingumas susijęs su užsispyrimu siekti savo tikslų.

Ir, manau, čia sustosiu... 🙂

O kaip tu?

Ar išbandysi dėkingumo praktiką ir prisijungsi prie manęs?

Tau išderėjau nuolaidą „Dėkingumo dienoraščiui“, bet dienoraštį gali susikurti nemokamai: tiesiog vadovaukis šiuo šablonu.

P.S. Iki gruodžio 25 dienos tu dar gali laimėti savo „Dėkingumo dienoraštį“. Rašyk – už ką esi labiausiai dėkingas?

ATNAUJINTA: Dienoraštį laimėjo Silvija, komentaruose parašiusi dėkingumo dainą! Ačiū visiems dalyvavusiems!!!