Kodėl tapau vegane? Atsikračiau spuogų ir alergijų

Straipsnio autorius: Danielius Goriunovas / Debesyla

Danielius Goriunovas / Debesyla

Dalinuosi ką patyręs, nes kažkas paprašė.

Veganai: žmonės, kurie saugodami ne tik savo sveikatą, bet ir gamtą 1 bei gyvūnus 2 renkasi vartoti tik augalinį maistą.

Tačiau daliai žmonių tokie pokyčiai gali atrodyti baisūs. Labiausiai – iš nežinojimo, kaip tapti veganu lengva.

Šiandienos pašnekovė Milena Kolesinskaitė būtent taip ir pakeitė savo kasdienybę. Vieną dieną ji suvokė, kad nebegali gyventi prisidėdama prie kitų gyvų būtybių kankinimo... Ir tapo vegane.

Tai gana įdomi istorija, nes atrodo, kad Milenai ekstremalūs mitybos pokyčiai nesukėlė jokių sunkumų! Na, bet geriau leiskime apie viską papasakoti pačiai Milenai:

🌱 Labas! Pirmiausiai, kas tu tokia?

Esu Milena Kolesinskaitė, man 27 metai. Širdyje esu žaislų kūrėja, rašytoja ir smalsi persona. Taip pat mėgstu linksminti žmones, tobulėti semdamasi išminties iš gyvenimo ir aplinkos.

🌱 Ar dažnai keli sau iššūkius?

Prieš penkerius metus tikrai savęs neįsivaizdavau tokios, kokia esu dabar. Kartais dėl to pasijuntu keistai. Jeigu ta paauglė Milena, kuria buvau, būtų sutikusi šiandieninę mane, veikiausiai būtų pažvelgusi į mane kaip į kokį laukinį žvėriuką…

Negaliu pasakyti, kad iššūkius sau keliu dažnai. Dažniausiai jie įvyksta tada, kai jaučiu, jog jau pribrendo laikas. Iššūkiai yra brandinami, nes nė vienas iš jų neįvyksta „tiesiog“ – visi jie man labai reikalingi.

🌱 Kokio iššūkio ėmeisi?

Nelabai maloniai jaučiuosi šį dalyką vadindama iššūkiu, nes man jis buvo labai lengvas. O juk iššūkis turėtų būti sudėtingas, taip? Aš tapau vegane.

Kitaip sakant, per vieną dieną drastiškai pakeičiau savo gyvenimo būdą. Per vieną dieną iš visiškos mėsėdės (vištienos šlauneles suvalgydavau bent keturias, patiekalai skęsdavo grietinėlėje ir juose turėdavo būti nors menkas gabalėlis kumpio, tuno ar konservų, blogiausiu atveju – bent jau mėsos kvapas (!)) tapau vegane.

Jokios mėsos, jokių pieno produktų, jokių kiaušinių ir medaus. Perku vien veganišką kosmetiką ir stengiuosi kiekvieną centą investuoti atsakingai.

🌱 Dauguma pirmiau pereina į vegetarizmą ir tik tada į veganizmą. Kodėl nusprendei mitybą keisti taip staigiai?

Norėjau greitų pokyčių ir greitų rezultatų. Nenorėjau laukti mėnesius ar metus, kol pamatysiu pirmus pokyčius. Tuo metu supratau, kad reikia drastiškai viską pakeisti. Taip pat nebegalėjau laukti ir dėl etinių bei moralinių priežasčių – nebūčiau galėjusi gyventi su savimi, žinodama kokią žalą darau gyvūnams, kad patenkinčiau neesminius savo poreikius.

Šitas iššūkis, manau, buvo nulemtas. Esu gyvūnų mylėtoja – visada buvau iš tų vaikų, kurie norėdavo glostyti karves ir eidavo į tvartą, kad galėtų bent akies krašteliu žvilgtelėti į kiaules. Niekada neatsisakydavau progos važiuoti į kaimą arba bet kur, kur buvo gyvūnų.

Augant mama man ir sesei diegė sveikos mitybos principus, todėl mes užaugome žinodamos, kas yra sveika, o kas nelabai, sąmoningai vengdamos „šlamštmaisčio“ ir kokakolų. Tačiau atsitiko taip, kad dabar mamą mokau aš... 🙂

Taigi, visą gyvenimą iš lėto ėjau šio iššūkio link. Man tereikėjo paskatinimo ir daugiau informacijos.

🌱 Ar būti sveiku veganu lengva?

Manau problema ta, kad retas kuris žino, kiek ir kokių medžiagų reikia žmogaus organizmui. Daugiau pasidomėję žmonės sužinotų, kad tinkamai subalansuota veganiška mityba gali būti netgi labiau pilnavertė nei įprasta. Viskas priklauso nuo pasirinkto maisto raciono.

Jeigu valgysite tik makaronus ir bulves, jūsų mityba nebus pilnavertė. Bet jeigu į savo racioną įtrauksite daug įvairaus augalinio maisto – problemų neturėtų iškilti.

Žinoma, reikia atsižvelgti ir į tai, jog šių laikų žemdirbystė nėra pajėgi išauginti maistą, kuris būtų pilnavertis, todėl bet kokią mitybą turinčiam žmogui reikėtų reguliariai tirtis kraują 3 ir rūpintis savo sveikata ir, galbūt, naudoti kai kuriuos maisto papildus.

Tiesa, dietologai vitaminų D ir B12 papildus ir taip rekomenduoja visiems šiauriečiams – net ir mintantiems gyvūniniu maistu.

Man nebuvo sunku susikurti savo racioną, nes yra mažai produktų, kurių nemėgstu. Dažniausiai su trupučiu druskos man tinka bet kas. Nesu išranki maistui, bet mėgstu valgyti skaniai ir sočiai. 

Valgau daug vaisių, kad patenkinčiau gliukozės poreikį, kuo daugiau termiškai neapdorotų daržovių ir įvairių žalumynų, ankštinius ir kruopas. Riboju tik riebalus, perdirbtą maistą ir rafinuotą cukrų.

🌱 Kaip organizmas reagavo į pokyčius?

Jokių minusų iš tiesų nepatyriau. Viskas tik pagerėjo – ne iš karto, bet po truputį.

  1. Pirmasis pastebėjimas – lengvumo jausmas ir nesibaigianti energija. Pradėjau geriau miegoti, rytais jaučiausi žvalesnė.
  2. Vėliau pastebėjau ir kitų teigiamų pokyčių organizme – anksčiau šaltuoju metų laiku skaudanti gerklė man buvo įprasta. Tačiau tapusi vegane tai patyriau vos vieną kartą ir lengvai išsigydžiau.
  3. Taip pat pagerėjo oda, atsikračiau nereikalingo riebalų sluoksnio aplink pilvą ir patyriau dar daug kitų smulkių sveikatos pagerėjimų, ko anksčiau net nepastebėdavau.

Tik tapusi vegane išmokau geriau suprasti savo organizmą ir pradėjau juo rūpintis.

🌱 Ar kada norėdavosi viską mesti ir grįžti prie omnivorizmo?

Tokių minčių nebuvo. Tačiau kartais apimdavo mažyčiai panikos priepuoliai. Jie trukdavo vos sekundės dalelytę, bet per tą laiką aš pagalvodavau: nejaugi tikrai daugiau niekada gyvenime neberagausiu vištienos? Ir sūrio?

Bet tuoj švystelėdavo mintis, jog viskas gerai, skonis – dar ne viskas. Yra daugybė kitų, taip pat skanių dalykų.

O kai pilvas pilnas, negalvoji apie jokią vištieną. Be to, jau yra veganiška vištiena ir kitos mėsos, tereikia palaukti, kol ją atveš čia. 4 Jeigu iki tol vis dar jos norėsiu...

Nuraminusi savo smegenis, kalbėdavau su širdimi. Apie tai, kodėl apskritai pradėjau šį iššūkį, kuris, labai tikiuosi, tęsis visą gyvenimą. Dabar tokios panikos sekundės pasitaiko retai, bet aš žinau, kad esu stipresnė už eilinį instinktą griebti skanų maisto gabalą.

🌱 Ką apie savo pokyčius galvoji šiandien?

Na, atvirai sakant, galiu apsiverkti iš laimės vien nuo minties, kad jau praėjo metai. 5 Žinau, jog jei sugebėjau tai daryti šiuos metus – galėsiu ir visą likusį gyvenimą.

Jaučiu, kad man atsivėrė naujas ir gražus pasaulis. Jaučiu dėkingumą žmonėms, kurie man padėjo patys to nežinodami. Mano tikslas pasiektas. Jis buvo pasiektas jau vos pradėjus, tik aš to dar nežinojau.

🌱 Ką naujo išmokai per šiuos metus?

Aišku, pirmiausiai, daug sužinojau apie patį maistą, jo sudėtį ir galimybes. Išmokau apie žmogaus fiziologiją ir biologiją. Manau, ši informacija yra neįkainojama bet kuriam Homo sapiens.

Per metus, kiek jau esu vegane, įgijau tiek žinių, kiek, tikriausiai, nesukaupiau per visus metus mokykloje. Ir, žinoma – nuraminau savo sąžinę.

Jeigu nebūčiau išbandžiusi šio iššūkio, niekada nebūčiau sužinojusi, koks tai geras jausmas. Taip pat atsivėrė galimybė kitaip įvertinti pažįstamus ir man artimus žmones.

Išmokau (ir dar mokausi), kad galima ir reikia kovoti už savo vertybes. Iš esmės, nebuvo nė vieno neigiamo dalyko, susijusio su šiuo iššūkiu. Viskas po to kyla tik aukštyn... 🙂

🌱 Ar turi patarimų žmonėms, kurie norėtų tapti veganais?

Siūlau kiek įmanoma daugiau į tai įsitraukti: prisijungti prie veganų bendruomenių, skaityti knygas, žiūrėti dokumentinius filmus ir kitų žmonių video apie jų patirtis. Išbandyti ir nemokamus kursus, norintiems maitintis augalingiau. Visi tai turi daug vertingos informacijos.

Svarbiausiai – nepamiršti tikslo ir rezultatų. Nepamesti iš akių to, dėl ko tas pasikeitimas vyksta ir kodėl tas iššūkis yra svarbus. Ir prisiminti, kad niekas kitas nekontroliuoja tavęs – tik tu pats.

🌱 Taaaaiii... Kokio iššūkio imsiesi dabar? Ar jau turi idėjų?

Taip! Šį kartą jaučiu, kaip bręsta būtinybė (pagal dabartinį gyvenimo būdą) pradėti sportuoti. Kadangi esu tokioje padėtyje, kai galiu sau tai leisti, galvoje kuriu planus, kaip žiemos periodu tris mėnesius skirsiu intensyvioms treniruotėms su tikslu tapti fiziškai stipresne ir suformuoti atletišką kūną.

Bijau, kad teks nusivilti, nes aš nesu iš tų žmonių, kurie mėgsta sportuoti, nors judėti man patinka. Tai pažiūrėsim, kaip viskas bus. Dar visiškai dėl to neapsisprendžiau, bet turiu tokią idėją.

🌱 Ačiū tau, Milena!

Na va kaip lengvai ir maloniai čia gavosi Milenai! O jei tu irgi norėtum pakeisti savo mitybą, tačiau Milenos vienos dienos perversmas skamba baugiai...

...Gali išbandyti mažų žingsnelių metodą ir pasirinkimų architektūrą. Arba pakartoti debesyliečio Audriaus eksperimentą. Tai gal skamba sudėtingai, tačiau yra labai paprasta. Išbandyk. 🌱

Ir, kaip visada, tavo nuomonė bei papildomi klausimai Milenai laukiami žemiau. Ačiū už laiką kartu!

ATNAUJINTA: Nemokami mitybos kursai

Turiu šį pokalbį papildyti naudingu šaltiniu: „Tapk auGalingas“ iššūkiu. 6 Prisijunk ir per 22 dienas pasisemk žinių iš augalinės mitybos specialistų.


  1. Mėsos bei pieno pramonė yra didesnis taršos šaltinis nei autotransportas. Augalinio maisto auginimas, vidutiniškai, yra 2-8 kartus švaresnis.

  2. Ar įsivaizduoji kokiomis žiauriomis sąlygomis auginamos vištos dėdeklės bei pieninės karvės, neskaičiuojant mėsinių gyvūnų?

  3. Tai nesunku padaryti poliklinikose ir kai kurių didesnių vaistinių skyriuose, kur yra kraujo tyrimo centrai.

  4. Šis pokalbis buvo įrašytas 2016 metų viduryje. Šiuo metu, 2020 metų pradžioje, Lietuvoje jau gausu šių gyvūninių produktų alternatyvų. Rekomenduotina patikrinti VEGGo bei  LIVIN, taip pat didžiuosius prekybos centrus.

  5. Pokalbis įrašytas 2016 metų viduryje, šiuo metu, 2020 metų pradžioje, Milena dar vis veganė ir nebuvo šios mitybos nutraukusi.

  6. Prie jo dirbau ir aš.

  • Man irgi labai patiko:) Taip lengvai parasyta.Pastaruoju metu tikrai igriso mesa,surio ir taip nemegstu,todel butu verta pabandyti.Tik nezinau kaip bus su pica:D

    • Pica – ne bėda: 1.Galima namie išsikepti (su vegan sūriu, kuris yra daug skanesnis už įprastą) 2. Veganiškų picų yra ne vienoje kavinėje, o “Casa la Familia” Vilniuje valgiau pačią skaniausią picą gyvenime! Žinoma, ji buvo veganiška 😉

      • Nežinau, sūrių labai skirtingų yra – kai kurie vegan sūriai man visai nepatiko… Aišku, kiti tai super! :))

  • Kaip su B12 ir kitais vitaminais. Iš kur gausi visų reikalingų baltymų? Jei pradėsi sportuoti jų tikrai reikės. Ar be veganizmo priklausomybės turi kitokių interesų?

  • Gal ir nieko tas veganizmas, o ir bet taciau, kiek ziurejau pasnekoves video susidariau nuomone, kad pries pakeiciant mityba ji smarkiai nedavalge(tingine buvo) ir siaip prastai maitinosi, nes mazai skaidulinio maisto buvo, mazai bendrai angliavandeniu(potraukis saldumynams ir kitam s maistui) ir kita. Todel naivu manyti, kad visapusiskas pagerejimas yra galimas tik maitinantis veganiskai. Yra daug kardinaliai skirtingu mitybos budu ir su dauguma ju galima pasiekti ne prastesnius rezultatus/pagerejimus.

    p.s. cia kaip zmogus basas vaiksciojo visa gyvenima ir nusipirkes pirmus batus sako, kad jie patys geriausi 🙂

  • labai šaunus straipsnis! pati jau antra savaitė, kaip atsisakiau mėsos ir po truputį pradedu laikyti save vegetare…galbūt reiks išbandyti ir veganizmą?

  • Džiaugiuosi, kad Onbiečiai tampa veganais. Daug fb grupių yra veganų , apie veganinę mitybą. TikRAI TAI yra mūsų ateitis ir judėkit tik pirmyn. Kam reikės- padėsiu;)

  • Sakot, kad veganizmas yra gerai, nes tai nekelia žalos gyvūnams. OK. Dėl mėsos nevalgymo tikrai sutinku. Tačiau kuo gyvūnams kenkia kiaušinių ir/ar pieno produktų valgymas, šito niekaip negaliu suprasti? :O Logiką matyčiau tik tokiu atveju, jei vištų/karvių ir pan. kažką “gaminančių” gyvūnų apskritai nebūtų pasaulyje (nėra vištų = niekas jų nevalgo), nes jeigu tos vištos visgi egzituotų pasaulyje, tai ką su jomis daryti :)? Laikyti kaip naminius gyvūnus ir maitinti iki natūralios mirties?..

    • Na, čia panašiai, kaip su šunimis – auginame juos ne dėl medžioklės ar maisto (kaip buvo auginama ar dar kai kur augina), bet dėl smagumo. O gyvūnai kaip paršeliai, ožiukai, net vištos (aha, jos atpažįsta veidus, balsą, netgi gerai dresuojamos) yra labai malonūs, švarūs, prijaukinami.

      Tai nesakyčiau, kad vištai labai didelis džiaugsmas gimti pasaulyje, kur ji įkalinta 24 val per parą A4 lapo dydžio narve (tiesiogine prasme, kiaušinių fermose tokio dydžio narvai ir dar 8 aukštais), aptekus aukščiau esančių vištų kakais ir visokiom erkėm… Ar karvėms, kurios apsėklinamos, susilaukia vaikų ir tie vaikai tuomet atimami, bo kitaip karvės pieno neduoda – jos kaip ir žmonių moterys, pienuojasi tik kol vaikai jauni.

      Tiesiog visas gyvūnų auginimas maistui yra itin žiauri praktika.

      Ir šiomis dienomis “Bet gi vitaminai” ar “Bet gi skanu” nėra geri argumentai – ne prie ruso jau gyvename, o per paskutinius metus ir Lietuvoje, prekybcentriuose, vegan produktų tik daugėja, nes juos gali vartoti visi (kai pienui, kiaušiniams yra, kas turi alergijas).

      Dar dar, jei auginami gyvūnai laisvoje erdvėje, jais rūpinamasi. Pavyzdžiui vištos, tegu deda tuos kiaušinius, bet bent jau tegu gyvena ant kraiko ar išvis pusiau laisvam kieme, nei 8 aukštų narvuose, kuriuose net apsisukti nėra kur.

      Žodžiu, gyvūnams maisto pramonė nėra į naudą.

      Ak, ir dar pamiršau paminėti – gyvulių maistui auginti išnaudojami milžiniški plotai žemės. Ir ne tik Amazonėje ar Malaizijoje yra kertami miškai, kad jaučiai galėtų ganytis ar jiems būtų auginamos avižos, bet ir Lietuvoje. Laukinių gyvūnų nykimas, iš esmės, ir atsitiko TIK dėl gyvulininkystės. Ekologinės katastrofos (kurias, beje, kelia pvz karvių bezdalai su dideliu kiekiu metano) ar miestų plėtimasis net nėra taip pavojinga gamtai.

      Ai. Ir jo. Kaip manai, kodėl kaskart tau antibiotikų susirgus reikia 20kart stipresnių, o mokslininkai jau nebesugalvoja kaip sukurti stipresnius, po kelių metų jie gali būt nepakankami? Jaučiai profilaktiškai sušaudomi trigubai didesnėm antibiotikų dozėmis, kad tik nesirgtų. Tai mūsų maisto (mėsos) kokybei tikiu nėra labai į naudą.

      Ką manai?

  • >