Peter ir Michaela Axt knyga „Apie tingumo laimę“

Dienos tikslas: 260 žodžiai. Parašyta: 752.

Pagrindinė knygos idėja yra gana įdomi, kiek išskirtinė ir, svarbiausiai, ačiū dievui – pagrįsta moksliniais tyrimais. Tinginystė yra naudinga mums.

O ypač naudinga, jei norisi nugyventi ilgiau nei iki 52-jų ir mirti nuo širdies smūgio.

Įvertinimas, jei nesiruoši toliau skaityti:

• Man asmeniškai temos(-ų) įdomumas: 7/10 (nors sveikata man ne itin rūpi, jei minimas tingumas ir jo nauda – man jau įdomu!)
• Rašymo stilius ir žodžiai: 4/10
• Informacijos konsistencija: 7/10
• Malonumas skaitant: 6/10
• Bendrai: 6/10

Dalykai, kuriuos atradau šioje knygoje:

Anot kažkokių tyrimų – mes visi (kaip ir kitų rūšių gyvūnai) turime panašų kiekį „gyvybinės energijos“.

Aišku, tai knygoje pateikiama su nuorodomis į tyrimus, bet įvairios žinduolių gyvybės formos gali sunaudoti apie 2500 kilodžaulių (kJ) kiekvienam kūno masės gramui, skaičiuojant masę pagal „vidutinį“ individą. Taigi, paėmus vidutinį žmogaus svorį kilogramais ir jį padauginus iš 2 milijonų (matematika, vaikyti) gautume, kiek kilodžaulių mūsų kūnas gali „išnešti“ per gyvenimą. Tai suvartojus – mirtis.

Anot tyrimų ir minimų mokslininkų, konstanta yra tokia pati ir pelėms, ir drambliams, ir žmonėms. Pasirodo. Huh.

Iš to seka, kad ilgiau gyvena tie, kurie savo resursus išnaudoja lėčiau.

Pavyzdžiui, katės, kurios pusė dienos miega, o kitą snūduriuoja, būtent todėl gyvena vidutiniškai 5 metais (arba trečdaliu) ilgiau nei šunys, kurie nuolat visur bėgioja ir kovoja dėl valdžios su kitais šunimis.

Taip pat atletai dažniau miršta nuo širdies smūgių nei tie šimtamečiai, kurie išvis niekada nei sportavo, nei kitaip eikvojo savo gyvybines sultis.

Knygoje minimi penki būdai, kaip greičiau eikvojami resursai (ir tai atrodo įprasta): Sportas, Valgymas, Miegas, Stresas ir Šaltis.

Sportas: nors mankštos ir kasdieninis judėjimas yra išties labai sveika (bei malonu), rekordų siekimas bėgant maratonus, spaudžiant iš savęs maksimumą ir liejant devintą prakaitą čia nepadeda. Aišku, autoriai tai pagrindžia tyrimais.

Kalbant apie svorį: Raginama nepulti lieti prakaito intensyviose programose ir kankinti bei stresu užpildyti savo kūnų (čia tau turbūt turėtų būti įdomu, jei lankai [insanity] programas). Vietoj to – išsiaiškinti, koks svoris (KMI) tau tinkamas…

…Ir mažiau valgyti. Arba valgyti daugiau. Bet kadangi dažniausiai svorio siekiama numesti, o ne priaugti, turbūt todėl knygoje daugiau rašoma apie jo metimą keturiais metodais: pusryčių ar vakarienės atsisakymu, dienos trukmės pasninko dienas savaitėje arba savaitės trukmės pasninkus kas pusmetį.

Čia kilo šalutinė mintis, kad religinės praktikos ir pasninko laikotarpiai čia… Dievaži, taigi jie kaip tik panašiai ir yra išdėstyti!

Kuo toliau, tuo labiau, kas keisčiausia, atrandu argumentus už religinių praktikų sekimą, net jei nesi tikintis. Tai stebėtina!

Taip pat peikiami tie, kurie miega per mažai ir taip bando „tapti produktyvesniais“.

Ir čia turiu tikrai pritarti – beveik visi tyrimai rodo, kad tie, kurie aukoja miegą dėl darbo, ne tik, kad nepadaro daugiau per trumpesnį laiką, bet apskritai gyvena mažiau laimingą gyvenimą, yra mažiau kūrybingi, dažniau serga ar greičiau numiršta. Jei miegi mažiau nei 7 valandas per parą – tuomet tu arba sergi (kreipkis į šeimos gydytoją), arba esi idiotas.

Kalbant apie stresą, akcentuojama, kad ilgiausiai gyvenę žmonės šiaip visada buvo ir ramiausi.

Ir čia įdomus dalykas – gali tai patikrinti pats. Paprasčiausiai paklausk gatvėje sutiktų seniausių žmonių (ar Lietuvos šimtamečių), ar jie kūrė verslus, daug nervinosi, kaip reaguodavo į nesėkmes. Atsakymas tau patiks.

Ir galiausiai: Kiekvienas kilodžaulis, kurio tau reikia, kad palaikytum 37 laipsnių temperatūrą (ji vienoda visiems žmonėms, nepaisant to, ar jie gyvena Graikijoje, ar Laplandijoje), yra džaulis, priartinantis tave prie mirties.

Anot tyrimų su gyvūnais ir net su žmonėmis – pietų Europoje gyvenantys ir šiluma bei saulės šviesa (kita sudedamąja dalimi) besimėgaujantys padarai išties gyvena ilgiau nei šiauriečiai. Gerai, tiesa, kad čia yra sprendimas: mes juk visi turime radiatorius ir galime palaikyti normalią šilumą aplinkui mus, o naktimis nemiegoti prie atviro lango.

Autoriai taip pat pateikė galimas mankštų, mitybos ar tinkamo natūralaus svorio pagal ūgį lenteles, bet šiomis labai nesidomėjau ir nesigilinau.

Visgi – jos yra.

Komentarai autoriams ir atsiliepimai:

• Gaila, kad knyga išleista senais 2001 metais, o dauguma minimų tyrimų atlikti 1990-1999 metais. Tebuvo tik vienas šaltinis iš 2000-tųjų metų.
• Tačiau literatūros sąrašas ir nuorodos gale knygos (bei jos eigoje) man labai patiko. Pagaliau įrodymai!
• Pirmojoje knygos pusėje pasitaikydavo gana keistų frazių, sakinių ir žodžių. Nesu tikras, kas čia kalčiausias, bet aš linkęs kaltinti vertėją.
• Nežinau, kam gale knygos buvo vienas puslapis „užrašams“, bet aš net nepastebėjau iki baigdamas knygą, kad ten toks yra. Turinys gi priekyje. Hm.
• Bet užtat patiko nenuvalkiotos citatos, posakiai, trumpos poemos į temą tekste. Tai suteikė knygai malonumo ir pats kelias persirašiau.

Po perskaitymo efektas.

Šią knygą perversiu dar kartą ir išrinksiu citatas bei nuorodas į savo užrašinę. Tada knygą parduosiu arba padovanosiu. Nors ji tikrai patiko, joje šiek tiek per daug rašoma apie sveikatą, kad skirčiau vietą mano ugdymo temos pilnoje lentynoje. Taip pat knyga, deja, jau senoka. Gal per tuos 15 metų atsirado naujų, viską paneigiančių tyrimų?

Laimingas tinginys,
Danielius