Šią knygą ilgai mačiau knygynų lentynose. Ir visada pro ją praeidavau, nes jos viršelis – man pasirodydavo pernelyg neįtraukiantis. Sužavėdavo mane kitų knygų viršelių spalvos, šriftai, nuotraukos…
Bet galbūt reikėjo paklausyti to „Nespręsk apie knygą iš viršelio”. Nes tai viena geresnių mano šiais metais skaitytų knygų apie kūrybiškumą.
Tai naudinga knyga! Ir įdomi! Ir išspausdinta ant malonaus popieriaus, maloniu (nors iš neišskirtiniu) šriftu bei teksto dizainu viduje.
Ir štai 3 dalykai, kuriuos norėčiau atsiminti ilgiau (todėl ir jais dalinuosi):
1) Daugiau -> Kokybė. Picasso nebuvo GERAS menininkas. Jis tiesiog kūrė daugiau.
Nes nėra magiškos formulės, kaip padaryti produktą, kuris priliptų. Didžioji dalis visų produktų nepavyksta ir nesužavi kitų. Tiesiog.
Telieka kurti tiek, kad iš tos krūvos komposto galėtų išaugti viena gėlė. Kuo daugiau kuri, tuo daugiau šansų, kad rasi tą originalią idėją.
2) Atidėliojimas -> Geros idėjos.
Tai iš esmės tas pats, ką pasakoju „Tinginio manifeste”. Atidėlioti naudinga ne tik dėl to, kad tai apsaugo nuo persidirbimo (kas tikrai nėra gerai), bet atidėliojant – leidi savo smegenims veikti „nepastebimu” režimu.
Tavo smegenys visada varto problemą. Ir užsiciklinimas, susitelkus į problemą tiesiogiai, nėra visada toks geras.
Kartais naudinga tiesiog palikti problemą kitam rytui.
3) Kalbi daug + Vis kitais pavyzdžiais -> Įtikini kitus.
Nes kuo daugiau kalbama apie problemą X aplinkui tave, tuo tau ji atrodo svarbesnė. Pavyzdžiui man atrodo, kad mėsos pramonė yra ekologinė katastrofa, nes aplinkui mane daug ekologija besidominčių žmonių. Galbūt tave supa kitos idėjos, taigi…
…Kas iš to? Kad tai gali panaudoti parduodant savo idėją. Kuo daugiau kalbėsi – kuo daugiau bus kalbama – tuo realiau atrodys tavo idėja.
Papildomai, kuo aiškesnius pavyzdžius suteiksi – tuo geriau. Jei nesiseka parduoti idėjos Y būdu, tavo darbas nėra bandyti ją įgrūsti. Tavo darbas – idėją pateikti Z būdu. Ta pati idėja, kitas būdas. Kalbėk savo klausytojų kalba.
Žinai kas dar smagu?
Šios knygos gale yra kalnas nuorodų į šaltinius, mokslinius tyrimus, kitas knygas ir literatūrą, kuria buvo paremti „Originalai”.
Galbūt tau tai nedaug ką sako, bet aš retai perku ar tuolab iki galo skaitau knygas, jei jų gale nėra šaltinių. Informacinė knyga be šaltinių – yra bevertė, mano manymu, nes tiesiog pamąstymų galima paskaityti visur (kad ir feisbuke yra daug protingų žmonių…), o atlikti darbą ir surinkti nuorodas – tai jau šis tas.
Bendrai:
Ar rekomenduočiau? Taip.
Kam rekomenduočiau? Kūrėjui, kūrybininkui, dirbančiam darbą, kur reikia, nu, tų naujų ir unikalių idėjų.
Knygą leido: „Vaga”
Knygą pigiausiai galima įsigyti (2018/08/30): „Vagos” knygyne
