Narcizus atpažinti nėra sudėtinga – jie nuolat giriasi savo pasiekimais, fotografuojasi, ieško „įtakingų draugų“, šalia kūrių galėtų būti ir, svarbiausiai…
…Narcizai nuolat pagražina savo gyvenimą.
Narcizams gyvenimas nėra tiesiog įvykių rinkinys, kaip daugumai žmonių. Jiems gyvenimas yra holivudinis kino šedevras:
- Jei kažkas vyksta gerai – tai geriausias įvykis jų gyvenime, tavo gyvenime ir apskritai pasaulyje;
- Jei kažkas vyksta blogai – tai didžiausia tragedija, šalyje turi būti skelbiamas gedulas, pažiūrėkite kaip aš apsiverkiau.
Gali būti, kad šią akimirką prisiminei dalį mūsų įžymybių.
Ir, beje, kalbant apie įžymybes – narcizams tapti įžymiais nėra sunku. Jie natūraliai moka sureikšminti net neįdomiausią įvykį, o daugumai žiūrovų – mums – įdomu stebėti jų spektaklius. Mes žinom, kad jie meluoja, bet stebėti vis tiek smagu. Kaip teatre.
Tačiau narcizo gyvenimas nėra vienpusis.
Tai nėra tik reklamos bei įvaizdžio formavimas. Taip pat narcizas visą tą daro dėl to, kad jo teatrališkumas – tai būdas nuraminti pasibjaurėjimą savimi.
Narcizui iš esmės nepatinka tai, kaip jis gyvena. Jam nepatinka kas jis yra ir iš kur kilo. Jis nori būti ne šiaip savimi. Jis nori būti kažkuo kitu. Siekiamybe. Išsvajotuoju grobiu. Jis nori būti šių laikų Odisėjos herojumi.
Aš tai žinau, nes pats buvau narcizu.
Man nepatiko mano plinkanti kakta ir keistas balso tembras. Nepatiko mano įpročiai ir nesugebėjimas susirasti moters, kuri būtų šalia. Taigi bandžiau vaizduoti kažkokį veikėją.
Vėliau, dėka gerų draugų – tikrų draugų, ne šiaip įžymybių – supratau, kad mano narciziškumas nėra įprasta. Nustojau apie save kurti pasakas. Ištryniau viską, apie ką melavau. Ko negalėjau ištrinti – priėmiau kaip savo juodą dėmę. Ir… Tiek…
Mano išėjimas iš narciziškumo nebuvo kažkas ypatingo. Čia nebuvo nušvitimo. Tiesiog kažkas pasikeitė.
Grįžtant prie meilės sau…
- Narcizai nemyli savęs. Jie nuolat pagražina – meluoja – apie savo gyvenimo įvykius.
- Jie tai daro ne dėl to, kad būtų blogiukai melagiai. Tiesiog jiems nemiela būti savimi.
- Narcizai irgi žmonės. Tik liūdni. Pasiekti jų tikrąją asmenybę sunku, bet ši kartais matosi pro jų suformuoto įvaizdžio tarpus.
- Galbūt esi narcizu ir tu? Aš nežinau. Tik klausiu.
Aš nežinau ką daugiau pasakyti. Nesu narcisizmo ekspertas. Tiesiog norėjau pasidalinti savo mintimis, patirtimis, kurias turiu šią akimirką.
Jei turi savų minčių – papildyti arba pasiginčyti – drąsiai rašyk komentaruose apačioje. Man įdomi tavo nuomonė, skaitytojau.
Ką manai tu?
Sveikas as taip pat pradėjau suvokti perskaitęs keleta knygu ir atlikes keleta testu koks as esu. As pripažįstu esu narcizas ir siai dienai labai noriu is narcizizmo istrukti ir pradėti buti savimi bet bijau kad kartais iprocei save laikyti auksciau kitu,nors toks neesu ,meluoti kitiem kad as uz kaska esesnis ir ir girimasis koks as tai man tapo kaip atvirkštine zmoniu reakcija .Supranti kad niekas nebenori su tavimi bendrauti ,su zmogumi kurio sio metu gyvenu santykei tampa vis labiau ir labiau atstumiantis nebeturiu nieko aplinkui net draugo ar drauges kuris mane palaikytu išklausytu patikėk jausmas ne patc maloniauses.Jaigu bus galimybe kaska abgauti būtinai as pasinaudosiu. Ir matai kur ira problema tai kad as ir bandau kaska keisti iprocei ima virsu nesugebu perlipti per save .norėčiau rasti literatūros ar koki specialistai kaip tapti savimi o negyventi kaskieno gyvenima .skaičiau ne viena knyga apie narcizus, bet ten dazniausia apibūdinami tokie kaip mes kad mes anzmogei ir nuo tokiu kaip mes visiems reikia bėgti suprantu mes esam ktokie, bet esame taip pat zmones ir nevisada narcizai yra blogi zmones ,nebutina tai darom norėdami tik kaskam blogo o todėl kad esam priprate viska gauti ir nesugebam priimti kitokiu atsakymu nei mums jie palankus. prašau gal galite kas nors kaska rekomenduoti ar tai gydimo kursa ar tai kokio knyga kaip vel buti savimi ar kaskokiom istorijomis pasidalinkite kas galbūt esate istruke is sito dalyko aciu robertas