Penkiais arba mažiau sakinių – kas tu tokia?
Šiame gyvenime – Loreta, moteris, 5-ių vaikų mama, mėgstanti daryti tai, ko niekada nesu dariusi. Pirmų kartų dar likę nemažai, vadinasi iššūkių bus dar ne vienas.
Ar gali savo žodžiais apibrėžti kokio iššūkio ėmeisi ir kokios buvo jo taisyklės?
Iššūkis vadinosi “gamink be kiaušinių”. Taisyklė viena – niekur virtuvėje jų nenaudoti. Jų šeimoje niekas ir nemėgo, tačiau blynai, pyragai, kiti saldėsiai – o čia kaip bus???? Be saldumynų gyvenimo neįsivaizdavau!
O kodėl šis iššūkis?
Jį, tiksliau būtinybę taip pasielgti, padiktavo pats Gyvenimas. Beveik tuo pačiu metu sužinojau du dalykus.
Pirma: mano jaunėliui sūnui diagnozuotas atopinis dermatitas ir vienas iš vengtinų produktų – kiaušiniai.
Maitinau jį pati, taigi tai, kas draudžiama, teko braukti lauk ir iš savo raciono. Ir antra… Tuo metu pradėjusi domėtis vedine kultūra atradau, kad… n metų save laikiusi vegetare tokia nesu, nes… gamindama naudoju kiaušinius! Dviguba paskata sustiprino norą gyventi kitaip.
Bendrai, kaip sekėsi jį įveikti?
Pirmas blynas visai tiesiogine prasme prisvilo! Na taip – sausainių ar pyrago receptų be kiaušinių radau, bet kaip blynai??? Vaikai juos taip mėgsta!
Visagalis internetas pamėtėjo idėjų, kuo ir kaip keisti gaminiuose kiaušinius. Ir pradėjau: malti sėlenų milteliai, trintas bananas, jogurtas su kepimo milteliais… Nepamenu jau, ką dar bandžiau.
Bet… Blynai svildavo, lipdavo, byrėdavo ir kitaip negražiai niokojosi…
Tiesa, aš juos kepu su priedais: cukinijomis, obuoliais, sėlenomis ir kitais pagardukais, kas apsunkino eksperimentus. Vaikai valgė, nes skonis vis tik vykęs būdavo, bet aš patenkinta nebuvau. Maistas turi būti ne tik skanus, tačiau ir atrodyti gerai!
Ir… Pradėjo atrodyti! Kai mano galvoje galų gale išsitrynė failas, kad be kiaušinių blynų iškepti negalima. Galima! Ir tikrai – galima! Ir blynus, ir varškėčius, pyragus, daržovių ar kruopų kepsnelius! Taip jau penkerius metus.
Ką naujo išmokai ir patyrei savo iššūkio metu?
Išmokau man patinkančių patiekalų receptus adaptuoti taip, kad iš jų dingtų ta atsisakyta sudėtinė dalis. Ir… Tikėti, kad tai tikrai įmanoma. Visi draugai, ragavę mano pagamintų skanėstų, tuo jau taip pat tiki. Vyresnieji vaikai taip pat sėkmingai gamina iš to, ką randa virtuvėje ir nepasigenda kiaušinių.
Ar turi kokių patarimų žmonėms, kurie norėtų pakartoti arba pagerinti tavo nuotykį?
Pradžiai – užsukit į mano svetainę www.vegetarams.lt, išbandykit receptus, kuriais dalinuosi ir dar dalinsiuosi. O toliau – tiesiog tikėkit, kad be kiaušinių gyvenimas ne tik įmanomas – jis labai paprastas.
Mes tiesiog augome tikėdami, kad be jų niekaip.
O iš tiesų – dar ir kaip! Jei norėsite pasidalinti savo atradimais ir receptais – rašykite – patalpinsiu svetainėje, kad ir kiti norintys galėtų paskanauti!
Ar dažnai keli sau tokius iššūkius? Kur skalėje nuo Bailiojo Liūto iš Ozo šalies burtininko iki Betmeno padėtum save? Dešimtbalėje sistemoje.
Gyvenimas pats iššūkius siunčia. Aš arba užsimerkiu ir „nematau”, arba einu pasitikti. 🙂 Dažniau einu, tai galiu čia sau 7 rašyti, jei vertinti vis sąmoningą gyvenimą. Ir… Skalėje save ties pačiu Ozo Burtininku dedu, nes… Mokausi „įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose”. 🙂
Ką darei, kai buvo sunku ir norėjosi mesti iššūkį šalin (tikiu, kad taip buvo)?
O ne, nesinorėjo! 🙂 Aš atkakli. Save skatinu tardama: „jei kiti gali, galiu ir aš!” 😀
O kas labiausiai trukdė siekti tikslo? Motyvacijos trūkumas? Aplinkinių reakcija? Dar kažkas kitas, ko dabar nesugalvoju aš, tačiau tai tikrai egzistuoja? :))
Šiam iššūkiui trukdžiais bandė būti aplinkiniai. Kad nevalgau mėsos ar žuvies, jau visiems įprasta buvo, o štai kiaušinių atsisakymas mane vos ne „liaudies priešu” pavertė.
Bet… Kai keitiesi pats, keičiasi ir aplinka.
Atsirado tų, kam tai buvo ir įdomu, ir naudinga, kas ėmė prašyti receptų, patarimų. 🙂 Ir… Kai aplinka pamatė, kad keičiu tik save, o į jų mitybos įpročius nesikėsinu, pamažu nurimo. 🙂
Kaip jauteisi pasiekus tikslą? Ar pasiekei tai, ko pradžioje tikėjaisi?
Nebuvo tos akimirkos, kai galėjau šūktelėti kaip vieno filmuko herojai „Valio, mes statėme, statėme ir pastatėme!” Diena po dienos sekėsi vis geriau ir geriau, ir to pasiekimo džiugesio nė nebuvo. Nors… Kaskart, kai kažką naujo skanaus pagaminu, pačiai smagu, o ir kitus vaišinti gera. 🙂
Pasiekiau gerokai daugiau, nei galėjau tikėtis! Tikrai nemaniau, kad pati kursiu receptus, jais dalinsiuosi, o juk tą darau! 🙂
Taaaaiiii… Kokio iššūkio imsiesi dabar? Ar jau turi minčių ir slaptų troškimų?
Tebus tai paslaptis, bet… Iššūkis yra. Prasidės su rudeniu. Teliks tai paslaptyje, kaip kažkas mokė 😉 Atskleisiu, jei po pusmečio paklausi. 😉