Dienos tikslas: 314 žodžiai. Parašyta: 333. Magija. Foto autr. Audrys Karalius.
Šiąnakt mūsų katė ir vėl sapnavo košmarus..
Kokius? Nežinau nė pats.
Tačiau ji vėl tamsoje kniaukė, tarytum kas būtų jai pamynęs koją ar suspaudęs širdį. Kniaukė, kniaukė. Iki kol ją pašaukiau vardu.
Įdomu – kokius košmarus sapnuoja katės? Ko jos bijo?
Galbūt mūsiškė, kadangi jau tokia sena, sapnuoja juos, nes… Na, paseno? Galbūt ji jau išnaudojo aštuonias galimybes, o liko tik paskutinioji?
Ką darytum Tu, jei turėtum devynis gyvenimus?
Na gerai, galbūt devyni kiek per daug. Gi per tiek laiko, spėju, atsibostų ir karščiausia meilė (Kiek mylimųjų per tą laiką apturėtum? Penkiasdešimt? Kaip juos visus atsimintum!?).
Atsibostų gražūs rytai. Atsibostų saldūs, rūgštūs, kartūs, kvapnūs, aštrūs, galvą sprogdinantys, migdantys ir pilvą prikemšantys patiekalai. Atsibostų žiūrėjimas į besileidžiančią saulę, dirbančius žmones, ugnies šėlsmą ar linguojantį didingų eglių mišką. Galbūt, beje, tų pačių eglių, kurias praeitame gyvenime pats pasodinai.
Geriau, sakykime, kad turėtum kokius tris gyvenimus? Arba, jei nenori to mistinio skaičiaus, keturis gyvenimus? Su trupučiu pomirtinio gyvenimo.
Kaip jaustumeisi? Kaip elgtumeisi?
Kaip, jei žinotum, kad tai pirmas gyvenimas iš keturių? O jei nežinotum?
Arba kaip, jeigu žinotum, kad turi keturis gyvenimus, tačiau neatsimintum ankstesnių ir negalėtum žinoti, kurį gyveni dabar?
Ar elgtumeisi taip pat? O galbūt darytum viską kitaip?
Įsivaizduok, kad vėl pradėtum gyvenimą nuo pradžių. Vėl išlįstum iš savo mamos sterblės ir siektum dangaus virš savęs. Augtum, išmoktum ropoti, o tada ir vaikščioti, pamažu kalbėti bei savo jausmus išreikšti ne tik begaliniu Aaaaaaa ir Eeeeeee.
Kuo būtum kitoks? O gal toks pat?
Ar labiau rūpintumeisi gamta, jei gyventum dukart? Ar balsuotum už partiją, kurios nevaldo idiotai, o remtumeisi žmogiškomis vertybėmis – etika, moralumu, teise, ilgaamžiškumu? Kokią profesiją rinktumeis, kokias knygas skaitytum?
Kokius košmarus tuomet sapnuotum tomis tamsiomis naktimis? Ir ar garsiai kniauktum?
– Miaau, Miaaau, MiAAAaauu…
Ir vėl.
– Marce, atsikelk! Tai tik sapnas!
Marcė vėl nebesapnuoja. Girdžiu – tipena link mano kambario.
Bet štai, ar tu renkiesi tai, ko kitame gyvenime nesigėdytum? O gal tik gyveni nuo dienos iki dienos vien tik tam, kad praslystum? Ar būtum gera, devynis gyvenimus nugyvenusi, katė?
Miau?
Naktį nubudęs,
Danielius