Dienos tikslas: 682 žodžiai. Parašyta: 144.
Labas, [cenzūruota],
Tik norėjau pasakyti, kad… Man patinka su tavimi bendrauti!
Nepatinka labai. Tai yra, ne tiek patinka, kad galėčiau sakyti „oho“ ir verstis kūlvirsčiais, kaip čia viskas mums nuostabu ir fantastiška. Tiesiog – patinka.
Man patinka mūsų pašnekesiai, nes man jie visai nerūpi.
Ateinu, pasakau „Labas“, o po akimirkos – mes jau kalbamės apie Marijos radiją ir ežiukus pievose. Dar akimirkos ir dar temos. Kitos.
Žinai, man patinka ir tavo akys.
Nepaisant, jog jų nemačiau. Juk bendraujame tiesiog tekstu. Kažkaip tikiu, kad jos visai žavios – kaip ir visų kitų žmonių. Neišskirtinės.
Man visai patinka ir tavo namai.
Juose gyventi galima. Neblogai, juk tikrai ne visuose namuose galima gyventi. Kai kuriuose gyventi negalima, tai juose niekas ir negyvena.
Ir man patinka mūsų santykis.
Kad jo nėra. Visiškai.
Kad kalbėti galime ne kaip įsimylėjėlių pora.
Ir ačiū dievui! Ar kam ten tokiam.
Kad yra apie ką bendrauti.
Tavo,
Danielius