Dienos tikslas: 445 žodžiai. Parašyta: 583.
Šiek tiek susirašinėjau su debesyliečiais. Mokslinių tyrimų čia mažai – tik idėjos.
„Sveikas, Danieliau, Norėčiau sužinoti tavo nuomonę viena tema. Tiesa, ji labai neskani (netiesiogine prasme). Porno filmukai. Kas tai? Kaip jie keičia ( jeigu keičia) poros santykius? Ar nuo jų galima tapti priklausomu? Ar tai nėra savotiška išdavystės forma (jei filmai žiūrimi slaptai), juk tuo metu, kai žiūri porno tikrai negalvoji tarkim apie žmoną ar vyrą moksliniais tikslais – kad vėliau galėtum kažką panašaus padaryti jai ar jam. Ką apie tai manai? Dėkui.“
Na, tai gera tema 🙂
- Tai tik filmukai. Tik. Tas pats, kas „Fifty shades of grey“, animacinis „Na palauk“ ar LRT „Panorama“. Šiaip jie nėra kažkuo magiški, kad išsiskirtų. Jau iš įvairovės gali pastebėti – jie pakankamai skirtingi, tad turėtum suprasti, kad skirtingus žmones stimuliuoja skirtingi vaizdai. Kai kurie net mėgsta žiūrėti, kaip žmonės valgo ar atlieka ekstremalius šuolius parašiutu.
- Taip pat patys filmukai santykių magiškai nekeičia. Santykiai keičiasi nuo žmonių, o ne nuo filmų, pomėgių ar daiktų. Jei poroje abiems gerai – viskas gerai. Jei kažkuris susinervinęs, sprendimas, kaip ir kiekvienam gimstančiam konfliktui – paaiškinti savo poziciją, nepulti pyktis Jei tikrai atsiduodate vienas kitam – spjaunate į filmukus ir kažką darote kitaip.
- Priklausomas nuo jų netapsi. Tiesa, dėl gana linksmos priežasties gali tapti sunkiau pasitenkinti: gyvai seksas paprasčiausiai juokingas. Visokie ten garsai, prakaitai, nugaros skausmai, pridusimai pritrūkus oro ir jėgų… Ar, tuo labiau, kartais tiesiog jėgų ir nuotaikos nėra. :)) Šiaip, priklausomybės nuo porno filmų neišsiugdysi, jei kažkas sako kitaip – paprašyk mokslinių tyrimų. Kol kas, nuo praeito amžiaus pradžios, mokslininkai taip ir nerado akivaizdaus sąryšio tarp dažno porno filmų žiūrėjimo ir priklausomybės.
- O (ne-)išdavystė vėlgi priklauso nuo santykių. Jūsų poros susitarinas, kaip tai vertinate. Man, pavyzdžiui, draugaujant su merginomis nelabai rūpi, ką jos galvoja žiūrėdamos pornografiją – tiesiog žinau, kad myli mane, o ne kažkokį bičą kvadratiniame ekrane. 🙂 Tiesa, keliose knygose apie santykius skaičiau, kad pornografija yra visai geras būdas išspręsti dilemas, kai turi fetišą, tačiau tavo partnerio tai visai netraukia. Netraukia tai netraukia – nėra ko versti. Pasimėgauji fantazija ir toliau myli savo žmoną/vyrą.
Visai paprasta! Nėra čia jokios magijos!
„Man viskas neatrodo taip paprasta 🙂 Ačiū už tavo nuomonę, aš ją vertinu, tačiau ką pasakytum apie kompiuterinius žaidimus, kuriuose daug žiaurumo, smurto ir t.t. (tarkim būtent tokie traukia)? Ar nemanai, kad jie veikia žmogaus psichiką? Ar nesukelia agresijos atsidūrus panašioje situacijoje? Protui juk nesvarbu, ar tai tikra, ar ne – jis mato, jaučia, o matyti vaizdiniai dirgina sąmonę. Ar čia kažkas kito?“
Su žaidimais lygiai taip pat, kaip ir su filmais (nesvarbu porno ar ne porno).
Tiesą sakant – net taip pat, kaip su roko muzika. Ar žinojai, kad mūsų senelių kartoje buvo įsitikinusių, kad rokenrolas (ir visokie AC/DC) skatina vaikų žiaurumą, sukelia smurtą ir žaloja psichiką?
Taip, aš visiškai rimtai. 🙂
Čia, vėlgi, nėra jokių įrodymų apie žalą. Ji neegzistuoja. Žmonės visada bijos to, kas yra bent kiek nauja. Dabar, beje, jau turėtum pastebėti, kad video žaidimų baimė yra praeito dešimtmečio mitas – šiandien ant bangos VR žaidimai.
Šiaip, toks įdomus nukrypimas: yra sakančių, kad porno ar seksualūs filmai (čia 90-tųjų mitas) skatina perdėtą paauglių seksualumą, taigi jie užsiima rizikingu seksu ir taip toliau. Nors statistika kaip tik rodo, kad seksualumas jaunesnėse kartose net sumažėjo. Tikėtina todėl, jog dabar yra daugiau pramogų. (JAV stebima statistika apie didesnius nėštumo kiekius tais sezonais, kai labai daug lyja ar sninga).
Na, bet kiek nukrypau.
Ne, video žaidimai žmogaus sąmonei nekenkia. Mūsų protai pernelyg galingi, todėl tikrai atpažintų skirtumą, kai situacija vyksta realybėje. O tai, kad žaisdama jauti susijaudinimą (aš nesenai žaidžiau World of Warcraft ir net širdis kalatojosi įtemptame mače) – nereiškia, kad esi žalojama.
Mąstantis,
Danielius