„Man minimalizmas visada buvo logiškas būdas spręsti problemas“

Straipsnio autorius: Danielius Goriunovas / Debesyla

Danielius Goriunovas / Debesyla

Dalinuosi ką patyręs, nes kažkas paprašė.

Kategorija: Interviu

Dienos tikslas: 543 žodžiai. Parašyta: 583.

Apie minimalizmą ir jo naudas mane kalbino Agnė Liubertaitė, debesylietė, Vilniaus universiteto žurnalistikos studentė.

Dalinuosi mūsų pokalbiu:

Kaip ir kada Jūs supratote, jog minimalistinis gyvenimo būdas yra Jums artimas ir tinkamas?

Tai nutiko vieną tamsią, lietingą naktį… *kosteli* Na, gerai, gal ne visai. Išties turbūt niekada aštraus lūžio požiūryje nepatyriau – man minimalizmas visada buvo logiškas būdas spręsti problemas. Per daug knygų kambaryje ir jos užknisa? Išnešti į močiutės knygų lentyną. Per daug kiaurų kojinių? Palikti tik sveikas. Feisbuke kažkokie nepažįstami „draugai“ dalinasi pranešimais apie dingusius žmones, o man tai visiškai neįdomu, nes tai vyksta kitame pasaulio gale? Velniop tuos „draugus“ – pasilikti tik pažįstamus.

Kam laikyti spintose tai, ko nereikia? Kam savo Runescape herojaus banke laikyti sudegusius lobsterius, jei banko vieta tame video žaidime ribota? Kam skinti tiek daug trešnių, siekiant jas apsaugoti nuo varnėnų, jei nuo tiek trešnių apsitriesi? Seneli, na, rimtai, kam skinti? Tegu pavalgo varnėnai! Gražūs juk paukščiai.

Arba kam skubėti aplankyti visus „įsimintinus objektus“ savo „atostogose“, jei daug geriau pasiilsėtum sėdėdamas turkiškoje kavinėje ir valgydamas vanilinius ledus su vyšnia ant viršaus?

Mmmm..! Natūralu!

„Debesylos“ tinklaraštyje netrūksta įrašų apie paprastumą – minimalizmą. Ar šie straipsniai skaitomi? Ar sulaukiate kažkokio „feedback‘o“, kitaip tariant – ar žmonėms tai įdomu?

Kas įdomu – šie įrašai turi publiką. Ir gana nemažą. Pasirodo, ne man vienam nusibodusi ta gausa, ta betvarkė, tas šiuolaikinio gyvenimo chaosas ir į galvą mušantis triukšmas. Tačiau įrašus ir reikėtų pavadinti kažkaip akivaizdžiai, pavyzdžiui: kodėl reikia atsisakyti beverčių daiktų, spintos tvarkymosi menas ar kaip susitelkti į svarbiausią.

…Todėl kyla minčių, kad minimalizmas daliai publikos nebūtinai yra gyvenimo stilius, jiems tiesiog malonu pasidalinti žinia su draugais ir taip parodyti, kad jie tuo vadovaujasi. Panašiai kaip gerų santykių giduose. Hmmm.

Bet tema tikrai sulaukia dėmesio. Ypač dabar, šiomis dienomis, su visooom tom reklamom ir betvarke kasdienybėje.

Ką Jums pačiam duoda minimalistinis gyvenimo būdas? Ką naujo išmokote, supratote?

Susitelkdamas į tai, ką svarbiausia, aš galiu dirbti mažiau ir valgyti daugiau karamelinių ledų. Galiu nebesijaudinti dėl smulkmenų – nes žinau, kad kažką praradęs vis tiek išgyvensiu, o taip pat ir šiaip, kam tas jaudulys dėl niekų?

Turbūt per savo eksperimentus geriausiai išmokau to, kad man reikia mažiau, nei atrodo. Mažiau drabužių (juk tiek daug jų tiesiog laikiau spintoje ir niekada neapsivilkdavau!), mažiau knygų (gal geriau skaityti geras, nei visas iš eilės?) ar mažiau darbų (gal geriau rinktis tuos, už kuriuos gaunu pinigų, pažinčių ir garbės, nei tuos, iš kurių negaunu nieko?).

Aš tapau laisvesnis.

Už tokią Lietuvą aš, lįsdamas iš mamos įsčių, kovojau. Tokią, kurioje nereikėtų sukti galvos dėl ateities, nes esi tikras – tau paprasčiausiai tereikia tiek mažai, kad visą tai gali gauti net nesistengdamas!

Kokie yra ryškiausi minimalizmo pliusai? Gal yra ir minusų?

Turbūt didžiausias jo pliusas – Šveicarijos vėliava. Argi tai ne minimalistiška kūryba? Juokauju, aišku. Privalumus jau turbūt paminėjau. Trūkumai: kartais tavęs klausia apie minimalizmą įvairiuose interviu, o tu nežinai ką atsakyti – paprasčiausiai tai, rodos, toks paprastas požiūris – tereikia tikrinti save. Ko tau reikia? Ir ar galėtum to paprasčiausiai nedaryti, tingėti tai atlikti ir dėl to nesijausti blogai?

Trūkumas, kad tai taip pozityvu ir lengva, tačiau kiti įsivaizduoja, kad, oi, čia reikalaus baisiai daug pastangų ir kažką svarbaus prarasiu! Nesąmonė. Išmesdamas tai, kas nėra svarbu – savęs neprarasi!

Kaip Jūs jaučiate, ar Lietuvoje ši „filosofija“ populiarėja? O gal dar vis nėra atrasta? Ar verta apie tai rašyti ir garsiau kalbėti?

Taip, tai populiarėja. Ir nereikia kabučių aplink filosofiją – juk tai išties yra minties kelias, lengvesnis mąstymo būdas. Kuo daugiau šiukšlių atsiras informaciniame pasaulyje ir parduotuvėse – tuo įdomiau bus domėtis, kaip tų šiukšlių atsisakyti.

Nuoširdžiai dėkoju!

Ačiū ir tau, Agne!

Paprastėjantis,
Danielius

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Galite pasirašyti slapyvardžiu – visiškai anonimiškai.