Dienos tikslas: 164 žodžiai. Parašyta: 272.
Taip pat Minimalizmas gali tau padėti… Atrasti savo kelią, kai galimybių turi tiesiog per daug.
Tai gana savotiška problema, nes vyresniems (35-erių ir daugiau) metų žmonėms tai gali būti nesuprantama. Ar bent tokio amžiaus žmonėms, gyvenantiems Lietuvoje ar kitose buvusio Mordoro kalėjimo (to raudono krašto) valstybėse.
Būtent prieš 25 metus, atgavus nepriklausomybę, lyg per ledonešį vandeniui pralaužus upėje ledus, pasipylė įvairiausios galimybės. Prieš 15 metų atsiradus ir paplitus internetui, pasirinkimų gausa dar padidėjo.
Tiek, kad dabartinis jaunas žmogus (kaip aš) turi daug pasirinkimų.
Ir jų turi per daug.
Ir, tiesą sakant, nebūtina būti studentu ar ką tik mokykloje finišavusiu abiturientu. Tai dažnai pasitaiko ir tiems, kurie prarado senus darbus ir užsiėmimus bei turi rinktis naujas gyvenimo kryptis.
Aš nekalbu apie galimybes vien tik keliauti į kitas šalis ar kažką tokio. Dabar mes galime būti kas tik norime ir kaip tik tetrokštame būti laimingi. Užsidirbti išgyvenimui ir gyventi laimingai galima net visą dieną žaidžiant video žaidimus (Pewdiepie), pardavinėjant purvinus savo apatinius (PantyDeal) ar piešiant komiksus internete (QuestionableContent).
To pakanka, kad pasirinkimų gausa susuktų galvą ir vietoj to, kad imtumeis kažko, nesiimi nieko ir plauki „ai, gerai ir Maximos kasoj“ rėžimu. Arba, kitu atveju – imiesi visko iš eilės ir nepabaigi nieko iki galo. Kaip minėjau pirmoje priežastyje – daug darbo dėl itin mažo rezultato. Tiek pasirinkimų, kad jie paralyžiuoja.
Paprastumas, vėlgi, gali padėti. Nes vadovaudamiesi juo galime atsirinkti tik tuos tikslus, kurie svarbiausi, tuos norus, kurie vertingiausi, o likusias svajas, kuo galėtum būti – išmesti ar atidėti iki neapibrėžtos datos.
Išmetimas yra labai svarbi Paprastumo dalis. Ir tai padeda rasti savo tikrąją Kryptį tarp šimtų kitų galimų variantų. Tu juk nenori visą gyvenimą likti įstrigus, tiesa?
Savo kelią turintis,
Danielius