Dienos tikslas: 219 žodžiai. Parašyta: 557.
Kodėl neieškau kitų merginų? Nesu tikras, klausi šito juokaudama ar rimtai. Tačiau visgi įsivaizduosiu, kad klausi rimtai ir atsakymas tau tikrai įdomiai.
Išties – nežinau.
* Pagalvoja, nors prieš pradėdamas rašyti geras 6 minutes galvojo, ką atsakyti *
Atsakymas turbūt būtų toks, kad… Nenoriu ieškoti dar daugiau panų? Kad ir kaip tai skambėtų.
Nenoriu. Nejaučiu jokio noro.
Ir tavo siūlymas net ir juokais tai daryti, išmušė mane iš vėžių. Lygiai taip pat išmuštų ir pasiūlymas skristi dviems dienoms į Antarktidą. Ar nusipirkti Ferrarri.
Nejaučiu noro, nes nematau tame naudos.
„Kam man tai?“, pirmiausiai šauna klausimas man į pakaušį. O jausmo atgal nesulaukiu. Kaip ir šiandien, vaikštant po drabužių parduotuves, radus pigų, tačiau negražų džemperį.
Aš nematau naudos. Ir man to nereikia.
Aš niekada nebuvau didelis mergišius. Ar didelis daiktų kaupėjas, tuo pačiu, bet tema gal ne apie tai. Net savo didžiausiomis mergišinimo dienomis, kai per dieną sugebėdavau nueiti į tris skirtingus pasimatymus su trimis skirtingomis merginomis, net tuomet nebuvau toks, kad kabinčiau kelias merginas iš karto.
Štai klausimas: kam man ieškoti merginos-ne-draugės, su kuria galėčiau bendrauti, jei galiu bendrauti su tavimi?
Kam man ieškoti dar vienos draugės, jei ir dabar turiu daugiau, nei kartais norisi?
Kam man ieškoti dar vieno hobio, jei turiu jau krūvą tų, kuriuos mėgstu daryti dabar pat?
Kam man pirkti naują automobilį, jei dabartinis daugiau nei patenkina mano norus?
Kad po to galėčiau pasirinkti geresnę merginą? Geresnę draugę? Geresnį automobilį? …Argi tai ne maniakiška? Čia kaip – apsidrausti? Taip, kaip kai kurios merginos daro turėdamos vaikiną ir meilužį vienu metu?
(Tik nesakyk, kad tu viena tokių merginų.)
Ne, kabinti kitų merginų nenoriu. Nes nejaučiu tam jokio poreikio, jei galiu laimingas kabinti tave. Paprasti džiaugsmai. Tuo labiau – ar įsivaizduoji dvi save vienu metu? Vieną tokią kaip tu, o kitą, tarkim, knygas skaitančią kikboksininkę ir mokomųjų seminarų mokytoją?
Aš išprotėčiau!
* * *
Parašęs šį atsakymą visgi nusprendžiau nenustot galvojęs.
Iš to galvojimo nuėjau nusipirkti puoduką karšto šokolado, kurį tiesiog dievinu.
O leidžiantis liftu žemyn suvokiau – juk pirmasis atsakymas nėra vienintelis. Kaip įprasta. Stebiuosi, kaip dažnai žmonės apsiriboja į klausimus atsakyti tik iš vienos pozicijos!
Aš taip sutrikau spėju ir dėl kito – paprasto, dalyko – pabijojau, jog siūlai tai rimtai.
Tai juokinga, tačiau, jei būtum tai siūliusi rimtu balsu, spėju, būčiau nuleidęs juokais ir pamiršęs po kelių sekundžių. …Kitas atvejis, kai tai sakei juokaudama. Vidury ne tokio juokingo pokalbio.
Žmogiška nenerti į rimtus pokalbius pirmu taikymu. Žmonės taip daro. Aš pats turbūt taip darau, nors dabar ir neprisimenu nė vieno karto kai taip dariau. Bet esu tikras, jog dariau.
* * *
Aš nežinau. Aš sutrikau. Aš pasimečiau.
Šis klausimas, ypač jei kalba ankščiau nebuvo pokštų ir juokingo žodinio apsiniuksavimo lygio, išmušė mane iš vėžių. Ir tu greitai tai pastebėjai.
Turi akis, ką kitą galiu pasakyt.
Aš nenoriu kabinti kitų merginų nes… To nenoriu.
Niekas nesakė, kad negalėčiau. Dėka šio 100-to žmonių iššūkio jau nemažai žavių merginų sutikau. Tačiau nė su viena nesinorėjo bendrauti bent ilgiau nei pusvalandį.
Prisipažinsiu – net ir parašęs šį atsakymą nesijaučiu tvirčiau. Tai keista tema. Ir tokį atsakymą, kaip šis, rašau tik todėl, kad žinau, jog tau patinka narplioti kitų žmonių mintis. Kad tau patinka tai, ką rašau. Kad man pačiam patinka rašyti. Ir kad tau, galiausiai, patinka nuoširdumas.
Dievaži – aš su savo nuoširdumu kažkada nužudysiu save. Bet tikiuosi, kad kol kas dar.
* * *
O kodėl tu nebandai ieškoti kitų vaikinų ir jų kabinti? Koks būtų tavo atsakymas? Parašyk jį – man įdomu. 🙂
Sutrikęs ir neieškantis,
Danielius