Girdėjau posakį iš Indijos: „Viskas, ko jums reikia, yra du čapattis per dieną.” Tai nereiškia, kad tiesiogine prasme reikia maitintis dviem duonos gabalėliais per dieną, bet primena, kiek nedaug mums iš tikrųjų reikia.
Pastaruoju metu šis posakis man buvo naudingas, nes kilo noras skaniai pavalgyti, nusipirkti daugiau drabužių ir dar daugiau. Jis mane sustabdo ir primena, kad man reikia labai nedaug, net jei noriu daug ko.
Mane stebina, kaip dažnai norime dalykų, kurių mums visai nereikia. Į galvą šauna mintis, po jos kyla noras ją įgyvendinti, ir mes turime mentalinį įprotį tiesiog sekti tuo noru. Idėją mums į galvą galėjo įkalti tai, ką perskaitėme internete, išgirdome iš draugo ar pamatėme televizijos laidoje. Nesvarbu, iš kur ta idėja kilo… mes iš karto jos norime.
Žinau, kad man į galvą šovė mintis vykti į kelionę ar treniruotis į renginį vien dėl to, kad šią idėją paminėjo kas nors kitas. Staiga užsikabinu už šios idėjos ir keičiu savo gyvenimą, kad ją įgyvendinčiau. Užsisakysiu kelionę, praleisiu daug laiko ją planuodamas ir vyksiu į kelionę vien dėl to, kad ši idėja atėjo į galvą. Mėnesius treniravausi fiziniams renginiams (pavyzdžiui, triatlonui, ultramaratonui, „Goruck Challenge”) vien dėl to, kad į galvą šovė ši idėja.
Tas pats pasakytina ir apie maistą: užsinoriu kokio nors maisto ir staiga imu jo medžioti. Maistas yra priešais mane, ir aš negaliu atsispirti jį suvalgyti, net jei nesu toks alkanas.
Kas būtų, jei sustabdytume save, kai į galvą ateina mintis? Kas, jei pastebėtume norą pačioje jo pradžioje ir tiesiog priimtume jį kaip tai, kas jis yra: impulsas, kylantis mumyse, kaip ir tūkstančiai kitų minčių ir jausmų visą dieną.
Mums nereikia būti savo impulsų vergais. Galime juos pastebėti dėmesingai ir tiesiog smalsiai stebėti. Galime priminti sau, kad mums reikia tik dviejų gabalėlių duonos, ir grįžti prie įprasto programavimo. Galime rinktis remdamiesi ne potraukiais, o didesniais ketinimais. Ir manau, kad galime rasti laimę labai mažame dalyke, nes laimė kyla ne iš potraukių tenkinimo, o iš suvokimo, kad mumyse ir kiekvienoje mūsų gyvenimo akimirkoje yra gėrio.