Anksti ryte vaikščiojau po oro uostą ir norėjau išgerti puodelį kavos, kad pabusčiau. Bet tada pamačiau ilgą eilę prie „Peet’s Coffee” ir nusprendžiau, kad man nereikia kavos, kad pabusčiau, būčiau laimingas ar gyvas.
Kai kažkas tampa poreikiu, reikalavimu, tai mus užrakina. Mes privalome tai turėti, o tai reiškia, kad pradedame pagal tai struktūruoti savo gyvenimą.
Daugeliui iš mūsų tai ne tik kava: vakare mums reikia taurės vyno (arba alaus), mums reikia ramaus laiko pabūti vieniems, mums reikia, kad daiktai būtų tvarkingi, vakare reikia pažiūrėti televizorių, kad atsipalaiduotume, mums reikia interneto pramogoms ir naujienoms. Visuose šiuose dalykuose nėra nieko blogo, tačiau netrukus pradeda kauptis reikalavimai, reikalingi laimingam gyvenimui.
Kokie yra jūsų reikalavimai, dalykai, be kurių negalite apsieiti? Kai kuriems žmonėms tai keičiasi priklausomai nuo aplinkybių: jums reikia kelioninės pagalvės lėktuve, minkštos lovos ir gražios pagalvės, kad galėtumėte miegoti, muzikos, kad galėtumėte bėgioti ar atlikti treniruotę, šiek tiek alkoholio, kad galėtumėte bendrauti.
Kas nutinka, jei šių dalykų negalite turėti – ar dėl to tampate nelaimingi arba patiriate stresą? Ar kelionė, socialinė proga ar bėgimas tampa mažiau malonūs?
Kas nutinka, kai atsisakome šių poreikių ir pasiliekame juos tik kaip „malonią galimybę”?
Kitą mėnesį su žmona prisijungėme prie mano draugo Džesio (Jesse) iššūkio be alkoholio, kad pajustume diskomfortą neatsipalaiduoti su taure vyno vakare. Tai padeda man panaikinti vieną iš mano kasdienių reikalavimų.
Panašiai galėčiau pasielgti ir su kava (kurios geriu beveik kiekvieną rytą) ar dalykų skaitymu internete. Bet, tiesą sakant, manau, kad dauguma mano reikalavimų yra minimalūs.
Kuo mažiau reikalavimų turime, tuo mažesnė našta tie reikalavimai tampa. Kuo dažniau kasdien turime tuos pačius dalykus, tuo didesnė tikimybė, kad jie taps reikalavimu.
Tai nėra receptas, kaip gyventi savo gyvenimą, bet tiesiog verta apie tai pagalvoti.