Daugelis iš mūsų esame naujienų vergai, norime nuolat žinoti, kas vyksta pasaulyje, mūsų verslo nišoje, su draugais.
Esame tam tikra prasme informacijos narkomanai: nuolat žiūrime televizijos naujienas, pramogų naujienas, sekame daugybę tinklaraščių, RSS skaitytuvų, „Twitter”, „Digg”, „Delicious”, el. paštą arba vieną iš daugelio naujienų suvestinių svetainių.
Tai užima didžiąją mūsų dienos dalį ir sukelia tam tikrą nerimą, kurio beveik nesuvokiame, – poreikį neatsilikti.
Kuo pagrįstas šis poreikis? Kodėl negalime jo atsikratyti?
Tiesą sakant, galime išsilaisvinti. Savo gyvenime tai iš esmės padariau. Panagrinėkime šiuos du klausimus.
Kuo pagrįstas šis poreikis?
Trumpai tariant: baime.
Jei iš tikrųjų pagalvotume, nelabai ką laimėsime, sekdami visą šią informaciją. Kaip ji prisideda prie mūsų gyvenimo? Kaip ji padeda mums kurti, gyventi laimingai, daryti tai, kas mums svarbiausia, leisti laiką su artimaisiais? Jei ką nors ir atima, tai tik šiuos dalykus.
Leiskite man pakartoti šią mintį: ši informacijos sekimo manija atima iš mūsų svarbiausius dalykus.
Tačiau mes stengiamės neatsilikti, nes bijome:
- galime praleisti ką nors svarbaus ir pasirodyti neišmanėliai
- galime praleisti progą
- galime nepastebėti ko nors blogo, į ką turime reaguoti
- mums gali nutikti kas nors blogo, jei nebūsime informuoti
Šios baimės atrodo pagrįstos, kol jų neišbandome. Tuomet matome, kad jos iš tikrųjų nėra pagrįstos niekuo kitu, tik visuomenės normomis ir žiniasklaidos korporacijų bei panašių įmonių sukurtu „poreikiu”.
Kaip išsilaisvinti
Du būdai: 1) ištirti kiekvieną baimę atskirai ir 2) išbandyti jas.
Kai nušviečiame savo baimes, jos netenka galios. Kai jas išbandome, norėdami įsitikinti jų pagrįstumu, jos paprastai nepasiteisina, ir mes galime jas įveikti.
Trumpam įžiebkime šviesą:
- Galbūt atrodysime neišmanėliai. Ar tikrai? Kaip dažnai žmonės klausinėja jūsų apie dabartinius įvykius arba juokiasi iš jūsų, kad nežinote? Galbūt kai kada, bet net jei taip nutinka, kas iš to? Leiskite kitiems pakurstyti šį poreikį, o patys susitelkite į dalykus, kurie jums rūpi, o ne į tai, kas kitiems atrodo svarbu.
- Galbūt praleisime progą. Galbūt. Visada bus galimybių, kurias praleisime. Tačiau labiau tikėtina, kad galimybių praleidžiame dėl to, kad leidžiame savo dienoms užimti laiką, stengdamiesi neatsilikti nuo aktualijų. Taip elgdamiesi prarandame laiką, kurį galėtume skirti įdomioms, realioms galimybėms įgyvendinti.
- Galbūt nepastebime ko nors blogo, į ką turime reaguoti. Jei vyksta kažkas tikrai blogo, mes žinosime. Net jei tik retkarčiais užsuku į „Twitter”, visada išgirstu ką nors apie audrą, ekonomikos žlugimą ar ką nors panašaus, o draugai ir šeima man visada praneša apie audrą, ekonomikos žlugimą ar pan. Žinoma, tai yra pasikliovimas kitais, bet jei jie vis tiek mums praneš, kam rūpintis, kad patys neatsiliktume?
- Jei nebūsime informuoti, mums gali nutikti kas nors blogo. Tai labai mažai tikėtina. Aš jau kelerius metus esu neinformuotas – nusitekęs nuo naujienų ir kitos informacijos, kurios nenoriu, – jau kelerius metus. Man nieko blogo nenutiko. Priešingai, nutiko gerų dalykų, nes esu laisvas kurti, sutelkti dėmesį į tai, kas mane daro laimingą.
Kitas žingsnis – iš tikrųjų išbandyti baimes. Padarykite tai vienai dienai išjungdami naujienas ar bet kokią kitą informaciją, kurią stengiatės sekti. Tada pažiūrėkite, ar kuri nors iš jūsų baimių išsipildė.
Jei ne, drąsiai skaitykite norimas naujienas, vartykite interneto svetaines, kurias sekate. Tada pabandykite atlikti antrąjį dviejų dienų bandymą – pažiūrėkite, kas nutiks. Kartokite tai toliau, bet pratęskite testą, kol galėsite ištverti porą savaičių neatsilikdami nuo naujienų. Tada pamatysite, ar jūsų baimės pasitvirtino.
Testavimas parodys faktus. Pamatysite, ar įvyks kas nors blogo, ar pasirodysite neišmanantis, ar praleisite dideles galimybes. Taip pat pamatysite, ar esate laisvesni gyventi tokį gyvenimą, kokio norite.