Kaip atidariau restoraną savo lėšomis, Lietuvoje

Debesyliečių istorijos

Mėgsti gaminti maistą? Eksperimentuoti su skoniais ir tada vaišinti savo draugus? O gal net ateityje svajoji atidaryti nuosavą restoraną?

Du 26 metų vaikinai iš Lietuvos: Gilbertas ir Tomas + mažas biudžetas + polėkis gaminti maistą...

...Lygu vienam drąsiam restoranui ant ratų! 🚚

Jei kulinariniams eksperimentams tave įkvepia patenkintų draugų „Mmm...“ ir apsiseilėję veidai 🤤, galbūt ir tau laikas atidaryti restoraną?

🌯 Labas, Mambos šefai! Keturiais arba mažiau sakinių – kas jūs tokie?

Sveiki, esu Gilbertas Rechimbachas, vienas iš Black Mamba Food Truck įkūrėjų. Tai mano bendras projektas su kolega Tomu.

Baigęs bakalauro studijas, nusprendžiau pakeliauti ir išvykau ieškoti laimės į Kanadą. Per tuos kelis metus už Atlanto, praplėčiau savo akiratį ir grįžau kupinas naujų idėjų. O tada su buvusiu klasioku Tomu pradėjom pildyti šią seną kulinarinę svajonę.

🌯 O kaip atsidūrėte Kanadoje ir ką ten veikėte?

Dar studijų metais su draugais vykdavome dirbti į JAV – tokiu būdu sugebėjome apkeliauti visą šalį. Vėliau sužinojau, kad panašiai galima išvykti ir į Kanadą, tad ilgai nelaukėme ir leidomės į kelią.

Išvykau su dviem draugais į vakarinę dalį – kalnus. Gyvenimas Kanadoje tikrai geras. Kadangi galiu palyginti gyvenimą JAV ir Kanadoje, galiu pasakyti, kad Kanada tai tarsi JAV be visų trūkumų.

Kiti mano draugai pasiliko Kanadoje, o aš grįžau.

Grįžau, nes pasiilgau namų ir mačiau verslo perspektyvas Lietuvoje. Nesigailiu savo sprendimo, tačiau neatmetu galimybės vėl grįžti į Kanadą. Vienaip ar kitaip, su ja mane sieja stiprus ryšys: ten dirbdamas ir keliaudamas susiradau draugų, kuriuos dažnai aplankau.

🌯 Kodėl pasirinkote būtent restorano idėją?

Maisto autobusiuko idėja jau seniai buvo mano galvoje – pastaruosius kelis metus gyvenant užsieny – tiek Europoje, tiek už Atlanto. Ten gatvės maisto kultūra yra smarkiai paplitusi (štai kiek jos vien Sietle!). Jos esmė – greitas, kokybiškas ir santykinai sveikas maistas skubantiems žmonėms.

Lietuvoje turime užtektinai greito maisto užkandinių, tačiau ten maistas nėra nei sveikas, nei kokybiškas... Taigi, norėjome pasiūlyti alternatyvą kebabui.

🌯 Kaip sekėsi?

Na, viskas prasidėjo nuo to, kad, grįžus iš Kanados, galvoje sukosi daugybė verslo idėjų, su draugais daug planavom, tačiau planai taip ir liko tik planais.

Galiausiai pradėjau galvoti apie kokią nors naują nišą, pastebėjau, kad Lietuvoje dar nėra judančių restoranų, į kuriuos vis dairydavausi gyvendamas užsienyje, kai tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje tokie verslai pradėjo populiarėti dar 2013 metais.

Ilgai ieškojau žmogaus, kuris norėtų tuo užsiimti. Taigi vieną vakarą įdėjau skelbimą savo Facebook paskyroje... Ir labai greitai atsiliepė mano klasiokas Tomas. Pasidalinę mintimis supratome, kad turime tą pačią idėją ir štai – kartu pradėjome visą šitą reikalą.

🌯 O kas buvo sunkiausia?

Kažkokių didesnių problemų nebuvo, tačiau Lietuvoje šiuo metu dar neegzistuoja teisinis šio specifinio verslo tipo reguliavimas. Tenka žmonėms aiškinti apie pačią judančio restorano koncepciją, sunku gauti nuolatinę vietą stovėjimui, nes savivaldybė yra patvirtinusi stovėjimui skirtų vietų sąrašą, bet jos nėra pačios patraukliausios.1

Dabar jau dirbame ties šiais klausimais ir tikimės, kad sąlygos pagerės. Šiuo metu mūsų (tokių restoranų kūrėjų) yra daugiau ir visi kartu sprendžiame šias problemas.

Taip pat labai įdomus periodas buvo galvoti, ką gaminsime savo klientams. Pasitarę su Tomu nusprendėme, kad šiuo metu geriausiai galime pagaminti Chilli troškinį, tortilijas ir meksikietiško stiliaus mėsainius.

...Toliau sekė aktyvūs eksperimentai, kaip geriausiai paruošti šiuos patiekalus ir kur rasti jiems geriausių produktų.

Mums svarbu šiuolaikiniam, savo mitybos įpročiais besirūpinančiam žmogui, pagaminti skanų ir sveiką patiekalą. Savo patiekalams naudojame tik kokybiškus produktus.

🌯 Kaip jautėtės, kai pirmasis tikslas buvo įveiktas?

Mūsų pirminis tikslas buvo tiesiog pradėti veiklą ir sulaukti pirmų klientų. Pirmas rimtas renginys buvo Vilniaus Knygų mugė 2016 – dalyvavome joje kartu su keliais kitais food truckais.

Sekėsi puikiai, tai buvo daug puikių žmonių ir daug gerų atsiliepimų, kurie dar labiau padidino motyvaciją dirbti toliau!

🌯 Ką naujo išmokote šio eksperimento metu?

Įgavome puikios naujos patirties, susijusios su verslo steigimu ir jo realizavimu. Jau pradėjus dirbti pamatėme pirmas savo klaidas ir radome sprendimus, kaip jų išvengti. Buvo malonu susipažinti su kitais žmonėmis, kurie taip pat vysto tokio tipo verslą.

Na, kitaip tariant, nepabandęs niekada nesužinosi, kaip viskas vyksta. Prieš pradėdami nežinojome ir mes. Kulinarinio ar verslo išsilavinimo prieš viską pradėdami nei vienas neturėjome.

🌯 Tai kokių turite patarimų žmonėms, kurie galbūt irgi norėtų atidaryti savo restoraną?

Na, mano patarimas būtų paprastas: nebijokite, išeikite iš savo komforto zonos ir padarykite tai, ką norite padaryti. Esu įsitikinęs, kad ko nors labai labai norint ir dedant į tai dideles pastangas, galima pasiekti puikių rezultatų.

Tokio tipo maisto restoranų idėja Lietuvoje dabar yra labai ankstyvoje stadijoje, todėl tai puiki proga pradėti panašią veiklą. Tuo labiau, kai pradiniam kapitalui nereikia didelės sumos pinigų. Tereikia tik polėkio gaminti maistą ir noro eksperimentuoti!

🌯 Ačiū už įkvėpimą, Gilbertai!

Taigi, rodos, norint atidaryti savo restoraną nereikia milijardo investicijų iš bankų. Galima atidaryti savo maisto autobusiuką. Tai higieniška, pigu, sąlyginai greita ir tai gali būti pirmas žingsnis į kulinarijos karjerą.

Štai tau dar keli papildomi pagalbos įrankiai:

  1. FoodTruckr – tinklaraštis būtent apie restoranų (ant ratų) kūrimą. Daug praktinių verslo žinių.
  2. Ir idėjos, kaip tinkamai užkalbinti žmones – tai ne apie skaičius, tačiau apie pažintis, kurios tau bus reikalingos įgyvendinant savo projektą. Pasirodo, kad klausti patarimų yra gerai.

Tai galbūt nuosavas restoranas nėra taip beprotiška, kaip gali skambėti? Mmm? 🌯🍔🌮🍕


  1. Šis pokalbis įrašytas 2016 metų kovo mėnesį, galbūt situacija šiuo metu pasikeitusi.

  • Gal kažką praleidau (o gal ir ne). Kur Jus rasti, kur pragauti tos plėšytos kiaulienos :)?

  • >