Iš daugelio įvairių nesuvokiamų posakių, sakinių ir būdų išsakyti savo mintis yra viena frazė, kuri mane užknisa labiau, nei kas kita. Tai yra: „asmeninis tobulėjimas“.
...Nes argi asmeninis tobulėjimas nėra tai, kas labiausiai kenkia mūsų norui augti, mokytis ir gyventi žmogiškai bei laimingai? Argi tai nėra tik kvietimas užsiimti protine masturbacija?
Na, bet gerai. Tau šie mano žodžiai gali pasirodyti keisti. Ypač, jei mane pažįsti kaip Danielių Debesylą – tinklaraščio autorių, rodos, rašantį apie asmeninį tobulėjimą.
(Jei nepažįsti, tada labas! Man malonu susipažinti.)
Mano įsitikinimu, svarbu ne tik ką norime savo žodžiais pasakyti... Bet ir kaip mes tai sakome.
O frazė „asmeninis tobulėjimas“ yra tai, ką norėčiau išnaikinti saviugdos pasaulyje. Ne todėl, kad būčiau kalbajobas iš VLKK, o tik todėl, kad „tobulėjimas“ kenkia visiems, norintiems gyventi geriau, maloniau, sočiau ir laimingiau.
„Tobulėjimas“ yra mažas ir nuodingas žodis, kurio turėtume vengti kaip gripo. Ir tam yra labai svarbios priežastys.
Pradėsiu nuo pradžių. Iš karto perspėju – pradžia bus ilgoka, o pagrindinė straipsnio esmė yra ties viduriu ir pabaiga. Tačiau šios įžangos reikės, kad suprastum kodėl skatinu atsisakyti „tobulėjimo“.
Šis straipsnis skirtas tau, jei neseniai pradėjai domėtis saviugda arba priešingai – esi patyręs saviugdos mokytojas.
Galbūt svarbiausias 20-to amžiaus filosofas ir jo kalbos logika.
Mes esame tai, ką galvojame. O galvojame tai, ką kalbame. Ar tiksliau – per kalbos dalis (dažniausiai žodžius) suvokiame pasaulį.
Šią mintį 1921 metais knygoje „Tractatus Logico-Philosophicus“ 1 paskleidęs filosofas Ludwigas Wittgensteinas sukretė tuometinį akademinį pasaulį. Ir tapo turbūt įtakingiausiu XX amžiaus mąstytoju.
Kaip žmogus jis buvo gana keistoka asmenybė. Ir kai kurie jo filosofiniai veikalai verti kritikos (ir vėlesniais metais jo paties buvo kritikuoti). Tačiau viena mintis išties verta dėmesio:
„Žodžiai ir jų struktūros sakiniuose atvaizduoja realybę.“ – L. Wittgensteinas, filosofas
Wittgensteino teigimu, ne mūsų mintys ir jų nesamas originalumas 2 išrado bei pasauliui pateikė žodžius, o žodžiai mintims suteikė idėjas. Panašiai kaip kelio ženklas „stop“ perduoda idėją, jog dera stoti.
Kitaip tariant, per žodžius perduodame prasmes.
Ir kas įdomiausia – kadangi žodžius sakome ir klausome visą gyvenimą (o mes abu, turbūt, daugiausiai lietuvių kalba) – šie žodžiai keičia mūsų mąstymą. Mes galvojame žodžiais, esančiais aplinkui. Ne abstraktumais. Ne nuliukais ir vienetukais.
Ir jei netiki – tada palauk, sustok. Ir sugalvok kokį argumentą prieš. Nustebsiu, jei mintys tavo galvoje suksis nenaudojant žodžių.
Šiuolaikinė psichologija ir moksliniai kalbos tyrimai.
Tačiau, ko vertos kažkokio filosofo idėjos? Na gerai, jis buvo gerbiamas filosofas, tačiau visgi? Ar yra koks mokslinis pagrindas idėjai, jog žodžiai daro įtaką mintims?
Pasirodo yra. Wittgensteinas nebuvo vienintelis, kalbėjęs apie minčių ir žodžių ryšį. Labai panašiai, tik be kvietimo išvalyti kalbą, į šį ryšį dėmesį atkreipė ir psichologijos pasaulis.
Prasidėjo tai nuo žymiojo Sigmundo Froido, 3 kuris 1922 metais buvo dar gyvas ir gilinosi į žmogaus pasąmonę bei jos įtaką gyvenime. Tačiau tada viskas greičiau perėjo tokių Whorf ir Sapir 4 garbei, pradėjusių bendrą kalbos ir mąstymo teoriją.
Ši teorija teigė tą patį dalyką, kaip ir Wittgensteino ir greitai tapo
viena žinomiausių pasaulyje. O jei kada girdėjai posakius apie čiukčias ir 100 žodžių sniegui apibūdinti; ar kaip retos kalbos neturi žodžių laikui apibūdinti – čia ta pati tema.
Tiesa, problema: Whorfizmas praeito amžiaus gale sulaukė kritikos dėl žodžio-veiksmų ryšio įrodymų trūkumo. 5 Kaip ir sulaukė iš Whorfizmo kilęs neurolingvistinis programavimas. 6
Bet geros naujienos: kognityvinė psichoterapija atėjo į pagalbą ir 1967 metais tapo tarpininke tarp šių teorijų. Šie atlikti moksliniai tyrimai yra pozityvūs. Ir jų nemažai. 7
Tai, ką girdime, mes ir galvojame. O galvodami pritaikome.
Taigi. Grįžime prie asmeninio tobulėjimo:
Ką skatina „tobulėjimas“?
Su asmeniniu tobulėjimu galima susieti keturias idėjas. Jis skatina...
Pirma: ...Niekada nebūti savimi ir tapti geresniu.
Kam būti savimi, jei gali būti tobulas? Energingas kaip Tim Feriss, gudrus kaip Niccolo Machiavelli, stiprus kaip Žydrūnas Savickas ir protingas kaip Algimantas Čekuolis? 8
Kai kurie žmonės šį siekį tapti geresniais taip pat sugeba paversti stabu.
Pavyzdžiui, Lietuvoje yra net trys saviugdos projektai, tokiais originaliais pavadinimais kaip: Tobulėjam, 9 Tobulėjimas 10 bei Tobulėkim. 11 Ir taip – juos kūrė skirtingi žmonės.
Viename jų autorius yra net įkūręs ir feisbuko grupę, su šūkiu „Tobulėk, siek tikslų ir tapk patrauklia asmenybe“.
Nes, matai, jei nepriklausai tikro tobulumo grupei, nesvarbu, ar tu Dalia Grybauskaitė ar Senis Šaltis, esi nepakankamai patrauklus. Nes niekada neturėtum būti savimi, o visada turėtum tobulėti, tobulėti...
Antra: ...Nuolat siekti tobulumo.
Jei asmenybės saviugdos tema būtų populiari knygų ir mokymų tema (ei, palauk, ji yra), tai šios temos autoriai būtų labai patenkinti (ei, jie yra).
Nes šia tema gali kurti be galo – kad ir kartoti mokymus bei pardavinėti vieną idėją penkiolikoje knygų skirtingais viršeliais – vis tiek norintys tobulėti tai pirks.
Nes žmonės, siekiantys tobulumo, jo niekada negana. Išties, tai tampa kaip manija. Užuot mokiusis, jog išmoktum, tobulėjama, kad „tapčiau tobulesnis“. Feisbuke dalinamasi iliustracijomis su citatomis, papais bei automobiliais ir tikima, jog visa tai ateis su tobulumu. 12
„Paslapties“ knygų ir filmų serija, 13 Robert T. Kiyosaki „Turtingo ir neturtingo tėčių“ knygos 14 ir Dale Carnegie asociacija, 15 begalinį troškimą tobulėti išmano gerai. Ir tai, kaip protingi verslininkai, išnaudoja uždirbti eurams. Daugmaž 12 milijardų eurų per metus vien JAV. 16
Tik klausimas: Kiek nuolatinis tobulumo siekimas naudingas siekiantiems? Ypač kai mąstymas pasikeičia iš „išmokau ir esu laimingas“ į „išmokau, esu laimingas, tačiau noriu tapti DAR tobulesnis“?
Asmeninis tobulėjimas skatina maniją.
Trečia: ...Pasiekti tobulą, nežinia kieno apibrėžtą lygį.
Tačiau palauk, o kas apibrėžia tobulumą? Ir kaip minėjau, kiek tai naudinga to siekiantiems? Deja, dažniausiai tobulumą apibrėžia tie patys „tobulo gyvenimo“ pardavinėtojai.
Vieni teigia, kad tobulas gyvenimas yra gyventi aptekus turtais, kiti teigia, kad svarbiausia pakabinti gražią papingą merginą (mmm, papukai!). Treti išvis pereina prie to, kad tobulas žmogus tas, kuris seka paskui kažkokią religiją.
O žmogus, pakliuvęs į asmeninio tobulėjimo spąstus, niekada negalvos ar jo tikslas padės pasiekti tą kažkokį „tobulumą“. Kam tie klausimai „kodėl“, jei galima pirkti, pirkti, mokytis, didinti savo ego dalinantis visokiomis citatomis ir kitaip masturbuotis?
Kam gyventi netobulai, jei galima pirkti knygas bei mokymus ir siekti aukščiausio dvasinio, fizinio Tobulumo lygio? 17
Ketvirta: ...Gyventi tobulai.
Ir galiausiai, turbūt galima sujungti visas aukščiau išvardintas idėjas į vieną. Tai raginimas, kartais net skambantis priverstinai, gyventi tobulą gyvenimą.
Tačiau koks yra tas tobulas gyvenimas? Rimtai. Atsakyk man, nes aš nežinau.
Ar gyvenimas, kuriame esi toks, koks esi – gal ir ne geriausias, bet daugiau mažiau patenkintas – tobulas ar netobulas? O mano seneliai, kurie visą gyvenimą nežinojo savo kažkokios „gyvenimo prasmės“, buvo tobuli ar visgi ne?
O jei gyvenimas netobulas, tai ar jį verta gyventi? Gal geriau eit iškart nusižudyt ir tada reinkarnuotis į kokią katę, kuri pusę dienos miega, o kitą pusę snūduriuoja?
Ar tobulas gyvenimas yra tuomet, kai perki knygas apie tobulumą ir niekada nesijauti išties laimingu?
Vėlgi rimtas klausimas.
Pakeiskime „tobulumą“ augimu.
Bet aš siūlau kitą kelią. Vietoj to, kad vargtume su nepasiekiamu ir kažkokio gudraus verslininko išgalvotu Tobulumu, mes galime augti. Kaip medžiai. Mes galime mokytis ir kartu būti laimingi.
Aš siūlau pirmiausiai pakeisti asmeninio tobulumo frazę į asmeninį augimą. O tuomet, pamažu, pakeisti ir savo bei aplinkinių suvokimą, kokia gi tos saviugdos prasmė.
Nes jos prasmė tikrai nėra pirkti brangius kursus vien todėl, jog kažkas pasiūlė.
Asmeninis augimas skatintų...
A) ...Būti savimi, savaip.
Įsivaizduok aukštą, dvidešimt penkerių metų ąžuolą, augantį tavo kiemo kampe...
Turiu du klausimus:
- Ar šis medis tobulas?
- Ar jis išaugo didelis?
Atsakymas į pirmą klausimą gana tiesus – tai nėra tobulas medis. Jo kamienas kreivas, kai kur apžiojęs pavėsinės strypus, vėjo lenktas ir išlenktas. Jo lapija nėra ovalo ar apskritimo formos ir jame gyvena gal tik trys juodvarniai, ne dvylika.
Tačiau šis medis išaugo iš gilės. Taip atsiranda visi ąžuolai – jų gi niekas negimdo ir dirbtiniu būdu nespausdina.
Jis augo ir išaugo. Ir tikėtina, kad augs toliau, nes niekas nesiruošia jo pjauti.
Ąžuolas, kurį pasodino senelis, grįžęs po pirmosios savo širdies operacijos, 18 užaugo didelis. Ir jame telpa inkilai varnėnams bei strazdui. Jo lapai skanūs kirminiukams, o pavėsis malonus karštą dieną.
Kodėl mes, trokštantys ugdyti save, turėtume atsisakyti tokios natūralios, žmogiškos augimo tvarkos ir siekti dirbtinio tobulumo? Mes juk galime augti kaip medžiai. Nebūtinai tobulai, bet užtat laimingai.
Gyvenimas augant savaip geresnis, nei siekiant neįmanomo grožio, sėkmės ir laimės standarto.
Kas turi teisę sakyti, jog norint būti laimingam būtina sportuoti, keltis ketvirtą ryto, skaityti daug knygų ar, tarkim, kurti šeimą?
Juk kai kurie žmonės yra laimingi ir neklausydami visokių guru patarimų. Turbūt vien todėl, kad jie gyvena savaip.
B) ...Imtis suvokiamų veiksmų.
Na, jei tavo galvoje trankosi mintis, kad asmeninis tobulėjimas taip pat ugdo, tai tavo tiesa. Tačiau augimas ugdyme veikia geriau. Nes:
Augimas yra suvokiamas veiksmažodis. Jis kviečia augti. Viršun, į šonus ir šaknimis į žemę. O tobulėjimas kviečia... Ką būtent daryti?
Kas būtent yra „tobulinimas“? Iš kur šis žodis išvis atsirado mūsų kalbose? Ir ką jis reiškia? Juk niekas nesako „medis pradėjo tobulėti“ ar „santechnikas sutobulino vandentiekį“.
...O „augimas“ yra toks žodis, kurį supranta net mažiausi vaikai.
Asmeninis augimas skatina daryti tai, ką filosofai, tokie kaip Imanuelis Kantas, gyvenęs 1724-1804 metais Mažojoje Lietuvoje, įvardino kaip žmogaus esmę – augti. Ir šis žodis pasako daugiau, nei tobulėjimas.
C) ...Priimti savo gyvenimą kaip SAVO.
Ir tuomet, nors tai nėra užšifruota žodyje „augimas“, tačiau užrašyta pilnoje frazėje. Asmeninis augimas yra augimas, kai žmogus auga kaip asmuo. Asmeniškai ir pats.
Tai ne medžių giraitės dauginimas ir ne sėkmingo verslo kūrimas. Bet tai tavo asmeninė kelionė, tavo asmeniniu keliu.
Ir tai padeda nepamiršti, kad žmonės, labiausiai galintys pakeisti save... Esame mes patys. Nors kiti mums daro įtaką, tačiau mūsų veiksmai išlieka svarbiausi, o tai padeda suimti save į rankas. 19
Idėja: pradėkime augti, ne atidėlioti siekiant tobulumo.
Raginu tave prisijungti. Kad ir kas būtum – savęs (ar laimės) ieškantis saviugdos naujokas, ar profesionalus šios srities mokytojas. Ir pakeisti priklausomybę keliantį žodį laisvesniu.
Tai mažas pokytis kalboje, bet didelis mintyse. Mažas žodyje, tačiau didelis gyvenime. Mažas darbas, o atlygis milžiniškas.
Asmeniniam „tobulėjimui“ turime padaryti galą. Laikas augimui.
Augimui, kuris yra natūralus. 20
...Ar prisijungi?
Pirmą kartą išleista vokiškai, žurnale „Annalen der Naturphilosophie“; vokiškąją versiją gali skaityti čia. Kūrinio vertimu į anglų kalbą pasirūpino Kegan Paul; vertimus gali skaityti čia arba, man patinkančiu formatu, šiame interaktyviame puslapyje. Paspausk pliusus ir atversi detalesnes knygos sekcijas. Wittgensteinas taip ir rašė – punktais.↩
Apie tai pasakojau „Originalumo nėra. Ir tai žinojo visi žymiausi pasaulio kūrėjai“.↩
To pačio bičiuko, kuris visokius vaikų, tėvų, mamų seksualumus tyrė, bei, iš esmės, buvo psichoterapijos pradininkas.↩
Edward Sapir buvo 1884-1939 metais gyvenęs JAV antropologas ir kalbininkas. Benjamin Lee Whorf – 1897–1941 metais gyvenęs JAV kalbininkas. Su šių dienų VLKK kalbininkais Whorf ir Sapir sunku lyginti. Jie buvo vieni pirmųjų kalbos tyrėjų, dirbusių mokslinį, tiriamąjį darbą.↩
Plačiau pasakoja Basel Al-Sheikh Hussein savo apžvalgoje „The Sapir-Whorf Hypothesis Today“.↩
Apie šią kritiką gali skaityti Vikipedijoje. Rasi daug nuorodų į mokslinius tyrimus.↩
Atrasi daugiau 1982-ais metais išleistame „Toward a Cognitive Psychology of Syntax“, 1986-tais metais „Syntactic Persistence in Language Production“ ir 2006-tųjų „The empirical status of cognitive-behavioral therapy“.↩
Sakoma, kad kartą trys treninguočiai paprašė Čekuolio cigarečių. Po trumpo kelių minučių pokalbio jie nuėjo įgiję daktaro laipsnius.↩
Atnaujinimas 2021 sausį: Buvo 'tobulejam.lt', tačiau puslapis užsidarė ir domeną perpirko neaiškūs asmenys.↩
Šis jau užsidarė – buvo didelius tikslus sau kėlęs asmeninio
augimotobulėjimo forumas.↩Šis yra verslo mokymų skelbimų portalas. Pinigai, pinigaičiai.↩
Kuri netikėtai atsirado mūsų pasaulyje 2006 metais ir pavergė milijonų žmonių galvas savo absurdiškomis nesąmonėmis. „Paslaptyje“ nėra naujų idėjų ir jos pateikiamos per mistinius, tariamai mokslinius pavyzdžius, naudojant iškreiptas Alberto Einšteino ir įvairių nežinomų asmenybių citatas. Tai turinys sukurtas pardavimams. Ne pagalbai.↩
Kurios netikėtai pavirto N dalių epopėjomis kiekvienam įmanomui pirkėjui. Aš turbūt galėčiau pakartoti viską, ką sakau dabar, specialiai moterims, pakeičiant kreipinių lytis, o tada skelbti, kad sukūriau kažką visiškai naujo.↩
Palyginimui – 2016 m. trečio ketvirčio Lietuvos BVP buvo 10,34 milijardo eurų vertės. Tobulėjimo rinka tenais vis tiek laimi.↩
Apie tai straipsnį yra rašiusi psichologė Lina Vėželienė: „Tikslai vedantys į niekur arba kada savipagalba ir saviapgaulė žengia koja į koją?“. Rekomenduoju. Kaip ir rekomenduoja kiti 4,2 tūkst. straipsniu pasidalinusių skaitytojų.↩
Arba, kitaip tariant, gavęs antrą gyvenimą.↩
Gali rinktis ir kitus žodžius, kaip „ugdyti“, „mokyti“, „taisyti“, „statyti“ ar panašiai, kaip mini debesyliečiai komentaruose žemiau. Bet aš asmeniškai pasilieku su augimu. Tai bent neįkalina, kaip tobulumo vaikymasis.↩
Debesyla pamatė, kad tobulėti nebe-eina, tai nusprendė augti. Poetiškai, kaip medis 🙂
Paantrinu tiems, kas sakė, kad tobulėjimo suvokimas priklauso nuo asociacijų. Ir tai yra labai platus, skėtinis terminas.
Siekiant kažko unikalaus yra naudinga ir smagu pačiam susikurti terminus. Aš mėgstu savo projekte kalbėti apie „asmeninį fizinį tobulėjimą” arba buvimą „geriausia įmanoma savęs versija”.
Tai ko gero nuo šiol į Debesylą neisiu tobulėti. Ateisiu paaugti 🙂
Geriau pamąsčius ir man augimas pradeda atrodyti kaip labiau holistinis apibūdinimas.
Ir dar tai, kad tobulėjimas pats iš savęs nevyksta. Reikia tobulinti (įdėti pastangų), kad vyktų procesas.
O žmogus, tikrai, auga. Nori to ar ne. Tik vieni kaip kiaulpienės, kol kiti sugeba kaip dailūs ąžuoliukai pasistiebti.
Na labas! 🙂 perskaičiau, kaip ir prašei.. Ar tiesiog siūlei 🙂
Žinai, aš kaip visad, negaliu neprisikabinti prie Tavo įpročio visur kur reikia ir nereikia kaišioti visokias šiknas ir papus. Na būtų visai normalus tekstas, jei ne tie MANO akiai visai nereikalingi „pašmaikštavimai”, ar kaip Tu juos bevadini 🙂 Tai tik tiek, kad man vis dar „neskanu”… bet gal kada dar priAUGSIU iki Tavo tekstų 🙂
Apie tą augimą ir… va čia ir nebesupratau apie ką dar tokį. Pradžioj kaip ir apie asmeninį tobulėjimą rašei (kas, tikrai pritariu, nuvalkiota frazė patapo), o ties straipsnio viduriu aš kažkaip pasimečiau, kai pradėjai savo propaguojamą augimo sąvoką lyginti su tobulumo ar, vienoj vietoj, netgi tobulinimo sąvokom. Aš toks labai užknisantis žmogus (nors ir su papais..) esu, tad iki užsiknisimo galiu prisiknisinėt prie sąvokų. Ir man čia buvo trijų tarpusavy mažai kuo apart bendros šaknies turėjimo susijusių terminų sulyginimas, netgi suvienodinimas.
Tobulėjimas pats iš savęs reiškia procesą, priklausantį nuo to, kuris tobulėja. Tobulinimas skamba kaip rezultato (pvz jau isskoptuoto medinuko) grazinimas,ty kai sis procesas nebepriklauso nuo to, kuris yra tobulinamasis (nesuvokiu kaip tai siejasi su zmonemis, nes asmeninio tobulejimo mokytoju tikrai nepazistu, nebent trenerius, kas velgi skirtinga savoka).. Atsiprasau, kazkur pameciau lietuviskas raides.. 🙁
Tobulumas, mano subjektyviu suvokimu, tai jau galutinis rezultatas, velgi imanomas gal tik meno kuriniui, ir tai daugiau kaip literaturine savoka naudojama, skirta isreiksti susizavejima arba „leidziama” naudoti susimylejusiesiems :)) („ak, jis (daiktas)/tu (pvz zmogus) tiesiog tobulas!”):))
ir siaip, as nepirkciau knygos „kaip uzaugti”, nes manau ir knygos apie asmenini tobulejima yra skirtos jau labai labai uzaugusiems suaugusiems zmonems apie tai, kaip nesijausti labai labai suaugusiu ir viska geru geriausiai ismananciu, mat pasaulis nestovi vietoj ir net ir savo srities asas kiekviena diena turi ko pasimokyti is savo srities kitu asu (cia jei apie PROFESINI tobulejima, kuris buvo aptarinejamas komentaruose apie kirpejo meistriskuma).. O asmeninis tobulejimas leidzia praplesti savo asmenines galimybes ir pranokti pirmiausia pati save, juk taip faina save nustebinti ! 🙂 man tai yra laime – susigyventi su savo netobulumu ir kiekviena diena keltis is lovos su tikslu – siandien bent zingsneliu paarteti link to, kas yra mano vizija ziloje senatveje, nors ir ne milimetru nebepaaugsiu jau, kaip ir tas medis – auges auges ir uzauges, pradeda senti.. 😉
Zodziu, as labai atsiprasau uz savo mieguistuma, pradejau rasyti blaiviai, o dabar jauciu, kad nesuskaiciuojama galybe klaidu rasi mano rasliavoj. As einu miegot ir tik reziumuoju, kad tenorejau pasisakyti uz procesa (tobulejima), ne uz rezultata (augima) ;), nors tos frazes „asmeninis tobulejimas” ir nemegstu tik todel, kad ji tapo iskraipoma kaip „tobulumo mokymas” ar kazkas panasaus 😉
Labanakt, jau visai luztu! Pardon uz zemiskas klaidas, visa diena asmeniskai tobulejau, tai jau… Ai,supranti juk 🙂
O gal svarbu tiesiog nesustoti?
Tai irgi galima. Bet sustojimas neišvengiamas – visi mes kada pasensime ir supūsime komposto dežėje, kapinėse. 🙂 Gal užtat, va, iki šios kelionės pabaigos ir nereiktų stot. Tik nesistengt tapt tobulais. 🙂
mintis puiki! Bet ar šis straipsnis reikalauja 20 val gryno darbo…atsiprašau labai, bet nu niekaip netempia ( gal čia ne šis, tuomet dar kartą atsiprašau)
Turim daugiau sinonimų, lavinimas, vystymas (kūdikių senokai nebevystome) ir nereikia „kelti” (kvalifikacijos).
Nesutinku dėl AUGTI. Įsivaizduok, paklausi vaiko ar dar baisiau paauglio, ar jau užaugai? Augti galima fiziškai – ūgis, o tobulėti įvairialypiai, dvasinis augimas – buvai mažas ir užaugai – juokinga. Geriau sinonimas ugdymas (nuo auga) arba ugdymasis. O šiaip turim gražius paprastus ir aiškius vardus: mokymasis, lavinimasis.
Vienintelė mintis verta dėmesio šiame tekste – L. Wittgensteino teorija. Dar nebuvau girdėjusi, kad kas jį cituotų Lietuvoje. O visa kita – paistalai.
Pati tu paistalai!
Ei, Vilma, leisk Ninai komentuoti. Taigi jos laisvė. 🙂
uzskaitau 😉
Ačiū 😉
Pirmiausia, nereiktų bijoti tobulumo, jis mums negresia. 🙂 O štai, genialus smuikininkas gali TOBULAI atlikti kokį nors kūrinį. Dailiąjame čiuožime, meninėje gimnastikoje yra vertinimas 10 (dabar lyg ir keitėsi vertinimai, bet esmė išliko), jo esmė,- figūra atlikta TOBULAI. Galų gale ir mes, jeigu tobulai dar neišmokome valdyti kompiuterio, tačiau bent jau įjungti mokame tikrai TOBULAI.
Eisime dar toliau. Gerb. Danieliau, Jūsų minimas ąžuolas – tobulas. Pagalvokite, orams atšalus, taupydamas vandenį, jis numeta lapus, kad ąžuolai neišnyktų jis pažeria visur gilių, jis leidžia šaknis kuo giliau, kur jau nesieks įšalas, ar tai ne tobula? Gamta tobula, bėda kai žmogus ją ima keisti it viską sugadina.
O štai žmogus. Jis gimsta tobulas. Tačiau visuomenės, mokytojų (tikrų ir netikrų), tėvų veikiamas savo tobulumą praranda. Tiksliau ne praranda, tik tas tobulumas tampa… kažkoks situacinis. Iš dalies gerai, įsivaizduokime tobulus žmones, Kristų, Budą,- šiame pasaulyje… Gi jie neišgyventų. Buda turėtų lakstyti po visokias instancijas, kad užregistruoti naują religinę bendruomenę, o vargšelį Kristų už vandens pavertimą vynu Mokesčių inspekcija ir Antialkoholinė komisija užspaustų taip, kad jis jau mieliau grįžtų į dykumą kurioje badavo 40 dienų… Sunku tobuliems. Ypač čia.
Ir pabaigai, šiek tiek prieš Vitgenšteiną. Tarkim, aš „auginu” savo anglų kalbos žinias. (Kalbos komisija krenta apalpę). Aš „tobulinu” savo anglų kalbos žinias (Kalbos komisija, šnypščia ir žaliuoja, bet kai kurie dar išsilaiko ant kojų). Ir užmažantis, bet teisingas,ž aš „gilinu” savo anglų kalbos žinias. Kalbiškai teisingai, bet juk „gilinti” tai priešingas procesas augimui… Gilinam žemyn…
Tad, gal paprasčiausia nereiktų kibti prie terminų, kurių prasmė visiems aiški. Visiems aišku,- reiškia susikalbame. Juk yra tiek žodžių, žodžių junginių, kurie kiekvienam skirtingi, gal daugiau reiktų apsistoti ties jais, kaip manote, Danieliau?
O, taip, Debesyla!!! Nes jau tas „tobulas tobulumo” ieškojimas baigia smegenis išknist. Ir išties… svarbiau būti laimingam nei tobulam. Renkuosi netobulai būti laiminga. Dėkui už straipsnį. Kai baigsiu „feisBUKINIMO” pasninką pasidalinsiu su „tobulais” draugais, kurie labiau nori pakeisti kitus nei save.
Super mintys, verčia susimąstyt….tavo požiūris ramina ir verčia atsipalaiduoti, juk turime tam daugybę laiko….tai sako „augimas”…o tobulėjimas lyg čia ir dabar …gilus įkvėpimas ir prašalaitė mintis, kad turi atitikt visus to žodžio aukštus standartus…tai argi čia laime kvepia? Tai tiek, dėkoju už mintis
Ačiū tau, kad skaitai, Modesta 🙂
Aš visada ėjau lyg ir tinkamu AUGIMO keliu. Ir… kartais prieini aklavietę, kai, atrodo, nori ir toliau augti, bet visos durys (o kartais net ir langai) būna uždaryti. Ech… Laukti kol atvers kamino sklendes? 🙂 🙂
O tobuli mes niekada juk ir nebūsim. Bo tai vienas galvoja esąs tobulas su savo milijonu sąskaitoj, o kitam jis atrodo menkas dvikojis žemės padaras.
Ačiū už mintis ir įžvalgas.
Ačiū tau, Julija!
Tik pradėjusi skaityti buvau pikta kaip širšė, tačiau jau nuo vidurio ėmiau atlėgti ir galiausiai apsidžiaugiau, kad taip puikiai paaiškintos dviejų žodžių sąvokos. Tobulėjimą aš priskirčiau būti geriausiu iš visų ir tai ko mus mokino tėvai, mokykla ir gyvenimas arba asmeninio tobulėjimo brangūs kursai. Augimas mano supratimu tai suvokimas, kad aš esu tobulas ir pakankamas, kad mano gyvenimo tikslas yra tobulėti suvokiant atsikratyti visų man primestų ir įdiegtų mokymo programų. Juk žmogaus sąmonė skiriasi ir yra begalinė lyginant su augalų. Žmogaus asmeninis tobulėjimas nėra baigtinis, taip kaip augalo, kurio paskirtis subrandinti sėklą iš kurio išaugs naujas augalas.
Tačiau sutinku su autoriumi, kad asmeninis tobulėjimas daugeliu atveju tapo pasipelnymo produktu.
Ačiū, Virginija, už papildymą! Tavo šaunūs palyginimai!!
Žodžių žaismas
Pritariu asmeniniam augimui.
Šio atveju aš visai kitaip suvokiu asmeninį tobulėjimą. Tai nėra tobulybes siekimas ar kažkokia maniją ar knygų pirkimas veltui.
Man asmeninis tobulėjimas labiau susijęs su noru išmokti gyvenime kažko kaip individas daugiau, plėsti žinias, gerinti savo tam tikrus įgūdžius, sportas, sveikas gyvenimo būdas ir t.t. Visa tai yra tobulėjimas asmeniškai sau. Tačiau tobulėti tikrai galime asmeniškai arba kaip jus rašote augti dideliais, realiai tas pats tik kitaip išreikšta