Pirmą kartą čia?
Atnaujinta:

Kur slypi originalių minčių šaknys?

Ak, kaip būtų sma­gu, jei būčiau kūry­bin­gas ir sėk­min­gas kaip Pab­lo Picas­so, Ste­ve Jobs ar koks Mika­lo­jus Kons­tan­ti­nas Čiur­lio­nis…

Ar tokios sva­jo­nės kar­tais šau­na į tavo gal­vą? Tikiu, kad taip, jei tavo gal­va pana­ši į maną­ją. Argi nebū­tų sma­gu sukur­ti kaž­ką, ko pasau­lis dar nere­gė­jo?

Tik pagal­vok apie visus ger­bė­jus, kurie plūs­tų prie tavęs, gar­bin­tų kaip Dio­nisą, nužen­gu­sį iš dan­gaus, o vos papra­šius atver­tų savo pini­gi­nes!

Norė­tum tap­ti kūry­bin­gu, kaip anie kūry­bos geni­jai?

Tuo­met turi supras­ti: ori­gi­na­li kūry­ba neeg­zis­tuo­ja. Ir tas nema­ty­tas daly­kas, kuriuo žmo­nės žavi­si, tėra tik dide­lė VAGYSTĖ. Ori­gi­na­lu­mas neeg­zis­tuo­ja, o kūry­bin­gi žmo­nės tai žino kuo pui­kiau­siai.

Leisk, paaiš­kin­siu kodėl.

Šis straips­nis buvo atnau­jin­tas! Gale straips­nio rasi fil­muo­tą paskai­tą, kurią vedžiau Vil­niaus Uni­ver­si­te­te 2015 metų gruo­dį.

Vagystė yra vienintelis būdas kurti.

Gali būti, jog tave mokė, kad vagys­tė yra dide­lis nusi­kal­ti­mas. Kad vagys­tė drau­džia­ma, 1 jog tai blo­gai ir kad būti­na jos veng­ti.

Bet, deja, kūry­bo­je vagys­tės yra neiš­ven­gia­mos.
Ir jei nori sukur­ti kaž­ką neįti­kė­ti­no, tu PRIVALAI vog­ti.

Paklausk bet kurio kūry­bin­go žmo­gaus, kaip jam kyla jo „vie­ne­ti­nės“ min­tys. Beveik garan­tuo­ju – jis/ji tik gūž­te­lės pečiais ir atsa­kys, kad nevi­sai žino. Kaž­kur. Nuo­jau­ta, tie­siog.

Ir natū­ra­lu, nes jų min­tys gimė iš anks­tes­nių kūrė­jų min­čių.

Originalumas neegzistuoja pazvelk i muziejus

Pirma pusė: Originalumas neegzistuoja.

„Ori­gi­na­lus daik­tas – tai toks, kokio nėra nė vie­no pana­šaus pasau­ly­je. Jis išskir­ti­nis!“

Taip ori­gi­na­lu­mą man api­bū­di­no 7-metis kai­my­nų vai­kas, kai paklau­siau jo, kas tas ori­gi­na­lu­mas. Ar gali sutik­ti su tuo, kad pana­šiai ori­gi­na­lu­mas api­bū­di­na­mas visur, kur tik pažvelg­si?

Aš galiu. Tai prak­tiš­kai tas pats, ką būčiau pasa­kęs aš, jei kas būtų klau­sęs tokio klau­si­mo. 2 Ori­gi­na­lus daik­tas – išskir­ti­nis. Tai vie­ne­ti­nis daik­tas.

Ir aš sakau, kad tokio daik­to nėra.

Ne, ne todėl, kad kopi­jas jau spė­jo paga­min­ti Kini­jos fab­ri­kuo­se. Ir par­duo­ti Gariū­nuo­se. Tai todėl, kad ori­gi­na­lu­mas tėra tik mitas. Legen­da.

Vis­kas aplink tave tėra tik miši­nys to, kas jau buvo sukur­ta, sufor­muo­ta, sugal­vo­ta, per­dirb­ta ir panau­do­ta anks­čiau:

A) Drabužiai kuriuos vilki. 

Jų medžia­gos, siū­lių tipai, susiu­vi­mo vie­tos – visa tai jau buvo nau­do­ta kituo­se dra­bu­žiuo­se. Dau­ge­lis medžia­gų ir sti­lių tavo dra­bu­žiuo­se buvo sukur­ta jau prieš amžius. 3

B) Menas muziejuje. 

Aus­tin Kleon savo TED kal­bo­je kal­ba būtent apie meno (ne)originalumą. Apie tai, kaip jis pats nety­čia nuko­pi­ja­vo Tom Phil­lips, tas apvo­gė Wil­liam Bur­roughs, o šis – Brion Gysin ir žiū – tai jau visa gran­di­nė! 4

C) Tavo kompiuterio ekranas.

Ar žinai į kiek švie­čian­čių sta­čia­kam­pių žmo­nės žiū­ri kiek­vie­ną die­ną? Net jei jis apva­lus – tai nebė­ra kaž­kas ori­gi­na­laus.

4) Tavo maistas.

Visus mais­to pro­duk­tus, kuriuos ragau­ji, jau išban­dė kaž­kas kitas. Jei nenu­mi­rė ir buvo ska­nu – pasi­da­li­no recep­tų kny­go­je. 5 Abe­jo­ju, kad išvis gau­tum į ran­kas kaž­ką, kas atro­dy­tų ska­niai, tačiau būtų nie­kie­no nera­gau­ta. 6

5) Tu.

Du tavo tėvai vie­no­je lovo­je (ar kaž­kur įdo­miau). Pusė genų iš vie­nos pusės, kita – iš kitos. Sumai­šom, palau­kiam 9 mėne­sius. Galu­ti­nai bai­giam mai­šy­ti per atei­nan­čius 18 metų auk­lė­ji­mo.

Vis­kas, ką matai aplin­kui, tėra miši­nys.

Tu galė­tum gilin­tis į sudė­ti­nes medžia­gas, bet net ir ten tik­ro vie­ne­tiš­ku­mo nera­si. Medžia­gos suda­ry­tos iš ato­mų, tie iš suba­to­mi­nių dale­lių, o tos iš ele­men­ta­rių­jų dale­lių, kurios vei­kia bala žino kaip, 7 bet vis vien suei­na į vie­ną bend­rą sis­te­mą. 8

Mūsų min­tys parem­tos kitų žmo­nių min­ti­mis, mūsų gyve­ni­mai yra kitų žmo­nių veiks­mų vai­sius. Mūsų gyvy­bės egzis­tuo­ja todėl, kad kaž­ka­da urvi­nis Jonas pasa­kė urvi­nei Mary­tei „Labuka, ką tu?“. 9

Beje, jei manei, kad ką tik išmąs­čiau kaž­ką itin nau­jo – turiu tave nuvil­ti. Ši neo­ri­gi­na­lu­mo min­tis tik­rai nėra nau­ja.

…Mažų mažiau­siai ji sie­kia anti­ki­nės Graiki­jos lai­kus:

„Kas buvo anks­čiau, tas bus ir atei­ty­je, kas buvo pada­ry­ta, bus daro­ma ir atei­ty­je;
nie­ko nėra nau­jo po sau­le.“

Šven­ta­sis raš­tas, Ekle­zias­tas 1:9

„Kny­gos skir­tos paro­dy­ti žmo­gui, kad jo ori­gi­na­lios min­tys nėra jau tokios nau­jos.“

Abra­ham Lin­coln, JAV pre­zi­den­tas

„Ori­gi­na­li min­tis. Tai netu­rė­tų būti labai sudė­tin­ga. Bib­lio­te­kos juk pil­nos jų!“

Ste­p­hen Fry, komi­kas

"Geri menininkai kopijuoja, o puikūs menininkai vagia." -- Pablo Picasso

Antra pusė: Gera kūryba yra maišymas.

„Kūry­biš­ku­mas yra suge­bė­ji­mas sukur­ti kaž­ką nau­jo pasi­tel­kus vaiz­duo­tę ir seniau sukur­tas medžia­gas.“ Pame­ni šį api­brė­ži­mą? Jį minė­jau straips­ny­je „Tu irgi esi kūry­bin­gas“.

Tada sakiau, kad vis­kas, ką mes daro­me, yra kūry­ba. O visa kūry­ba yra mai­šy­mas to, kas buvo sukur­ta seniau.

Ar kada val­gei keb­a­bą iš kio­s­ko? Ar picą pigio­je pice­ri­jo­je?

Tu turė­tum pri­si­min­ti vie­ną pada­žą, kurį visur patie­kia kaip alter­na­ty­vą keču­pui. Taip, kal­bu apie tą patį pigų, bal­tą, čes­na­ki­nį pada­žą. Ar žinai jo recep­tą?

Tai keču­pas + majo­ne­zas + prie­sko­niai. Keču­po ir majo­ne­zo po daug­maž lygiai ir žiups­ne­lis prie­sko­nių. Ar gali būti dar papras­tes­nis ir labiau nau­do­ja­mas pada­žas nei šis?

Šio pada­žo ori­gi­na­liu nepa­va­din­tum nie­ka­da. Nė vie­na iš sudė­ti­nių jo dalių nebu­vo nau­ja, o jomis atski­rai ir taip žmo­nės mais­tą gar­din­da­vo jau dau­ge­lį metų prieš miši­nio paten­ta­vi­mą.

Tai nebu­vo ori­gi­na­lu.

Bet tai buvo kūry­bin­ga ir sėk­min­ga. Pada­žo kūrė­jai buvo sta­čiai vagys, kurie sukū­rė tai, ko trū­ko kiek­vie­nam grei­to mais­to punk­tui. Ir iš to užsi­dir­bo mili­jo­nus.

Gera kūry­ba yra būtent tai – dvie­jų ar dau­giau gerų daly­kų
sumai­šy­mas į vie­ną.

Turi pieš­tu­ką? Turi trin­tu­ką? Kodėl neuž­dė­jus trin­tu­ko ant pieš­tu­ko galo?  Turi krū­vą lapu­kų ir nori juos kaž­kaip pri­tvir­tin­ti prie sie­nos? Užte­pk kli­jų ir gau­si Post-It-Notes. Būm!

Jei tik negy­ve­nai po akme­niu, tik­rai matei šių kom­bi­na­ci­jų nau­dą. Pasau­lis nėra tobu­las ir tik mai­šy­da­mas tai, kas yra geriau­sia ir buvo sukur­ta kitų, gali pada­ry­ti jį dar geres­niu.

Gerų minčių vagystė yra geriausia kūryba.

Visi sėk­min­gi kūrė­jai buvo įkvėp­ti anks­tes­nių kūrė­jų dar­bų. Jie matė tai, kas buvo gerai ir tai, kas buvo blo­gai. Jie jun­gė tai, kas geriau­sia ir pada­rė pasau­lį dar geres­ne vie­ta gyven­ti. 10

Jie nebi­jo­jo vog­ti. Nes jie supra­to, kad tai vie­nin­te­lis būdas sukur­ti kaž­ką neįti­kė­ti­no. 

Tu tai irgi gali pada­ry­ti.

Skai­tyk kny­gas, žiū­rėk fil­mus, var­tok vis­ką, kas yra aplin­kui tave ir kaip
kem­pi­nė sugerk vis­ką, kas geriau­sia…

…Ir tada tą gėrį paversk kaž­kuo dar geres­niu.

Sap­nuok, sva­jok ir nusi­šne­kėk gir­dint tavo drau­gams. Tai nesvar­bu – svar­biau, kad tik pra­dė­tum kur­ti. Tu juk nori pada­ry­ti pasau­lį geres­niu, tie­sa?

Pasau­liui rei­kia žmo­nių, nebi­jan­čių tobu­lin­ti kitų dar­bus. Būk vie­nas iš jų.

Ir jei galė­tum pasi­im­ti vie­ną min­tį iš šio straips­nio, kokią min­tį pasi­im­tum? Pri­si­junk ir pasi­da­link ja komen­ta­ruo­se. ;)

Nuo­šir­džiai tavo,

Danielius parasas


  1. Ne drau­di­mu, o… Na… Žodžiu, nega­li­ma. P.S. Kodėl „Gyvy­bės drau­di­mas“ vadi­na­mas drau­di­mu? Klau­si­mas ne į temą.

  2. …Po kelio­li­kos sekun­džių tru­ku­sio „Eee­e­e­e­e­ee…“, iki kol išdrįs­čiau atsa­ky­ti. Anuo­met nebu­vau drą­sus vai­kis.

  3. Net jei savo dra­bu­žius pats pasi­siu­vai – o ar pats gami­nai medžia­gą? O jei pats augi­nai liną ir taip toliau… Tai ar pats sugal­vo­jai pro­ce­są lino žolę pavers­ti medžia­ga? Tokiems atra­di­mams seno­vės tau­tos užtru­ko šimt­me­čius, o tu – sugal­vo­jai per die­ną?

  4. Tai pažįs­ta­ma ne tik vaiz­daus meno auto­riams. Filo­so­fai ir rašy­to­jai yra vie­ni geriau­sių to pavyz­džių. Juk nema­nai, kad pana­šu­mai tarp Aris­to­te­lio bei Sokra­to atsi­tik­ti­niai?

  5. Kai kurie – jei nenu­mi­rė ir buvo neska­nu – irgi dali­no­si. Aš žiū­riu į jus, vėda­rų auto­riai.

  6. Ypač, kai mūsų kūdi­kiai turi tie­siog mania­kiš­ką polin­kį vis­ką susi­kiš­ti sau į bur­ną. Po vel­nių, dėk tai į šoną!

  7. Taip, tai fizi­ki­nis api­brė­ži­mas. Mūsų moks­las dar vis neži­no, kaip pasau­lis surė­dy­tas. Dėl to CERN labo­ra­to­ri­jo­je ir svai­do­me ato­mus vie­ną į kitą bei žiū­ri­me, kas gau­sis. Moks­lui dar daug liko, ką ištir­ti.

  8. Be abe­jo, turiu ome­ny­je vie­ną labiau išplės­tų ir pagrįs­tų super­s­ty­gų teo­ri­jų: M-the­o­ry.

  9. Ar bent jau tikiu, kad urvi­niai taip kal­bė­tų. Ar čia išvis žmo­nių kal­ba?

  10. Jie irgi matė gra­žų dan­gų, myli­mo­sios akis ir juo­kin­gas Šeks­py­ro sta­ty­tas pje­ses. Jie pasą­mo­nin­gai rin­ko geriau­sius pri­si­mi­ni­mus į savo gal­vą. Kaip dabar ren­ki tu.

29 nuomonės... O ką manai tu?

avatar
naujausius seniausius mėgstamiausius
Vytenis

…Ir tada tą gėrį paversk kaž­kuo dar geres­niu.

Aurelija

„Sumai­šom, palau­kiam 9 mėne­sius. Galu­ti­nai bai­giam mai­šy­ti per atei­nan­čius 18 metų auk­lė­ji­mo.“ nu toks fai­nas saki­nys, labai įstri­go :D
O min­tis pati­ku­si tai: „Beje, jei manei, kad aš ką tik išmas­čiau kaž­ką itin nau­jo – turiu tave nuvil­ti. Ši min­tis visai nėra nau­ja. Mažų mažiau­siai ji seka iki anti­kos Graiki­jos lai­kų.“
Neži­nau kodėl, bet iro­niš­kai nuskam­bė­jo, nes straips­nis yra apie tai, kaip nėra kaž­ko ori­gi­na­laus, vis­kas kopi­juo­ja­ma, tai tie­siog mato­si, kad tu šim­tu pro­cen­tu suvo­ki, ką rašai ar kaž­kas pana­šaus :D

Danielius

…Kad vis­gi suvo­kiu, jog dide­lė dalis pačio straips­nio idė­jų yra kopi­juo­tos. Ir tik sumai­šy­tos ir pateik­tos atgal. Tie­sa :))

Jūsų vardas

Prie „Gera kūry­ba yra to kas geriau­sia mai­šy­mas“ rei­kė­jo pami­nė­ti, kad tai ne visa­da suvei­kia. Dau­gu­ma neįdo­mių fil­mų, kny­gų (ir blog’ų) yra kaip tik tai – geriau­sio iš kitų mai­šy­mas. Tik tada tai vadi­na­ma „kli­šėmis“ ir „šablo­nais“. Pasi­žiū­rė­ki­te į kinų gamy­bos auto­mo­bi­lius – ban­dė paim­ti tik tai, kas geriau­sia ir nau­din­giau­sia iš kitų, nie­ko savo nepri­dė­da­mi, ir dizai­nas bai­sus, koky­bė neko­kia.

Danielius

Gera pasta­ba! Kai atei­ty­je per­ra­ši­nė­siu straips­nį, būti­nai tai įtrauk­siu manau. Na, nes išties, ver­ta pamas­ty­mo. Ačiū!

Di

Sap­nuok, sva­jok ir nusi­šne­kėk gir­dint tavo drau­gams. Nesvar­bu – svar­biau, kad tik pra­dė­tum kur­ti. Tu juk nori pada­ry­ti pasau­lį geres­niu, tie­sa?

Nerilė

Mane šis straips­nis labai pra­džiu­gi­no ir ištik­rū­jų vis­kas yra miši­nys. Nu saky­kim ir Betha­ny Mota ji kelia įdė­jas kuri pati pama­tė arba „sumai­šė“ kelius daik­tūs:) Rea­ly­bė yra tokia : vis­kas pasto­viai kar­to­ja­si , bet gali­ma kaž­ką pakeis­ti ir tas daik­tas nors vis­tiek kars­to­sis , bet bus kitoks. Labai gera tema. Ir pri­ta­riu Rober­tai, ištik­rū­jų raši­nius mokyk­lo­je rašau iš savo sap­nų. Ir suvei­kia , visi ste­bi­si pasa­ko­ji­mais. Siū­lau išban­dy­ti , kar­tais pra­ver­čia ypač kai liūd­na.

Danielius

O, sap­nai išties gera vie­ta min­tims gau­ti! Mano mama kūry­ba prak­tiš­kai vien iš jų užsi­ima. ;-)

Nerilė

:)

alfreda

Ido­mi tema, min­tys ir diskusija…Kuo ilgiau gyve­ni, tuo labiau matai spi­ra­le besi­vys­tan­tį pasau­lio, kul­tū­rų, asme­ni­nio vys­ty­mo­si ir supra­t­imo dėsnį…Kolektyvinės sąmo­nės ir min­ties egzistavimą.…Todėl ir kartojasi…todėl ir „nie­ko nau­jo“…

aistynius

„Skai­tyk kny­gas, žiū­rėk fil­mus, var­tok vis­ką kas yra aplin­kui tave, sugerk vis­ką, kas yra geriau­sia, kaip kem­pi­nė…
…Ir tada tą gėrį paversk kaž­kuo dar geres­niu.“

Greta Nekrošiūtė
Man ši min­tis irgi užsi­li­ko labiau­siai. Ne tik todėl, kad jis vie­na pas­ku­ti­nių :) Bet ji prak­tiš­kai jau išban­dy­ta. Kaž­ka­da skun­džiaus, kad mano bend­ra­bu­čio kam­ba­rė­lį lan­gas buvo deg­tu­kų dėžu­tės dydžio. Būt tame kam­ba­ry­je buvo net blo­ga. Bet kito varian­to pini­gi­nė tieiosg nelei­do rink­tis. Kas padė­jo ten išgy­ven­ti dar 3 metus ir nebe­si­skųs­ti? O gi fil­mai. Taip taip, nai­vu gal­vo­ti ir pri­si­min­ti ame­ri­kie­tiš­kų fil­mų vei­kė­jų gyve­ni­mus apleis­tuo­se pakam­piuo­se, bet man padė­jo. Atsi­sė­dau atsi­me­nu ant lovos ir pasi­kal­bė­jau su savim: Gre­ta, žmo­nės dar ne taip gyve­na, ko čia bėda­vo­jies. Pasi­da­ryk, kad tas kam­pas būtų TAVO. O tada tame kam­pe pasi­py­lė idė­jos, įkvėp­tos… Skaityk toliau...
gone

“Kny­gos skir­tos paro­dy­ti žmo­gui, kad jo ori­gi­na­lios min­tys nėra jau tokios nau­jos.”

Roberta

„Jie nebi­jo­jo vog­ti. Nes jie supra­to, kad tai vie­nin­te­lis būdas sukur­ti kaž­ką neįti­kė­ti­no.“ Pri­ta­riu šiai min­čiai :) Šiaip idė­jos, nau­jos min­tys ir atei­na iš aplin­kos, žmo­gus tie­siog bend­rau­ji, ste­bi ir vis­ką apdo­ro­ji. Pamąs­ty­mui: kitas varian­tas būtų, jei žmo­gus nevo­gė, nesi­sko­li­no, tai jo orgi­na­lu­mas, išskir­ti­nu­mas jį aplan­kė sap­nuo­se :)

Danielius

O iš kur idė­jos atėjo į sap­nus?

Moks­li­nin­kai tei­gia, kad sap­nai tai visų min­čių chao­sas, tvar­ky­mo­si pro­ce­sas. Kitaip tariant – sap­nai atsi­ran­da pagal min­tis. Jei prieš mie­gą labai bijo­si ryto­jaus egza­mi­no, tai tik­rai gali sap­nuo­ti egza­mi­ną; ir pan. :)

Roberta

Na manęs tokie „die­nos įvy­kių“ sap­nai nea­p­lan­ko. Kas kart jei ką sap­nuo­ju yra neti­kė­ta. Grei­čiau tai ištrūks­ta iš pasą­mo­nės arba tuo­met kai būna sutri­kęs mie­go rit­mas. Net jei ta idė­ja atėjus iš aplin­kos nedrįs­čiau teig­ti , kad tai vagys­tė :D Čia kaip: „juo­das“ melas ir „bal­tas“ melas.

Ingius

Galu­ti­ne straips­nio min­tis gera :) Bet.. Si kar­ta, Debe­sy­la, deja, daug pils­ty­mo „is tus­cio i kiau­ra“..

Danielius

Ačiū už komen­ta­rą, Ingius. :)
Pils­ty­mas išties mano bėda – nie­kaip nesu­ge­bu sutrum­pin­ti teks­tų.. :))

Aleteija

he, o kur yra išta­ka? ar tokia išvis yra? juk turė­tų būti. Iš to seka, kad visad bus žmo­gus, kuris duos pra­džią kaž­ko­kiai idė­jai. Tad ne visi vagia, yra ir pra­di­nin­kų. Aiš­ku, vie­nas iš mili­jo­no, bet yra. :)

Danielius

O kodėl būtent vie­nas žmo­gus? O kodėl ne miši­nys dau­ge­lio žmo­nių min­čių – bend­ra sąmo­nė savo­tiš­ka? ;)

Aleteija

nes kiek­vie­nas esa­me ego ir mąs­to­me iš savo atskai­tos taš­ko :) nau­ja min­tis nega­li kil­ti visiems bend­rai. :)

Danielius

Na, išties. Aš turė­jau ome­ny­je tai, kad išta­kų idė­joms yra daug. Na, būtent tai ką sakiau ir straips­ny­je. :D

P.S. O pala, gry­nai teo­ri­nis klau­si­mas: o kodėl nega­li min­tys kil­ti visiems bend­rai? Ar minios baimės/norai nesi­skai­to?

Džiugas

gal­būt pra­džia yra gam­ta.
tame kame gimė­me. kas buvo prieš žmo­nes.
kas gam­to­je tai daž­nai vagia­me ;)
che­ers!

Deimantė

Aha, man irgi kilo toks klau­si­mas. Tikė­jau­si išgirs­ti Debe­sy­los nuo­mo­nę. Pana­šia tema yra ir Žako Fre­sko kal­bų. Jis tei­gia , kad žmo­gus nega­li išmąs­ty­ti nie­ko nau­jo , ko ankš­čiau nėra buvę. O pati pra­džia , kaip jis tei­gė, atsi­ra­do žmo­gui ste­bint gam­tą.

Danielius

Na, aš pats nesu tik­ras, bet tur­būt, kad tik­rai pri­tar­čiau Džiu­go (rašiu­sio čia žemiau) ir tavo minė­to Žako žodžiams – gal­būt pra­džia yra gam­to­je.

Tik kaip tiks­liai ji įkvė­pė pir­mą­ją min­tį aš neži­nau. Gal­būt kaip chao­tiš­kai? Atsi­tik­ti­nai? Kaip rodos visa kūry­ba įvyks­ta? ;)

Laura 2

Pasi­imu šitą min­tį :) “Ori­gi­na­li min­tis. Tai netu­rė­tų būti labai sudė­tin­ga. Bib­lio­te­kos juk pil­nos jų.” – Ste­p­hen Fry

Laura

Per­skai­čiau iki galo, ką retai darau, pra­dė­ju­si nepa­bai­giu arba imuo­si skai­ty­ti kitą.…bet tik­rai nepa­si­gai­lė­jau. Labai įdo­mu, ver­ta dėme­sio ir apmąs­ty­mo…:) žavin­ga. Šian­dien tai geriau­sia iš vis­ko ką mačiau, ką gir­dė­jau ir ką radau skai­ty­da­ma.
Pasi­im­ti tik vie­ną min­tį būtų misi­ja neįma­no­ma man, bet jei­gu taip tai man labai reikš­min­ga būtent tai “ Tu pats.
Du tavo tėvai, vie­no­je lovo­je (ar kur įdo­miau). Pusė genų iš vie­nos pusės, kita pusė – iš kitos.

Sumai­šom, palau­kiam 9 mėne­sius. Galu­ti­nai bai­giam mai­šy­ti per atei­nan­čius 18 metų auk­lė­ji­mo.“

Danielius

Ačiū už palai­ky­mą, Lau­ra! :))

jovita

Pati­ko!