Be šiukšlių. Vieni taip gyvena 20+ metų, 1 kiti – nusprendžia pabandyti ir prikalbina draugus prisijungti.
...Aš buvau tas antrasis ir kartu su keliomis draugėmis mėnesį bandėme gyventi be šiukšlių. Be išmesto plastiko, popieriaus, stiklo, metalo.
Kaip sekėsi? Geriau nei tikėjomės. Tačiau, leisk, pradėsiu nuo klausimėlio „Be šiukšlių?“ bei dar svarbesnio: „O tai, dievaži, kodėl?“.
A. „Be šiukšlių? Kaip čia?“
Žvilgtelėk į šią iliustraciją:
Tai 22+ tūkstančius narių turinčios FB grupės „Zero waste Lietuva“ viršelis. Atradęs šią grupę, kai joje buvo vos keli šimtai narių, ją tyliai stebėjau kokį pusmetį... Kol galiausiai suvokiau, kad galiu pabandyti ir aš.
„Be šiukšlių“ reiškia:
- Nepirk to, ko tau nereikia. 2 Žodis „tau“ čia irgi svarbus, nes – kaip ir Minimalizmo iššūkyje – tai asmeniška.
- Įrankius naudok ne vieną kartą ir, jei reikia, pasitaisyk. 3
- Ko neišeina panaudoti – rūšiuok bei kompostuok.
Manau įdomiausia šių taisyklių dalis yra kaip apibūdinsi „įrankius“. Nes, kai pagalvoji, daug dalykų galima panaudoti daugiau nei kartą, tačiau to nepadarome. Tai knygos, drabužiai, dviratis, kuriuo važiavai du kartus, vaikų žaislai, seni telefonai ar, tarkim, plastikiniai maišeliai...
Prieš pradėdamas šį mėnesio eksperimentą, nupėdinau iki savo šiukšlinės bei patikrinau, ko per paskutines savaites išmečiau daugiausiai.
- Pamačiau pakuočių nuo maisto,
- pakuočių nuo drabužių,
- pakuočių nuo Ikėjos baldų,
- plastikinių maišelių tiek, kad galėčiau susiklijuoti parašiutą...
Taip pat maisto atliekų, kurias šiaip galėčiau išmesti ir į kompostinę – ji juk stovi kieme... 4
„Be šiukšlių“ – reiškia neišmesti to, kas gali būti panaujama, o tai, ką išmeti, mesti į perdirbimo konteinerius. Taip pat nepirkti to, kas neperdirbama.
Realiai gera mintis, ar ne?
B. „O tai, dievaži, kodėl?“
Bešiukšliai žmonės 5 stengiasi, kad mūsų visuomenės ištekliai nebūtų švaistomi veltui. Gamtiniai, negamtiniai, žmogiški, laiko – visi.
Kuo mažiau elektros, naftos, medienos (ir taip toliau) išmetama veltui – tuo daugiau galima panaudoti geresniems tikslams. Pavyzdžiui, tavo patogiam gyvenimui.
- Nes kiekvienas maišelis, atsidūręs šiukšlyne, yra dalis algos, kurią galėtum gauti. Juk valstybė turi vėliau mokėti šiukšlininkams, mokėti už šiukšlių perdirbimą, transportavimą, laikymą, kompostavimą, savartynų išlaikymą... Tai labai nedidelė dalis, bet kai tokių maišelių, pakuočių, drabužių kasdien išmetama tonomis – susideda.
- Nes jau šią akimirką mūsų maiste pilna atliekų. O šiukšlinimas tai tik didina. Mikroplastikai, 6 makroplastikai, 7 įvairiausias stiklas, 8 bei metalas.
- O dar bėdelė tokia, kad klimatas keičiasi. Ir tavo vartojimas tai irgi skatina. Šyla, šąla, koks skirtumas – klimato kaita yra faktas, o šiukšlių kalnai vandenynuose bei Lietuvos miškuose nėra paslaptis. Ar savo dalį atlieki tu? Nemanyk, kad turėtum užversti kaltę ant kaimynų, o pats apsimesti šventa karve.
...Taigi išsikėliau mėnesio be šiukšlių iššūkį, kad patikrinčiau save. Kiek šiukšlių sukuriu dabar? Ir ką galėčiau daryti, kad atliekų sukurčiau mažiau? Visgi, nenoriu būti pasaulio bėdų priežastis.
Ir štai, kas gavosi... 🌍💚♻️
Čia, dieną prieš prasidedant iššūkiui, mane kalbino Bertas Ulozevičius. 9 Jėgų turėjau daug, o suvokimo, ką čia dabar darysiu, nulis. Šiaip, tobulas komplektas nuotykiui.
Tai va...
...Vos pradėjęs iššūkį susidūriau su bėdele. Tokia mažyte bėdyte. Tiesiog, realiai, bledyte... Neradau ką valgyti.
Nes yra tokia viena medžiaga, kurios praktiškai neįmanoma perdirbti. Ji pernelyg susiteršia, netirpsta, neskyla, nesiklijuoja. Jos „perdirbimas“ yra toks, kad tiesiog ją suvaro į, tarkim, betoną vietoj žvyro. Ji nėra pilnai perdirbama, kaip perdirbamas stiklas arba metalas. Jai naudojama naftos gaminiai, kurie, kaip žinia, nėra švariausi. Jau turbūt nujauti apie ką aš.
...KODĖL VISKAS SUPAKUOTA PLASTIKE???????
Žiūrėk:
AR TIKRAI būtina kiekvieną duoniuką sudėti į atskirą pakuotę? Kodėl visi špinatai plastike? ...IR KODĖL kiekvienoje makaronų pakuotėje yra po plastikinį langelį!? Ar čia tam, kad makaronams nebūtų nuobodu ir jie turėtų į ką pažiūrėti???
Šios mintys sukosi galvoje, kol bandžiau prekybcentriuose 10 surasti, kas nebūtų supakuota plastike.
Nes jei plastikas neperdirbamas, o jis toks yra, tai negaliu jo pirkti!
Maišelį pirkiniams, tiesa, turėjau savo, medžiaginį, bet ką į jį dėti? Galiausiai nusipirkau šviežių daržovių plastikiniuose maišeliuose ir duonos popierinėje „Rimi“ pakuotėje. Sudėtingas gyvenimas.
Tačiau vėliau radau sprendimų.
Atradau, kad nieko baisaus atsinešti plastikinį maišelį vėl ir susikrauti daržoves, 11 o dalį apsipirkimo perkelti į Kauno „Urmo bazę“, kur požiūris į pakuotes daug lankstesnis. Girdėjau, kad turguose irgi, bet juose mažai lankausi.
Kadangi ir taip savo gyvenimą spėjau pakeisti į pusiau veganišką, 12 man nebuvo sunku nesidomėti plastikuos sugrūsta mėsa. Tiesiog maitinausi šviežiomis daržovėmis, kaip koks karalius!
Šiandien žiūrėdamas į savo šiukšlių konteinerį matau, kad jis daugiau nei perpus tuštesnis. Ne idealu, bet tuo labai džiaugiuosi.
Man neprireikė labai keistis – tik atverti akis galimybėms:
- Popierinį rankšluostį virtuvėje pakeičiau medžiaginiu, nes į jį vis tiek šluostydavau tik rankas, o Lietuvoje popierius vertingesnis nei vanduo.
- Popierių pradėjau dažniau naudoti prakuroms, nes savo namus šildau kieto kuro krosnele. 13
- Nesuvalgytas daržoves pradėjau nunešti iki kompostinės kieme, nes, šiaip, ei, jei jau turiu progą, tai galima ja pasinaudoti.
- Pradėjau galvoti, gal įsigyti kietos „Solidu“ kosmetikos, kuri yra kaip įprasta, tačiau be vandens viduje, taigi pakuojama bei transportuojama ekologiškiau.
- Pradėjau žvilgčioti į daugkartinius maišelius, kaip, kad kokius kuria „Žalia žinutė“.
- Pradėjau į kavines paimti savo puoduką/termosą, kai perku kavos išsinešimui. Nes, šiaip, dar ir patogiau.
- Ir stebėjau savo pasirinkimus apsiperkant bei gyvenant. Įkvepia podkastas „Išpakuota“ ir šimtai+++ Lietuvos instagramerių, kurių visų čia net neišvardinčiau. Patikėk, gerų idėjų rasi ir tu.
Dar nematau, kaip galėčiau visiškai gyventi be šiukšlių, bet bent žengiau link to. Ar domėsiuosi bešiukšliu gyvenimu ir toliau? Aišku, kad taip. Buvo smagu ir noriu tęsti!
Atnaujinta!
Šiandien, 2020 metų viduryje, (du metai su puse po eksperimento) vis dar stengiuosi gyventi be šiukšlių. Pripažinsiu – negaliu pasigirti, kad, ale, mano šiukšlinė tuščia. Bet, kaip jau matai, tai ir nebuvo mano tikslas.
Šiandien esu įsitikinęs, kad pokyčiai neturėtų kelti ilgalaikio skausmo. Trumpalaikio – gerai, dėl to ir vadiname tai „iššūkiais“. Bet ilgo – ne. Toks skausmas sekina ir neturi prasmės.
O tai sakau todėl, kad ir joks „Zero waste“ neturėtų tau būti kančia.
Aš vis dar stengiuosi sukurti mažiau šiukšlių. Nes matau, kad tai nesunku ir naudinga. BET supratau, kad nesiruošiu dantų pastų pakeisti soda, o kartais nusipirkti saldainių tiesiog be galo malonu.
Panašiai kaip ir su veganizmu – esu dar viduryje kelio. Pakeliui.
...Tiesa, turėk omenyje, kad mano potyriai nelygu visų bešiukšlį gyvenimą gyvenančių žmonių potyriams. Aš dienas leidžiu be vaikų, mieste. Galbūt tavo žingsniai bus lengvesni arba sunkesni. Todėl tau lieka pabandyti.
Pabandė ir mano draugė Inga Mėnulietė:
- Pirmoji savaitė: „Nerandu ką valgyti“;
- Antroji savaitė: „Jau atrandu laisvę“;
- Trečioji ir ketvirtoji savaitės: „Bandysiu ir ateityje“.
Atrodo, kad Ingos nuotaikos panašios – jai iššūkis irgi nepavyko 100%, bet jausmas optimistiškas, nes ir 50% daug geriau nei nulis.
...Na, o kaip tu? Ar prisijungsi pabandyti? Jei norėtum, tiesiog prisijunk prie mūsų feisbuko grupės! Ten ir šiaip gausu lengvų švaresnio gyvenimo idėjų, visiškai nemokamai. ♻️
Kviečiu – pabandykime kartu! 💚
Kaip gyvenimo be šiukšlių (Zero waste) influencerė Bea Johnson. Štai ir Delfio interviu su ja, kai ši lankėsi Lietuvoje.↩
Visai minimalistiška, ekologiška, ekonomiška bei tingu, taigi man – patrauklu!↩
Ar žinojai, kad lėkštes gali plauti? Šiek tiek juokauju, bet tu nustebtum kiek daug daiktų žmonės (gal tu?) išmeta, nors jie tik truputį sugedo. Tarkim praplyšus kojinei nesugeba skirti penkių minučių ją susisūti! Gėda. Tiesiog. Atleisk, jei čia gėdinu ir tave, bet, na, gėda. (Mano akimis.) Galima ir nesunku elgtis geriau.↩
Daržovės supus jei ne žiemą, tai atėjus pavasariui.↩
Kaip pavadinti? Zero waste judėjimo šalininkai? Ekologiški žmonės? Gamtą mylintys piliečiai? Žemės ateitimi besirūpinantys žinduoliai..? Mmm... Šitas paskutinis gal pernelyg keistas.↩
Tai plika akimi nematomos plastiko dalelės – tarkim iš tų dantų pastų su žėručiais.↩
Tai didesnės plastiko atliekos – tarkim šiaudeliai vėžlių nosyse ar maišeliai ant eglučių miške.↩
Man tai ypač skaudu – mano antros eilės pusbrolis žuvo 16-kos metų, kai prasipjovė arterijas nardydamas ežere, kuriame buvo sudaužytų butelių...↩
Toks menininkas, šiuo metu (2018 metų pradžioje) pasakojantis ir apie Zero waste gyvenseną Kaune.↩
Pirmiausiai „Rimi“, tada „Lidl“, tada ir „Maximoj“...↩
Šiaip dar ir visai patogu, nes kol tie nauji atsiplėšia…↩
Elektra – brangu, dujas – ne ką pigiau įvesti. Dabar šildausi mišrios medienos pjuvenų (atliekų) briketais, kurie dar ir supakuoti į ryžių bioplastiko pakuotes. Hmm!↩
Man labai patiko, Danieliau. Esu už, bep pakuotės iš tiesų užknisa. Prisijumgiu prie idėjos. 🙂
Ak! Kaip nuostabu!!
Labai dėkoju. Labai svarbi tema. Neaišku ar išgirs. Ps Danieliau, ką tu nori pasakyti, kad plastikas yra vinekartinis dalykas. Taigi butelius perdirba tikrai.
Butelius ne tiek, kiek perdirba, o panaudoja įvairaus pluošto gamybai (kad ir betonui įmanoma). Tai nėra perdirbimas pilnas, nes daug jo iššvaistoma, išmetama vis tiek į savartynus, sudeginama.
Užtat stiklas – pilnai išlydomas ir vėl panaudojamas be likučių. Net gamtoje jis ne tiek pavojingas, prilygsta akmeniui, jei suskaldytas ir grūdintas.
Metalas irgi išlydomas.
Popierius ne tik pernaudojamas kitam pluoštui (popieriui, tualetiniui, maišeliams, kartonams), bet ir nebais nuodingai sukūrenamas.
Taigi viskas perdirbama IŠSKYRUS plastiką. Jo perdirbimas nėra pilnas, tik labai iš dalies ir kartu gana nuodingas 🙁
Tiesa, bioplastikas, gamintas iš augalinės masės, prilygsta popieriui. Ir suyra, ir kūrenamas nebais nuodingai. Gerai, kad dabar vis daugiau bioplastiko būna 🙂
Ačiū už įkvėpimą.
Ačiū tau, kad domiesi!
Šia tema teko žiūrėti vieną dokumentinį filmą – „No impact man”. Vyras su šeima gyveno vienerius metus visiškai be šiukšlių. Ir ne tik be šiukšlių, bet be neigiamo poveikio aplinkai. Kompostavo, nenaudojo elektros gyvendami didmiestyje, pirko produktus be pakuočių ir t.t. 🙂
Rekomenduoju.
Mr. B. M.
O, nemačiau šio, bet atrodo, kad gali būti geras! Ačiū!!!