Atnaujinta!
Esu išleidęs ir naujesnį pasakojimą, apie kasdieninį rašymą (1667 žodžiai kasdien), taip pat 2016-2017 metai buvo mano kasdienio rašymo metai.
Valio (valio, valio) – 2014 metų vasaris baigėsi! O su juo ir 500 kasdien parašytų žodžių iššūkis.
Išbandymo tikslas buvo gana paprastas: kasdien parašyti po vientisą, rišlų ir bent 500 žodžių ilgo tekstą. Nesvarbu, apie ką jis ir ką darysiu parašęs. Už praleistas dienas atbuline data prirašyti sau neleidau.
Šio išbandymo ėmiausi tikėdamasis įprasti (bei išmokti) rašyti, patobulinti savo disciplinos įgūdžius, išbandyti naujus rašymo būdus.
...Ir tikslą pasiekiau. Dalinai.
Iššūkio suvestinė – pusė mėnesio veltui.
Nors šį mėnesį parašiau rekordinius 8-9 pilnus tekstus, bet tik 8 iš 28 dienų (28,6%) dienų pasiekiau užsibrėžtą 500 žodžių kartelę. Per dar 5 iš 28 dienų (17,9%) parašiau mažiau, o per likusias 14 neparašiau nė žodžio.
Prisipažinsiu – mėnesio gale dėl to jaučiausi sutriuškintas. Man nepavyko pasiekti to, ką planavau. Net ir atmetus 4-6 dienas, kai ilsinau galvą būdamas su savo mergina ar kai sugebėjau pamiršti iššūkį suvis, lieka skaičius, kurio nesinori rašyti į pasiekimų knygelę. Oi!
Bet, visgi, šio to sugebėjau išmokti, kas turėtų padėti ateityje.
3 maži atradimai apie rašymą kasdien:
1) Vakaras nėra geriausias laikas rašybai.
Ar, išties, bet kokiai veiklai, reikalaujančiai dėmesio ir protinių jėgų. Tą patį pastebėjau ir mėnesio be video pramogų metu.
Kaip rodo moksliniai tyrimai 1 ar marketingo specialistų žinios, 2 pavargę mes priimame blogiausius pasirinkimus, o pasiteisinimų tinginiui randame daugiausiai.
Šie nedarymo ar „Perku, nes tai greita“ sprendimai yra logiški – mūsų smegenys žino, kad jei nepailsėsime ar nebandysime karpyti kampų, tai persidirbsime ir galimai susirgsime. 3
...Tačiau šie sprendimai imantis iššūkių ar pokyčių – galimai žalingi.
Nemanyk, kad veltui sportininkai bei treneriai, kaip Ignas Bakėjus, 4 taip giria kėlimąsi iš lovos anksčiau, nei tau įprasta. Tos kelios minutės, ypač turint priežastį atsikėlimui, 5 yra bent keturgubai 6 vertingesnės nei darbas prieš miegą.
Dėl šios priežasties savo dabartinį rašymą ir kitus darbus suplanuoju rytui. Ne perdėtai ankstyvam, 7 bet visgi savo rytui. Tai yra, praėjus maždaug dviems valandoms po to, kai išsiridenu iš lovos.
2) Rašymas reikalauja pasiruošimo.
Lengva manyti, kad rašytojai visą dieną geria kavą, o tada, netikėtai šovus genialiai minčiai, parašo tekstą vos per kelias laisvas akimirkas. Dalinai to tikėjausi ir aš.
Tačiau patyriau, kad kai kuriais vakarais ilgiau užtrukdavau galvodamas temą, nei rašydamas. O parašyti 500 žodžių tekstą, jei mintys liejasi sklandžiai, spėju per valandą. Kas... Šiek tiek procesą ištempia.
Atnaujinta: 2016 metais, po 3 metų rašymo treniruočių, per valandą parašau apie 1500-2000 žodžių, priklausant nuo temos. Rekomenduoju Rachel Aaron knygą „2k to 10k: Writing Faster, Writing Better, and Writing More of What You Love“, jei tau irgi norisi išmokti rašyti greičiau.
Taip supratau, kad geriausiai pradėti, kai turi pasiruošęs planą. Jis neturi būti tikslus – svarbu, kad idėja būtų užfiksuota ne vien galvoje. 8
Tai mano stalas besiruošiant rašyti – planuojant naują tekstą ir atrenkant argumentus
3) Rašymui reikia laiko. Daugiau, nei manai.
Iššūkio metu dariau klaidą – rašymui palikdavau vos po vieną valandą. Jei mintys liejasi sklandžiai, taip, to pilnai užtenka, bet visai kas kita, jei mintys viena už kitos kliūna. Jau nekalbant apie rašytojams įprastą susitelkimo trūkumą. 9
Del to ir pradėjau sau skirti 2x tiek, kiek maniau, kad užtruksiu rašydamas. Nes vis tiek kažkaip viskas užsitempia.
Ką nuo šiol darysiu kitaip?
Viena aišku – rašymas vakarais, kai esu pavargęs po dienos, nepasiteisino. Senais laikais rašydavau rytais ir man tai tiko. Todėl vėl darbams skirsiu laiką dienos pradžioje.
Taip pat, dar mėnesio pradžioje, išmečiau savo visus sąsiuvinius ir palikau tik po vieną užrašams, dienoraščiui bei studijoms. Tas vienintelis, užrašų, sąsiuvinis leido nepamesti idėjų naujiems tekstams – ketinu juo ir toliau naudotis.
Tikiuosi taip įprasiu ir išmoksiu rašyti efektyviau. Nors ir mėnesio trukmės iššūkis baigėsi, bet vis dar sieksiu rašyti po 500 žodžių per dieną. Tai tapo viena iš mano naujų svajonių!
Atnaujinimas: Ir svajonė pildosi. 2016-2017 metai tapo mano kasdienio rašymo metais.
Bet, ei, turiu mažą klausimą tau:
O kaip Tu prisiverti įveikti savus iššūkius?
Prisižadi ką nors pasidovanoti, jei pasieksi tikslą? Naudoji Džedajų įtikinėjimo triukus savo galvai? O gal pasisamdai trenerį, kad šis tave stebėtų ir primintų, ką turėtum daryti? 10
Pasidalink savo patirtimi komentaruose. Juk gali padėti kitiems! 🤞
Pavyzdžiui 2010 metais atliktame „Extraneous factors in judicial decisions“ tyrime per 10 mėnesių buvo tirti Izraelio teisėjų sprendimai. Pastebėta, kad prieš pietus teisėjų sprendimai buvo griežčiausi ir greičiausi, o papietavus – laisvesni ir truko ilgiau.↩
Yra ruošiamios specialios trumpalaikės marketingo kampanijos, o parduotuvėse „Paragauk nemokamai“ stendai nukreipti į alkanus pirkėjus.↩
Išsamiau apie persidirbimo žalą sveikatai rašau knygoje „Tinginio Manifestas“.↩
Vienas beprotiškiausių sportininkų ir trenerių Lietuvoje. Mano vienas herojų.↩
Jei turi rytinių „Dar kelios minutės...“ atidėliojimų problemą, rekomenduoju perskaityti šį straipsnį.↩
Na gerai, šiam skaičiui neturiu pagrindimo. Tik spėju.↩
Nes galiu sau leisti pamiegoti iki saulė pakils – žiemos metu 9-tos valandos ryto.↩
Aš idėjoms naudoju mažus, iš užrašinės išplėštus lapukus. Tačiau tu gali naudoti Trello, Evernote ar kitas užrašų sistemas.↩
Kai kurie autoriai, kaip Austin Kleon, tai vertina kaip teigiamą savybę – užsiimant hobiu ir skaitant atsitiktinius tekstus įgauni krūvą naujų idėjų. Kiti, kaip suomių didžėjus Ilpo, vertina kaip neigiamą.↩
Kaip vaikinas, pasisamdęs merginą, kad ši trenktų jam, vos tik jis įlįs į internetą.↩
Kadangi pastebėjau, kad tampu priklausoma nuo facebook žaidimų užsibrėžiau savaitę iš vis nežaist. Pasirinkau savaitę tam, kad pasižiūrėčiau kokio stiprumo priklausomybė.
Šį bandymą galiu pasakyt, kad ištvėriau sklandžiai, nors buvo akimirkų kai norėdavau atsisakyt savo plano. Na, o save apdovanodavau tiesiog kalendoriuje nupiešta šypsena. To visiškai pakako, kad pasijusčiau tvirtesne, valingesne ir savim patenkinta.
P.s. Jei būčiau užsibrėžus mėnesio laikotarpį, nemanau, kad būčiau ištempus, tai būtų buvęs prievartavimas. Tikslo geriau siekti po truputį, bet užtikrintai 🙂
Apie kokius čia žaidimus jūs kalbate? Ar rimtai einate į facebook ir ten žaidžiate žaidimus kaip "farmville"? 😀
Man kažkaip keista pasidarė… Bent jau aš niekada nežaisdavau fb žaidimų, nes jie pilni reklamų ir šiaip nelabai įdomūs (nebent zynga poker, bet ir tai ant iphone žaidžiu).
Ne tai ne "farmville". Tai kitokio pobūdžio žaidimas 😀 Pvz.: Candy crash regis niekuo neįpareigojantis ir nėra toks įpatingas, o vis dėl to įtraukiantis 🙂
Roberta, puikus pasirįžimas! Ir visai smagiai skambantis šypsenėlių kalendoriuje metodas – išbandysiu kada. Ar po kurio laiko nebegrįžote atgal prie žaidimų? 🙂
Grįžau, bet dabar tai jau nėra "būtinybė". Galiu pabūt ir be žaidimų, ieškaus kitos veiklos. 🙂
Geriausia tokius iššūkius kas diena pildyt su žodžiais-na, rašysiu penkias minutes ir pailsėsiu:)
Dėl feisbuko žaidimų panašiai – ateina noras pažais ir jį atidėdi trumpam. Didelė tikimybė, kad atsiras kitos veiklos, per kurią bus pamirštas pirminis impulsas:)
Ir dar neblogai užsistatyti laikmatį toms 5 minutėms. Arba dešimčiai. Ir rašyti, rašyti… Apie tai, ką kalba siela, ne logika~
8 + 5 + 14 = kiek? Nesigauna 28 niekaip man 😀
Oi, man turbūt ne tik su lietuvių kalba, bet ir su matematika bėdos. :))
nežinau debesyla, net savo šitam rewiev padarei stiliaus klaidų (dukart pavartota "mintys liejasi sklandžiai"). beje, "ryžtas" o ne "rįžtas" teehee
O tau, ponaiti LOL, reikėtų pasimokyti anglų kalbos, kadangi nors ir vieną žodį parašei, bet vistiek klaidų padarei ("review", o ne "rewiev"). 😉
Ačiū!! Klaidas pataisiau 😉
ką gero prirašei per mėnesį?
Gero? Pirmą kartą bandant rašyti? Savaime suprantama, kad nedaug 😉
Dievulėliau, būtų juokinga jei nebūtų graudu. Be komentarų.
Žinok, kartais yra geriau tiesiog nerašyti.
Gal fotografuoti. Gal piešti. Gal… Bet nerašyti.
Gal kebabą nusipirkti?
Ačiū, ne. Geriau rašysiu ir mokysiuos rašyti! 😀
Tikri, iššūkių pripildyti, 2014 – ieji. Esu išbandęs kol kas vienintelį savimobilizacijos projektą – tai "po nuotrauką kasdieną". Buvo trys kartai, kuomet galvojau, kad mesiu – tokie kriziniai periodai, kai atrodo jau nufotografavai viską, kas tik įmanoma, bet po to tarsi vėl aktyvuojasi užtaisas ir pradedi iš naujo. Tiesa, galvojant ir ruošiantis paskutinei metų nuotraukai gruodžio 31 d. vos vos labai rimtai nesusipykau su šeimyna – visi Naujoiesiems ruošiasi, o aš kažkur iš namų :))
Rašyti tekstus tikrai nelengva. Pats jau n-ioliktą kartą bandau atgaivinti savo blogą, bet ko las nerandu užtaiso, kuris vežtų, todėl net jei tikslas pasiektas 50 proc., galima paplek6noti sau per petį – ne kiekvienas net ir po tiek gali.
Sėkmės naujuose iššūkiuose!:)
Oi, ant manęs irgi vis pyksta – tai filmo negaliu žiūrėti, tai šaldytuvą nežinia kuo apklijuoju, tai interneto nenaudoju vėliau 11-tos, pažįstama. 😀
Ir ačiū. Tikiuos tau irgi visgi pavyks blogą atgaivinti – visai įdomus jis. 🙂