Kaip atrasti save ir išgyti feisbukitą? Arba 33 dalykai, kurių nežinojai apie mane

Perspėjimas:

Šis straipsnis nėra atnaujintas jau ilgą laiką. Atnaujinta straipsnio versija pasirodys Vasario 18 Kovo 18 1 dieną. Gali pasižymėti kalendoriuje ir tądien grįžti!

– Danielius

Įspėjimas: Šiandien aš išeisiu iš savo įprastos malonumo erdvės ir pasidalinsiu tokiais faktais apie save, kurių niekas pasaulyje nežinojo.

Didelė dalis šių prisipažinimų man labai imtymūs, todėl buvo sunku juos parašyti.

Viskas ko tavęs prašau: perskaityk įžangą iki prisipažinimų. Ir tada komentaruose apačioje pasidalink vienu dalyku apie save, kurio taipogi niekas nežinojo. Ačiū!

* * *

Ar kartais jautiesi:

  • Gyvenime pasiekęs mažiau, nei aplinkiniai?
  • Kaip žmogus, kurio tarytum niekas nepažįsta?
  • Nesuprantantis kas tu pats esi?
  • Ar nerandantis kuo tu IŠSKIRTINIS?

Gali būti, kad tu sergi Facebookitu.

(Taip, tai žodis kurį ką tik sukūriau.)

Ir kadangi aš šio žodžio kūrėjas, gaunu ir progą jį apibrėžti:

Facebookitas – Savaime plintanti psichologinė liga. Pasižymi sutrikusiais savęs ir aplinkinių vertinimo sugebėjimais. Ligos simptomai: liūdesys, depresija ir sumenkusios asmeninio augimo galimybės.

Skamba baisiai? Ir turėtų. Tiesa, tavo laimė – tai išgydoma.

Ką tu PAMIRŠTI vertindamas kitus ir save

Akimirkai, trumpa užduotis:

Prisimink tą vieną itin sėkmingą, visapusiškai labai šaunų (ir ne tik kūno sudėjimu ar apranga), protingą bei šimtus gerbėjų sutraukiantį asmenį.

Taip, TĄ patį šiknių, kuriam tu šiek tiek (ar labiau, nei tiek) pavydi sėkmės. Ir mielai norėtum su juos susikeisti vietomis. (Pvz. mano atveju tai būtų Andrius Užkalnis ar Haruki Murakamis.)

Kaip jį/ją vertini? Palygink tai, ką pasiekė tas asmuo ir ką esi pasiekęs tu.

Ar jauti tą nemalonų jausmą, apimantį tave?

Nežinau kaip tau, bet man nuo tokių lyginimų darosi tik liūdniau – norisi bėgt į virtuvę ir sugriaužti kokį kilogramą sausainių.

Be abejo, nemaža dalis to, ką tu ką tik palyginai, nėra lygiavertiškai palyginta. Jie juk patyrė visai kitokius gyvenimus, nei tu. Arba jiems tiesiog labiau sekėsi.

Kažkur mintyse, tu tikrai taip save guodi.

Bet ar tai įsisąmonini?

Lyginant save su kitais tikroji bėda nėra lyginime.

Bėda atsiranda, kai mes PAMIRŠTAME kodėl mes atrodome skirtingi.

…Ar kodėl ATRODO, jog kitiems sekasi daug geriau, nei tau.

Tai labai gerai iliustruoja šis vis dviejų su puse minučių trukmės  filmas:

Kaip atrasti tikrąjį save

Realus gyvenimas vs Facebookas
Realus gyvenimas vs Facebookas

Žinai kokia feisbuko dalis blogiausia?

Ne, ne tai, jog jame pilna reklamų, jog jis rodo tik ką jis pats nori rodyti, ar, kad jo dizainas klaikus. (Nors tai irgi jo bėdos.)

Didžiausia feisbuko, ir bet kokio kito socialinio tinklo, bėda ta jog čia NĖRA blogų naujienų.

Leisk paaiškinsiu: įsivaizduok, tu nuvykai į savo geriausio draugo gimtadienį. Ir jame pasidarei 300 fotografijų su trupučiu.

Klausimas: jas visas įkelti į feisbuką, ar tik atsirinksi tik gražiausias ir geriausias?

Be abejo, tu renkiesi variantą kur tu atrodai geriau. Beveik visi žmonės renkasi rodyti savo geresnę pusę, kai tik jie gali rinktis.

Tai juk natūralu – malonu kai tu, ar kažkas susijusio su tavimi, patinka kitiems.

(Plačiau, anglų kalba: Need of Esteem, Reciprocal liking.)

Tik štai, čia atsiranda trys didelės problemos:

  1. Taip sukeliamos iliuzijos, kad tau (ar kitiems) einasi geriau, nei iš tiesų.
  2. Taip sukeliama gerų patirčių (gražių nuotraukų, video, muzikos – visko) infliacija. Žmonių kalba kalbant – geros naujienos praranda savo vertę.
  3. Ir galiausiai mažos bėdos pradeda atrodyti beprotiškai milžiniškos.

Matydamas tik gerus dalykus tu pradedi jų nebevertinti. Dar geresnių dalykų paieškos veda į depresiją bei liūdesį. O blogi dalykai pradeda atrodyti neproporcingai blogi.

Kitaip tariant – visas tavo pasaulio vertinimas griūna ir viskas atrodo tik blogiau. Gali net nebūti blogai, bet atrodyti lyg taip yra.

(Plačiau: Why Generation Y Yuppies Are Unhappy.)

Aš tau šito patirti nelinkiu.

Todėl siūlau:

Atsiverk. Parodyk tikrąjį AŠ savo šeimai, draugams ir visam pasauliui.

Pamiršk blogus dalykus, pamiršk ir gerus dalykus. Išvis, pamiršk viską. Vietoj to – pateik grynąjį save. Grynuolį be jokių pakeitimų ir patobulinimų.

Tik parodydamas TIKRĄJĮ save tu suprasi, kad tu nesi vienpusis žmogus. Tik taip tu suprasi, kad kiti taip pat nėra vienpusiai žmonės.

Tik atsiverdamas tu tapsi tikruoju savimi.

Todėl štai tau užduotis:

  1. Nusileisk į šio teksto komentarus žemiau.
  2. Ir pasidalink vienu dalyku apie save, kurio niekas pasaulyje iki šiol nežinojo.

Tai gali būti bet kas. Svarbu tik, kad tai būtų teisybė ir, kad tai būtų nuoširdu. ;)

Gerai, o jei jau tai padarei – dalis kurios laukei:

33 Dalykai, kurių tu nežinojai apie mane. Arba koks yra tikrasis Danielius.

  1. Aš mėgstu išsidirbinėti ir kvailioti. Kiekvieną mielą dieną.
    Mano draugai tai žino.

    Taip, tai aš. Džeimso bondo poza dovanojantis pienę.
    Taip, tai aš. Džeimso bondo poza gimtadienio proga dovanojantis pienę.
  2. 2013 metų rugsėjį aš bandžiau gauti karinį laipsnį, bet greitai apsigalvojau.
    Tų metų birželį aš buvau rimtai susidomėjęs išbandyti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, perėjau visus medicininius patikrinimus ir išbuvau juose lygiai mėnesį.

    Mečiau juos nes tikėjau, jog tiems mokymams (ir visai kario karjerai) reikia pasiryžimo eiti iki galo. Daug pasiryžimo ir pasišventimo. Galbūt būčiau tęsęs  mokymus, bet mane tuomet įtraukė rašymas.
  3. Aš dievinu tvarką ir tvarkymąsi.
    Ką galiu pasakyti – mėgstu tvarką. Tvarkymasis yra vienas didžiausių mano hobių. Tai man patinka – sudėlioti daiktus į jiems skirtas vietas, išmesti tai kas tik trukdo gyventi.

    Aš tai taip mėgstu, kad tvarkaus ne tik savo namus, bet ir draugų. Jau teko tvarkyti draugės Jurgitos spintą, o močiutės kambario sutvarkymas jau ilgą laiką sukasi galvoje.
  4. Vaikystėje nepatekau į dailės gimnaziją nes man trūko vaizduotės.
    Ar bent tai buvo oficiali priežastis. Kai buvau 11-kos metų (būsimas penktokas), mano tėvai bandė mane prakišti į Kauno dailės gimnaziją. Nepraėjau paskutinio stojamojo išbandymo – natiurmorto piešimo.

    Išties nežinau ko iš manęs tenai tikėjosi. Nes natiurmorto piešimas lygtais nėra tokia veikla kur reikia daug vaizduotės. Ar klystu? ;)
  5. Man patinka rankomis gliaudyti graikinius riešutus.
    Taip, be abejo smagiausia gliaudymo dalis yra riešutų valgymas. Bet jei reiktų rinktis tarp gliaudymo replėmis ir rankomis, rinkčiausi pastarąjį.

    (Beje, jau išgliaudytų riešutų pirkimas man atrodo kaip visos riešutų valgymo ceremonijos šventvagystė!)
  6. Kartą mane atstūmė mergina. Tada pradėjau mokintis bendravimo su merginomis mokslo.
    Gėda pripažinti, bet buvo ir tokie laikai kai bendravimas su merginomis man buvo kančia. Ne, ne tai, kad skaudėdavo – tiesiog nežinojau ką joms pasakyti.

    Po to atstūmimo greitai pradėjau mokintis Neuro-lingvistinio programavimo (NLP) ir moterų bei vyrų bendravimo psichologijos, kad tai daugiau niekada nepasikartotų. 

    Išties turėčiau dėkoti tai merginai (Gerda, jei tai skaitai – tai tu), nes tik to dėka pagaliau atsikračiau bendravimo baimių. Ačiū jai.
  7. Aš kartais taip energingai dirbu, kad pamirštu pavalgyti pusę dienos.
    Ir tai nėra toks jau retas įvykis. Kad ir šiandien, aš keturias valandas rašiau šį tekstą visai pamiršęs, kad pradėjau rašyti nevalgęs jokių pusryčių.
  8. Iš manęs išeitų siaubingas redaktorius.
    Aš galiu tekstą perskaityti 5 kartus ir vis vien praleisti krūvą rašybos bei skyrybos klaidų. Tai lyg koks užkeikimas!
  9. Aš tris metus kūriau fantastinę enciklopediją… Iki kol ją staiga pamiršau.
    „Pasaulis – tai romanas, žemėlapių komplektas ir enciklopedija viename. Tikram fantastikos gerbėjui.“

    Toks buvo tos kūrybos šūkis. Tris metus kūriau ir perkūrinėjau (net du kartus) milžinišką fantastinę enciklopediją. Dar ir dabar galite rasti jos nepabaigtą enciklopediją internete: „Pasaulis“.

    Tiesa, taip ir kurdamas nespėjau visko ten sudėti. Didžioji dalis mano kūrybos nuslūgo atskiruose lapuose, mano stalčiuose.

    Pasaulio klimato zonos
    Pasaulio klimato zonos :: Originalas (Milžiniškas)
  10. Iš penkių mano artimiausių draugų, 4 yra merginos.
    Aš net pats nežinau kaip tai nutiko. Bet pasirodo, kad aš moku geriau bendrauti su merginomis, nei su vaikinais.

    (Arba tai kuo susiję su tuo, kad 3 iš tų 4 merginų pirmą kartą susitikau pasimatymuose.)
  11. Kartą su mokyklos draugu Ernestu susprogdinom kavinės klozetą.
    Pasirodo vanduo klozete nespėja užgesinti degančios petardos. Kas galėjo pagalvoti? Dar dabar pamenu bėgimą pro kavinės duris, per Vilniaus gatvę Kaune, atgal į mokyklą.
  12. Kai buvau 13-kos metų aš vos nenusisukau galvos.
    Štai patarimas tau: dviratis + status kalnas + važiavimas žemyn + vanduo – šalmas sudaro velniškai prastą kombinaciją.

    Tos katastrofos metu sugebėjau prasiskelti galvą IR kaktoje, IR pakaušyje.
  13. Mano maisto ruošimo įgūdžiai yra tragiški.
    Rimtai – sudėtingiausias receptas, kurį aš moku, yra virti ir pakepti makaronai be jokių padažų.

    O kartą kepdamas blynus sugebėjau juos pamiršti pusvalandžiui ir grįžęs rasti tik angliukus ir daug dūmų.
  14. Aš moku Žaliojo agurkėlio dainelę atmintinai ir dainuoju ją kai lyja.
    Jei tu dar nesi matęs to animacinio, štai jis:
  15. Aš mėgstu vaikščiodamas dainuoti. Ir dainuoju visur.
    Kaip, kad Laisvės alėjoje ar Akropolyje. Repertuaras nuo senojo mokyklos himno, iki Frank Sinatra “Strangers in the night” (aš dievinu tą dainą).
  16. Mano muzikinis skonis klaikus ir aš tuo patenkintas.
    Klausau visko: Lady Gaga, Skrillex, Čaikovskio gulbių ežero, Frank Sinatros ir viso tarpuose. Mano muzikos grojaraštis – baisi žanrų kakofonija.
  17. Prieš metus aš maniau, kad esu aseksualus.
    Tiesą sakant, dar ir dabar tai manau, bet jau nesu toks tikras. Gali būti, kad aš tiesiog esu pilkai-aseksualus – jaučiantis seksualinį potraukį, bet tik retais atvejais, po artimo bendravimo.

    P.S. Atleiskite už tokį formalumą, bet man tiesiog labai nejauku kalbėti šia tema.

    Kiek žinau aseksualai laikomi didesni iškrypėliai, nei homoseksualai. Tai neprideda drąsos apie tai kalbėti garsiai.
  18. Aš praleidau metus savo gyvenimo vien tik žaisdamas video žaidimus.
    Ir ne, aš neturiu omenyje to, kad aš žaidžiau žaidimus vienerius metus. Aš turiu omenyje tai, kad sudėjus visą žaidimų laiką gautusi bent metai GRYNAI žaidimų. Tai daugiau nei 10 tūkstančių valandų.

    Septynis metus ar buvau milžiniškas žaidimų maniakas. Nuo visiems žinomo Lineage II, iki ankstyvos paauglystės Runescape, iki vėlyvos paauglystės World of Warcraft.

    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su ausimis.
    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su kiškio ausimis.

    Pagal mano žaidimų statistiką, kurią vedžiau vos tris metus iš tų septynių, aš pražaidžiau, mažų mažiausiai, 5 mėnesius savo gyvenimo. Grynai.

    Tik atradus naują hobį – mokytis bendravimo su merginomis, aš sumažinau žaidimams skiriamą laiką. Išties dar vis kartais pažaidžiu, bet dabar žaidimai sudaro vos valandą per savaitę. Daugiau ir neiškenčiu.

  19. Aš kartais būnu milžiniškas žioplys.
    Pvz. prieš pusmetį aš parašiau 10 tūkstančių žodžių ilgio knygą… Ir tada ją netyčia ištryniau iš kompiuterio bei atsarginės saugyklos vienu metu.

    Apie egzaminus į kuriuos ateidavau per vėlai ar pamirštus gimtadienius net nekalbėsiu.
  20. Man Holivudo filmai patinka labiau, nei nepriklausomų studijų.
    Nežinau, gal aš tiesiog iš filmų tikiuosi kokybės ir smagios pramogos. Filmai juk tam ir sukurti – pramogai. Minčių daug geriau man suteikia knygos ar pokalbiai su žmonėmis.
  21. Aš niekad nesupratau poezijos.
    Atleiskit, poetai, bet jūsų rašliavos man yra visiškai nesuprantamos. Žinau, kad yra žmonių kuriems patinka poezija, bet aš nesu vienas iš jų.
  22. Aš ne visada darau tai ką turėčiau daryti.
    Aš kiekvieną savaitę skaitau KRŪVAS knygų, straipsnių ir kitų tekstų apie sveikesnį gyvenimą, produktyvumą ir karjeros kūrimą…

    Bet ne visada to ką man pataria aš sugebu laikytis. Labai dažnai aš neiškenčiu ir nepadarau visko kaip man galbūt būtų geriau.
  23. Kartais aš taip nekenčiu savo žadintuvo melodijos, kad noriu jį išmesti pro langą. 
    Ar dar reikia komentarų? Tu turbūt irgi tai rytais patiri.
  24. Man patinka stebėti savo atvaizdus veidrodžiuose ar languose.
    Atspindžiai mane dažnai užburia. Kažkodėl tais momentais pasijaučiu tarytum būčiau filme.
  25. Aš mėgstu mokintis ir galiu visą dieną praleisti enciklopedijose.
    Esu knygų žiurkė ir tuo didžiuojuosi. Dažniausiai pradėjęs paprastu klausimu apie tai kada grįžta strazdai (taip, tokie mano kasdieniniai klausimai), per Vikipediją nukeliauju iki Kinijos istorijos.

    Mokymasis kartu yra ir viena iš priežasčių kodėl aš rašau. Čia man dar daug vietos augti rašyboje, Debesylos priežiūroje ar skaitytojų (taip, tai jūsų) bėdų išsprendime.sasiuviniai-2
  26. Aš dažnai tikiu, kad jeigu nepasiruošiu iki pačio galo, aš suklysiu.
    Nepamenu kada paskutinį kartą dariau kažką naujo, bet tam nesiruošiau dvigubai ilgiau, nei derėtų.

    Pvz. pirmą kartą virdamas kiaušinį (turbūt paprasčiausias visų laikų receptas) aš pusvalandį internete žiūrėjau video kaip tai padaryti.

    Net nekalbu apie Debesylos įrašus – tuos rašau 8-10 valandų. Ir taip, žinau, kad tai beprotiška. Logikos aš ir pats nerandu, bet tai man tiesiog įprasta.
  27. Aš kartais galiu būti velniškai užsispyręs.
    Ir dažnai man tai būna ne į naudą. Virdamas tą kiaušinį aš galėjau paklausti tėvų kaip tai daryti, bet aš norėjau tai “padaryti pats”.

    Nujaučiu, kad mano užsispyrimas daryti dalykus savaip yra kančia mano artimiesiems.
  28. Ar minėjau tai, kad mano atmintis prasta?
    Jei tu su manimi kažką planavai, o aš neužsirašiau – manyk, kad aš jau tai pamiršau.
  29. Aš dar neragavau alkoholinio gėrimo, kurio skonis man patiktų.
    Ir aš jau pradedu manyti, kad alkoholis išvis nėra skanus, o žmonės kurie jį geria, geria visai ne dėl skonio.

    (Tiesa, tai nepaaiškina alaus ar vyno gurmanų.)
  30. Gali būti, kad aš turiu dvylikamečio skonio receptorius.
    Aš niekad neragavau skanaus alkoholinio gėrimo, mėgstu karamelinius ledus su lazdyno riešutais, dievinu makaronus, apelsinus ir tiesiog neapkenčiu žuvies patiekalų.

    Ai, ir taip, aš kartais valgau šokoladinius dribsnius pusryčiams.
  31. Kai buvau vaikas itin mėgau užsiimti įvairiais rankdarbiais.
    Tai turbūt mano mamos įtaka – mūsų namuose visada buvo krūvos medžiagų, popieriaus, siūlų ričių ir adatų, klijų ir dažų. Dar ir dabar man patinka pačiam pasidaryti įvairius daiktelius.
  32.  Aš noriu išmokti megzti, bet niekaip neprisiruošiu to daryti.
    Gal kas įsivaizduojate kur rasti vyrų mezgėjų klubelį Lietuvoje? Ar tiesiog mezgėjų klubelį kur Kaune?

    Tai būtų man šioks toks postūmis nusimegzti tas pirštines, apie kurias visada svajojau.
  33. Aš šią akimirką bijau ir jaudinuosi.
    Rašant šiuos žodžius man šiek tiek dreba rankos. Nes aš bijau.

    Aš nežinau kaip tu įvertinsi šiuos mano prisipažinimus. Aš net neįsivaizduoju kokios tavo reakcijos tikėtis.

Bet gal tai tik geriau?

Gal tik bijodamas pajaučiu, kad esu gyvas?

Aš net neįsivaizduoju kaip tu atsiliepsi. Ir prašau tik vieno – prisijunk prie manęs.

Pasidalink bent vienu dalyku apie save, kurio taipogi niekas nežinojo.

Štai ten, komentaruose apačioje.

Tavo,
Danielius


  1. Netikėtai keitėsi grafikas dėl „Tinginio manifesto“ atnaujinimų. Atsiprašau. ;)

644 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!

avatar
Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius
Klaidas
Klaidas
Mmm, tiesa sakant nežinau ar daug kas skaitys, bet… Danieliau ačiū už straipsni!! Tai va, dauguma rašo apie baimes ir pan.. O aš turiu tiek visko, kad net nežinau nuo ko pradėti…xD 1. Turiu 5 seses ir 1 broli.. Buvo nelengva augti kartu, bet, kai jau beveik visi suauge, turėti tokia gausia šeima yra kažkas vau!! Kai buvau 10 metu pirmasis mano pačio pagamintas patiekalas buvo keptos bulvės… Ir žinot ką? Niekas jų nevalgė nes buvo pusžalės bulvės ir per daug druskos… Tai teko pačiam kapot jas… Bet dabar kai aplankau namiškius ir pagaminu, jie nesustoja valgyt!! Ir prašo pasakyt, kaip gaminau :D Beja negaminu, pagal kažkokius receptus, viska improvizuoju. 2. Esu Homoseksualus žmogus, kuris turi 100% palaikyma iš šeimos, esu atviras ir apie mane žino visi mano draugai. Dėl to džiaugiuosi kad sugebu atsirinkti draugu rata. 3. Mokykloje teko kesti patyčias 4-6kl, kol viena diena, supratau, kad man to jau gana. Ir išauso ta diena, susigrumiau su savo klasioku ir ji nugalėjau. Nuo tos dienos pradėjo viskas keistis aplink mane. Nors ir susilaukdavau patyčiu, gyvendamas vaikų namuose, bet netiek daug. 4. Taip, gyvenau vaiku namuose 3 metus, kai tėtis žuvo auto avarijos metu. Sulaukes 18 metu išėjau iš jų.… Skaityk toliau...
Turong
Turong

Ne kasdien pamatysi visą žmogaus gyvenimo istoriją ir taip atvirai. Dėkui už pasidalijimą.

Andrius
Andrius

Čia tai bent! Ačiū, Klaidai, už tokį stulbinamą atvirumą. Tavo gyvenimo istorijai tobulai tinka pavadinimas „Kaip atrasti save ir būti laimingu“. Žinoma buvo daug skaudžių dalykų, kai kurie labai pažįstami, bet gal jie užgrūdina (siaubas, kaip nekenčiu šito posakio)… Baltai pavydžiu dėl 2,7,20 punktų :) Ir nuoširdžiai linkiu, kad Tavo svajonė išsipildytų su kaupu! :)

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Oh tu peklos, kiek prirašei! Tai čia tau ačiū, Klaidai! :)

Jolita
Jolita

Prieš dvi dienas mane aplankė mintys, kad facebookas tikrai žlugdo mane, liūdina ir aš kitiem pavydžiu visų tų gerų dalykų. Nejučia tai tampa tarsi ir mano siekiamybė. Aš nebejuntu ir nesiekiu, ko iš tikrųjų noriu tik aš pati. Išsiregistravau. Grįžau namo ir negalėjau žaisti candy crush, tai vėl grįžau į facebooką. bet kiekvieną nuostabiai saulėtą ar apniurusį rytą aš eiinu į darbą per Baltąjį tiltą ir sakau sau: „neskubėk, pajusk, pamatyk visa tai, kas aplinkui. Žmonės skuba, lekia ir nemato nieko. Vis prisimenu vieną klausimą iš Paulo Caelo istorijos – Heikeli, ar matei šįryt dangų?. Aš stengiuosi jį pamatyti, džiaugtis ta akimirka ir neskubėti gyventi – to į facebooką neįdėsi – aš turiu daugiau ne kiti – aš mačiau šįryt dangų, bet ar tu jį matei?

Ieva
Ieva
1. Kartais jaučiuosi kaip iš filmo „Trumeno šou“ – lyg mano gyvenimo problemos būtų surežisuotos ir visi tik spoksotų, kaip aš jas įveiksiu. Rimtai, kartais jaučiuosi lyg mane, kas visą laiką stebėtų. 2. Nemyliu žmonių, kurie man yra artimi, kuriuos matau dažnai ir t.t., bet „spangstu“ dėl tų, kurie mano aplinkoje yra nauji, bet kuriems aš turbūt visai nerūpiu. 3. Dažnai įsivaizduoju pokalbius, susitikimus su man patinkančiais žmonėm. 4. Nemėgstu fotografuotis. 5. Nekenčiu savo facebook’o profilio nuotraukos, bet dėl 4 punkto nenoriu jos keisti. 6. Nekenčiu radijo M-1, kai žmonės gali paskambinti ir pasakyti, kas pas juos gero, o jiems atsako „kaip smagu“, „kaip jums gerai, sėkmės“ ar panašiai. Atrodo taip netikrai ir veidmainiškai ir t.t. 7. Noriu numirti ir pajausti, kas yra mirtis. Su niekuo negaliu apie tai pasikalbėti, nes dauguma bijo mirties. O aš ne. 8. Nežinau, kuo būti. 9. Bijau puodų, keptuvių ir kitų nesąmonių, nes jie tik svyla ir dega. Net kiaušinienės nemoku iškept. 10. Kartais sukuriu man visai gražiai atrodančių daiktų, bet bijau, kad gal tai visai negražu kitiems arba apskritai tai nesąmonė ir tik laiko gaišimas. 11. Kartais bijau, kad esu nenormali (esu pažinojusi keletą tikrų ligonių su sutrikusiu mąstymu ar panašiai. Gal todėl…),… Skaityk toliau...
Vai
Vai

Aš galvojau, kad esu vienintelė kalbant apie ,,Trumeno šou“. Smagu rasti tokį patį.

Tomas
Tomas

Sveiki visi. Man 33 metai ir jau beveik dešimtmetį esu priklausomas nuo sporto lažybų. Nors jau tai yra vieša paslaptis visiems artimiesiems ir atrodo turėtų būti jau man pačiam lengviau. Jau kokie metai artimieji mano kad aš baigiau savo lošimus ir pats stengiuosi to nebedaryti, bet būna kad kartas nuo karto imu ir paslystu… Pats puikiai suvokiu kad nieko gero iš to nėra ir nebus bet ir vėl trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių. Apgaudinėju toliau ne tik save bet ir artimuosius. Bet vis tikiu kad išaus ta diena kai tikrai galėsiu valdyti savo silpnybes.
Apie praradimus net baisu pagalvoti. Jei ne priklausomybė tai gyvenčiau kuo puikiausiai ir nereiktų sukt galvos dėl kiekvieno dabar uždirbamo cento.
Na bet dabar džiaugiuosiu kad tėvai mane palaiko padeda ir stengias suprasti mane. Ačiū savo tėčiui kuris manimi tiki.

Dija
Dija

Nemoku atsipalaiduoti. Visą laiką kontroliuoju savo elgesį ir apmąstau kiekvieną tariamą savo žodį…

Usotsu
Usotsu

Visiškai tave suprantu! Nesugebu atsipalaiduoti ir tai užknisa. Ir neįsivaizduoju, kaip galėčiau tai pakeisti.

Romas
Romas

Nesu toks laimingas, koks atrodau aplinkiniams. Sukuriu pasaulį ir pats juo patikiu ir skaudžiai trenkiuosi į žemę, kai kas nors parodo mano realybę.
*Dievinu muziką;
*Dievinu fotografiją;
*Nemyliu savęs;
*Myliu vienintelę moterį, kurią vistiek sugebu nuvilt, įskaudint ir pažemint, pats to nesuprasdamas.
*Dažnai nekenčiu savęs, nes nemoku su savimi gyventi.

Aivaras
Aivaras

Sveikas,
darbuose jauciuosi geras vidutiniokas, visus darbus darau iki galo ir atsakingai, bet jauciu, jog kazkas, tikrai padarytu daug geriau, nes man niekada nebuna 100% idomu. Noreciau rasti ta sriti ar ta hobi, kur man butu ypatingai idomu, kur galeciau nuolat tobulintis gerinti kompetencija, tapti tos srities zinovu ir megautis darbu, bet… :)

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Geri norai. Aš užtrukau, kol radau saviškius – taigi kantrybės! :)

Edgaras
Edgaras

Super straipsnis! Privertė pažvelgti į save, savo vidų iš naujo. Prisipažinsiu, jog rašau tai jau perskaitęs Tavajį sąrašą. Iki to kažkaip niekas neatėjo į galvą.
Pradėsiu nuo to jog kaip ir Tu, mano draugų sąrąše (taip draugų,jų turiu tik kelis. Visi likę tik pažįstami. Tokia jau yra mano „sistema“) didžioji dauguma yra merginos. Nežinau kodėl, tačiau aš daug geriau sutariu su merginiomis, jos man supratingesnės bei moka geriaub išklausyti. Būtent dėl to visi aplink galvoja jog man puikiai sekasi su merginomis, tik niekas nesupranta kaip aš jau 3 metai nesusirandu jokios antrosios pusės. O tai yra todėl, jog iš tiesų nesijaučiu patogiai su jomis bendraudamas , nebent tai yra man artimas žmogus ir žinau jį iš anksčiau.
Taipogi, esu greit „atsileidžiantis“ žmogus. Turiu omenyje, aš visad kupinas gerų idėjų. Užsibrėžiu tikslų, viską suplanuoju, imuosi to, įsivažiuoju ir… Tiesiog dingsta noras kažką daryti. Kažko imtis. Tada sustoju, sukuriu kitą planą ir vel viskas iš naujo. Taip nutinka labai, labai dažnai. Ir tai stabdo mane gyvenime.
Trečioji paslaptis, tai, jog aš be galo mėgstu vienas pasivaikščioti, su ausinėmis ausyse, muzika ir savajoti. Galėčiau turbūt eiti kelias dienas,bei naktis taip…

Priklausoma nuo rašymo
Priklausoma nuo rašymo

Aš dažnai užstringu savo susikurtame, išgalvotame pasaulyje ir užmirštu tikrąjį savo gyvenimą. Aprašinėju jį kaip knygą. Turiu veikėjus, visą erdvę… Atrodo, tiesiog, negalvoju apie nieką kitą, kaip tik apie sekančius savo veikėjų žingsnius. Vieną iš veikėjų sugretinu su savimi. Ir rašydama „knygą“ visa tai jaučiu, visus jausmus, kuriuos kuriu, ir tie dirbtini jausmai darosi stipresni nei tikrieji. Per keletą metų tapau priklausoma nuo savo kuriamos istorijos tobulinimo. Nejaučiu tikrovės. Tik tą nenuvaldomą potraukį rašyti ir rašyti, ir kurti, ir toliau, dar pusvalandį… Mano akys nuo to labai kenčia, bet alternatyvų nerandu.
Negaliu to atsikratyti – bet ir nenoriu, nors žinau, kad reikia. Myliu savo gyvenimą, juo mėgaujuosi ir laimingai žingsniuoju tolyn. Tik jo nematau. Nes esu savo „knygoje“.
Velniop.

R.P.
R.P.

Esi tikrai nepaprastas žmogus, Danieliau! Perskaičiusi tavo prisipažinimus ir pasijaučiau tarsi pažinočiau tave jau seniai. Štai net keletas prisipažinimų, kuriais aš norėčiau pasidalinti:
1) prieš metus maniau, kad esu biseksuali, bet dabar manau, kad vis dėlto vaikinai man patinka labiau. ( slapta žaviuosi visa vyriškąja gimine, bet to niekada neparodau)
2) Esu „Simpsonai“ fanatikė. Esu mačiusi absoliučiai visas serijas ir iš pirmos ( ne pristatymo) minutės galiu papasakoti apie ką ji bus.
3) Bijau, kad man taip ir nepavyks parašyti knygos.
4) Dievinu vienatvę, asmeninę erdvę, nors kartais draugija būna geriausias vaistas nuo liūdesio.
5) Sergu depresija ir geriu antidepresantus ( niekas, tik šeima žino, mamai griežtai prisakė niekam daugiau nesakyti, nes ….. suprantate.)
6) Rengiu vieno žmogaus ( tik manęs) vakarėlius.
7) Laukiu iš kitų pirmo žingsnio, nors ir manau, kad tai nesąžininga kito žmogaus atžvilgiu.
8) Noriu, bet bijau, užkalbinti patikusi vaikiną.

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Ačiū už atvirumą, R! Sveika prisijungus! :)

*
*

Didžiausia gyvenimo baimė, taip niekada ir nesuprasti kas esu iš tiesų. Nepažinojimas savęs mane varo į neviltį, kuomet nesinori su niekuo bendrauti nes papraščiausiai kaip gali suprasti kitą, jei nesupranti savęs? Visą gyvenima žavėjausi menu, maniau, kad tai yra vienintelis dalykas, kuris gali išgelbėti pasaulį, tačiau kaip ir dauguma tolau nuo savo prigimties ir kaip ir daugelis tapau pilka mase sėdinčia darbe prie kompiuterio monitoriaus ir nuolatos rysio zonoje esancio telefono. Žinau, kad esu ne ten, kur turiu būti, bet pažadėjau, kad šį kartą nekeisiu darbo tol, kol nesužinosiu kur yra mano vieta.

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Retorinis klausimas: O ar kas nors žino, kas jie IŠTIES tokie?

(Bo aš nežinau. Tačiau jaučiuosi laimingas. Gal ne žinojime bėda?)

chika
chika

Sios ispazintys paskatino irgi kai ka prisipazinti.
1. Tik dabar atradau debesyla google ieskodama searche ivedusi kaip atrasti save
2. Vis griztu prie minciu ir nerandu atsakymo savyje ka as noriu veikti gyvenime, kokia noriu uzsiimiti veikla. Del to jauciuosi nelaiminga ir gyvenanti neprasmingai.
3. Noriu sukurti savo versla,bet velgi trukdo 2 punktas.
4. Noriu atrasti laiko ir lankyti kalanetikos treniruotes,bet nedristu prasyti pagalbos,kad vyras pabutu su vaiku. Tuo paciu nenoriu jo palikti,nes apima kaltes jausmas…
5. Kartais atmintyje nuseda ikyrios mintys,kurios issipilde veliau. Nelaiminga mintis,kai man piktas vyras palikejo tureti neigalu vaika. Laiminga: kai ant lapo dar budama studente surasiau savybes,koki noriu sutikti vyra ir isteketi.
6. Siuo metu bandau mintimis isivaizduoti jausma,kai jauciu pilnatve ir atrandu savo megstama sriti. Tikiu minciu galia.
7. Daznai pasiduotu negatyvioms emocijoms ir imu skustis nereiksmingais dalykais. O kai ta pati daro kiti labai erzina. Vis pasizadu sau to nebedaryti.
8. Keleta metu vis susirasydavau Metu tikslus ir ties ispildytais dedavausi varnele (vertetu prie to grizt).
9. Vienais is tokiu metu,turejau suki „sakyti TAIP,neatsisakyti galimybiu“. Buvo is ties idomesni metai.

Roberta
Roberta

Keli faktai, kurie pirmieji atėjo į galvą:
1. Turiu ypatingai keistą atmintį – atsimenu dalykus, kurie nėra reikšmingi, o tai, ką reiktų atsiminti, visad pamirštu
2. Viskam darau sąrašus
3. Turiu apie 20 išsinešimo puodelių (iš ,,Statoil“, ,,Coffee inn“ ir t.t.)
4. Vorų bijau labiau nei mirties
5. Labai greit „prisirišu“ prie žmonių
6. Eidama gatve (jei nėra žmonių) įsivaizduoju, jog esu kokios dainos vaizdo klipe ir pradedu itin tyliai dainuoti

Asta
Asta

Man labai patiko jusu 6 punktas.Pabandysiuir as, nes taip pat megstu paniuniuoti, o kai niekas negirdi (masinoje ) irgi dainuoju :)
Na del sarasu -tai man irgi pazystama,sudarau ivairius sarasaus darbu ,pirkiniu ..

Laimute
Laimute

Na gerai pabandysiu ir as cia kazka prisipazinti :D Nors manau gal niekam cia neidomu :))) na bet vistiek… Megstu prisifantazuoti ir paskui ta fantazija ispildyti, na pvz.: prisisneku kad jau nusipirkau bilietus i Kanarus, nors faktiskai nieko nenusipirkau, ir tada turiu pirktis bilietus ir varyti i Kanarus :)))) o karta pamelavau kad gyvenu senamiesti bute per du aukstus, ir pamirsusi pasikvieciau i svecius na ne senamiesti ir ne per du aukstus :))))) oi tada issisukinejau kaip galejau :) geda!!!! Kodel taip darau beveik nutuokiu, nes nenoriu atrodyti prastesne ir jeigu pasnekovas jauciu yra pranasesnis uz mane pradedu meluoti-fantazuoto. O kaip su tuo kovoti nezinau… Eiti pas psichologa gal? :D

Rūta
Rūta
1. Labai didelę laiko dalį kompleksuoju dėl savo išvaizdos, jaučiuosi negraži ir stora. Dėl šios priežasties labai nemėgstu fotografuotis visose situacijose. 2. Kompleksuoju dėl savo figūros, nors dauguma sako, kad ji labai patraukli, tačiau man atrodo, kad mano rankos ir šlaunys pernelyg storos, o krūtinė per maža. 3. Visiškai nemoku savęs apginti, nemoku tinkamai atsakyti į kritiką. Mane labai lengva sugėdyti, net jei esu apkaltinama dėl to, ko nepadariau aš vis tiek išsigąstu, išraustu ir pasimetu. Iš manęs gali tyčiotis ar kaip kitaip užgauti, bet aš nesugebu apsiginti. Tai mane labiausiai graužia ir žlugdo. Iš to gimsta įvairios baimės. 4. Nemoku parodyti, kad pykstu ar, kad kažkas nepatinka. Paprasčiausiai nemoku pykti. 5. Man labai rūpi kitų žmonių nuomonė apie mane. Todėl dažnai atrodo, kad net bijau bendrauti su žmonėmis, bijau jiems neįtikti ar to, kad jie apie mane susidarys blogą nuomonę, apie mane blogai šnekės už akių. 6. Susipažinus su naujais žmonėmis ar sutikus senesnius pažįstamus atrodo, kad bendravime trūksta iškalbingumo, bendravimas iš kitos pusės yra, bet iš mano ne, nebežinau ką pasakyti ir t.t. Tačiau yra ir taip, kad dažnai su jais bendrauju tik dėl to, kad turėčiau draugų, o ne dėl to, kad noriu. 7. Būnant kompanijoje daug… Skaityk toliau...
Virga
Virga

Vakare atsigulusi jaučiuosi puikiai,pozityviai,kuriu planus rytojui,svajoju,o ryte sunkiai keliuosi iš lovos,nieko nesinori,visus planus nukeliu ir tai tęsiasi,laikas eina ir niekas nevyksta,nes aš dažniausiai nieko ir nedarau ką suplanuoju…

Neringa
Neringa

Aš tokia pati

Silvija

mintis,svajonė – Jeigu galėčiau, viską, ką moku, visiems padėčiau nemokamai.
Beprotiškai mėgstu padėti kitiems :)
Dauguma smerkia tokį mano norą, bet nesuprantu (gal tik kol kas), už ką už kitiem teikiamą džiaugsmą reik imt pinigus???
Padėjai panešt močiutei krepšį – neimsi už tai euro. Padėjai pavedžiot šunį draugei, neprašysi ir nepriekaištausi,kad ‘vaaa,už tai man dabar pyrago iškepk’.
Ir apie kitus panašius dalykus kalbu(pavyzdėliai buvo gan paviršutiniški ).

Asta
Asta

Geri darbai padeda jaustis laimingai!Is jusu laisko tryksta optimizmas ir siluma.
Karta buvau koncerte viena, jis vyko atviroje erdeveje.Isitaisiau tarp dvieju vyrenio amziaus moteriskiu,pasidalinau savo atsinestu pleduku sualei nusileidus..Sutemus jos susiruose vaziuoti namo,pasiuliau pasilikti iki galo , nes bus labai garzus fejerverkai ,supratau ,kad
jas riboja viesas tarnsportas.Pasiuliau likti ir parvezti jas namo! Labai gerai jauciausi,grizau namo dainuodama.moteriskes irgi buvo laimingos.Geri darbai labai ,,veza“

Dovilė
Dovilė

Paradoksalu, kad teisiu ir kaltimus artimus žmones, stengdamasi juos pakeisti, bet taip juos tik skaudinu, o svetimams stengiuos būti gera ir visaip verčiuos per galvą, kad tik jiems galėčiau padėti.

Goda
Goda

Aš labai greitai atleidžiu, nors to neturėčiau, nes man tai kenkia. Pasitikiu visais ir viskuom, bandau žmoguje matyti tik gera, kas tai pat nevisalaik i nauda išeina. Padedu žmonėms, išklausau juos, bet niekados to negaunu atgal. Neturiu žmogaus, kuriuom galėčiau pasitikėti. Viska saugau savyje ir ten jau vis mažėję vietos, bijau kad viena diena išprotėsiu. Myliu dangų beprotio, dievinu gamta aplamai. Norėčiau mokėti gaminti, bet nemoku ir man tiesiog neišeina. Kartais manau, kad aš graži, bet buna dienu kaip savęs nekenčiu. Vis dar laukiu savo pirmojo bučinio. Savam gyvenime jaučiuosi kaip mažas vaikas pasiklydęs tamsiame miške.

Aušra
Aušra

Mėgstu iš bibliotekos pasiimti daug knygų, tačiau jų neskaitau, o aplinkiniai mano, kad esu protinga.
Mano šuo mane kartais varo iš proto. Kartą paprašiau kito asmens jį prižiūrėti ir po poros dienų. sulaukiau skambučio, kad šunį partrenkė automobilis. Tuo metu kilo gėdinga (nes truputį džiugi) mintis: puiku, žuvo! Šuo gyvas, tad po šio įvykio, šunį drasuoju ir stengiuosi būti atlaidesnė, dar ne visada pavyksta.

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

…O galbūt šuo norėjo nuo tavęs pabėgti, tai pats šoko po ratais? :-D

Na gerai, tik juokauju. Sveika prisijungus, Aušra! :))

wpDiscuz