Kaip atrasti save ir išgyti feisbukitą? Arba 33 dalykai, kurių nežinojai apie mane

Įspėjimas: Šiandien aš išeisiu iš savo įprastos malonumo erdvės ir pasidalinsiu tokiais faktais apie save, kurių niekas pasaulyje nežinojo.

Didelė dalis šių prisipažinimų man labai imtymūs, todėl buvo sunku juos parašyti.

Viskas ko tavęs prašau: perskaityk įžangą iki prisipažinimų. Ir tada komentaruose apačioje pasidalink vienu dalyku apie save, kurio taipogi niekas nežinojo. Ačiū!

* * *

Ar kartais jautiesi:

  • Gyvenime pasiekęs mažiau, nei aplinkiniai?
  • Kaip žmogus, kurio tarytum niekas nepažįsta?
  • Nesuprantantis kas tu pats esi?
  • Ar nerandantis kuo tu IŠSKIRTINIS?

Gali būti, kad tu sergi Facebookitu.

(Taip, tai žodis kurį ką tik sukūriau.)

Ir kadangi aš šio žodžio kūrėjas, gaunu ir progą jį apibrėžti:

Facebookitas – Savaime plintanti psichologinė liga. Pasižymi sutrikusiais savęs ir aplinkinių vertinimo sugebėjimais. Ligos simptomai: liūdesys, depresija ir sumenkusios asmeninio augimo galimybės.

Skamba baisiai? Ir turėtų. Tiesa, tavo laimė – tai išgydoma.

Ką tu PAMIRŠTI vertindamas kitus ir save

Akimirkai, trumpa užduotis:

Prisimink tą vieną itin sėkmingą, visapusiškai labai šaunų (ir ne tik kūno sudėjimu ar apranga), protingą bei šimtus gerbėjų sutraukiantį asmenį.

Taip, TĄ patį šiknių, kuriam tu šiek tiek (ar labiau, nei tiek) pavydi sėkmės. Ir mielai norėtum su juos susikeisti vietomis. (Pvz. mano atveju tai būtų Andrius Užkalnis ar Haruki Murakamis.)

Kaip jį/ją vertini? Palygink tai, ką pasiekė tas asmuo ir ką esi pasiekęs tu.

Ar jauti tą nemalonų jausmą, apimantį tave?

Nežinau kaip tau, bet man nuo tokių lyginimų darosi tik liūdniau – norisi bėgt į virtuvę ir sugriaužti kokį kilogramą sausainių.

Be abejo, nemaža dalis to, ką tu ką tik palyginai, nėra lygiavertiškai palyginta. Jie juk patyrė visai kitokius gyvenimus, nei tu. Arba jiems tiesiog labiau sekėsi.

Kažkur mintyse, tu tikrai taip save guodi.

Bet ar tai įsisąmonini?

Lyginant save su kitais tikroji bėda nėra lyginime.

Bėda atsiranda, kai mes PAMIRŠTAME kodėl mes atrodome skirtingi.

…Ar kodėl ATRODO, jog kitiems sekasi daug geriau, nei tau.

Tai labai gerai iliustruoja šis vis dviejų su puse minučių trukmės  filmas:

Kaip atrasti tikrąjį save

Realus gyvenimas vs Facebookas
Realus gyvenimas vs Facebookas

Žinai kokia feisbuko dalis blogiausia?

Ne, ne tai, jog jame pilna reklamų, jog jis rodo tik ką jis pats nori rodyti, ar, kad jo dizainas klaikus. (Nors tai irgi jo bėdos.)

Didžiausia feisbuko, ir bet kokio kito socialinio tinklo, bėda ta jog čia NĖRA blogų naujienų.

Leisk paaiškinsiu: įsivaizduok, tu nuvykai į savo geriausio draugo gimtadienį. Ir jame pasidarei 300 fotografijų su trupučiu.

Klausimas: jas visas įkelti į feisbuką, ar tik atsirinksi tik gražiausias ir geriausias?

Be abejo, tu renkiesi variantą kur tu atrodai geriau. Beveik visi žmonės renkasi rodyti savo geresnę pusę, kai tik jie gali rinktis.

Tai juk natūralu – malonu kai tu, ar kažkas susijusio su tavimi, patinka kitiems.

(Plačiau, anglų kalba: Need of Esteem, Reciprocal liking.)

Tik štai, čia atsiranda trys didelės problemos:

  1. Taip sukeliamos iliuzijos, kad tau (ar kitiems) einasi geriau, nei iš tiesų.
  2. Taip sukeliama gerų patirčių (gražių nuotraukų, video, muzikos – visko) infliacija. Žmonių kalba kalbant – geros naujienos praranda savo vertę.
  3. Ir galiausiai mažos bėdos pradeda atrodyti beprotiškai milžiniškos.

Matydamas tik gerus dalykus tu pradedi jų nebevertinti. Dar geresnių dalykų paieškos veda į depresiją bei liūdesį. O blogi dalykai pradeda atrodyti neproporcingai blogi.

Kitaip tariant – visas tavo pasaulio vertinimas griūna ir viskas atrodo tik blogiau. Gali net nebūti blogai, bet atrodyti lyg taip yra.

(Plačiau: Why Generation Y Yuppies Are Unhappy.)

Aš tau šito patirti nelinkiu.

Todėl siūlau:

Atsiverk. Parodyk tikrąjį AŠ savo šeimai, draugams ir visam pasauliui.

Pamiršk blogus dalykus, pamiršk ir gerus dalykus. Išvis, pamiršk viską. Vietoj to – pateik grynąjį save. Grynuolį be jokių pakeitimų ir patobulinimų.

Tik parodydamas TIKRĄJĮ save tu suprasi, kad tu nesi vienpusis žmogus. Tik taip tu suprasi, kad kiti taip pat nėra vienpusiai žmonės.

Tik atsiverdamas tu tapsi tikruoju savimi.

Todėl štai tau užduotis:

  1. Nusileisk į šio teksto komentarus žemiau.
  2. Ir pasidalink vienu dalyku apie save, kurio niekas pasaulyje iki šiol nežinojo.

Tai gali būti bet kas. Svarbu tik, kad tai būtų teisybė ir, kad tai būtų nuoširdu. ;)

Gerai, o jei jau tai padarei – dalis kurios laukei:

33 Dalykai, kurių tu nežinojai apie mane. Arba koks yra tikrasis Danielius.

  1. Aš mėgstu išsidirbinėti ir kvailioti. Kiekvieną mielą dieną.
    Mano draugai tai žino.

    Taip, tai aš. Džeimso bondo poza dovanojantis pienę.
    Taip, tai aš. Džeimso bondo poza gimtadienio proga dovanojantis pienę.
  2. 2013 metų rugsėjį aš bandžiau gauti karinį laipsnį, bet greitai apsigalvojau.
    Tų metų birželį aš buvau rimtai susidomėjęs išbandyti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, perėjau visus medicininius patikrinimus ir išbuvau juose lygiai mėnesį.

    Mečiau juos nes tikėjau, jog tiems mokymams (ir visai kario karjerai) reikia pasiryžimo eiti iki galo. Daug pasiryžimo ir pasišventimo. Galbūt būčiau tęsęs  mokymus, bet mane tuomet įtraukė rašymas.
  3. Aš dievinu tvarką ir tvarkymąsi.
    Ką galiu pasakyti – mėgstu tvarką. Tvarkymasis yra vienas didžiausių mano hobių. Tai man patinka – sudėlioti daiktus į jiems skirtas vietas, išmesti tai kas tik trukdo gyventi.

    Aš tai taip mėgstu, kad tvarkaus ne tik savo namus, bet ir draugų. Jau teko tvarkyti draugės Jurgitos spintą, o močiutės kambario sutvarkymas jau ilgą laiką sukasi galvoje.
  4. Vaikystėje nepatekau į dailės gimnaziją nes man trūko vaizduotės.
    Ar bent tai buvo oficiali priežastis. Kai buvau 11-kos metų (būsimas penktokas), mano tėvai bandė mane prakišti į Kauno dailės gimnaziją. Nepraėjau paskutinio stojamojo išbandymo – natiurmorto piešimo.

    Išties nežinau ko iš manęs tenai tikėjosi. Nes natiurmorto piešimas lygtais nėra tokia veikla kur reikia daug vaizduotės. Ar klystu? ;)
  5. Man patinka rankomis gliaudyti graikinius riešutus.
    Taip, be abejo smagiausia gliaudymo dalis yra riešutų valgymas. Bet jei reiktų rinktis tarp gliaudymo replėmis ir rankomis, rinkčiausi pastarąjį.

    (Beje, jau išgliaudytų riešutų pirkimas man atrodo kaip visos riešutų valgymo ceremonijos šventvagystė!)
  6. Kartą mane atstūmė mergina. Tada pradėjau mokintis bendravimo su merginomis mokslo.
    Gėda pripažinti, bet buvo ir tokie laikai kai bendravimas su merginomis man buvo kančia. Ne, ne tai, kad skaudėdavo – tiesiog nežinojau ką joms pasakyti.

    Po to atstūmimo greitai pradėjau mokintis Neuro-lingvistinio programavimo (NLP) ir moterų bei vyrų bendravimo psichologijos, kad tai daugiau niekada nepasikartotų. 

    Išties turėčiau dėkoti tai merginai (Gerda, jei tai skaitai – tai tu), nes tik to dėka pagaliau atsikračiau bendravimo baimių. Ačiū jai.
  7. Aš kartais taip energingai dirbu, kad pamirštu pavalgyti pusę dienos.
    Ir tai nėra toks jau retas įvykis. Kad ir šiandien, aš keturias valandas rašiau šį tekstą visai pamiršęs, kad pradėjau rašyti nevalgęs jokių pusryčių.
  8. Iš manęs išeitų siaubingas redaktorius.
    Aš galiu tekstą perskaityti 5 kartus ir vis vien praleisti krūvą rašybos bei skyrybos klaidų. Tai lyg koks užkeikimas!
  9. Aš tris metus kūriau fantastinę enciklopediją… Iki kol ją staiga pamiršau.
    „Pasaulis – tai romanas, žemėlapių komplektas ir enciklopedija viename. Tikram fantastikos gerbėjui.“

    Toks buvo tos kūrybos šūkis. Tris metus kūriau ir perkūrinėjau (net du kartus) milžinišką fantastinę enciklopediją. Dar ir dabar galite rasti jos nepabaigtą enciklopediją internete: „Pasaulis“.

    Tiesa, taip ir kurdamas nespėjau visko ten sudėti. Didžioji dalis mano kūrybos nuslūgo atskiruose lapuose, mano stalčiuose.

    Pasaulio klimato zonos
    Pasaulio klimato zonos :: Originalas (Milžiniškas)
  10. Iš penkių mano artimiausių draugų, 4 yra merginos.
    Aš net pats nežinau kaip tai nutiko. Bet pasirodo, kad aš moku geriau bendrauti su merginomis, nei su vaikinais.

    (Arba tai kuo susiję su tuo, kad 3 iš tų 4 merginų pirmą kartą susitikau pasimatymuose.)
  11. Kartą su mokyklos draugu Ernestu susprogdinom kavinės klozetą.
    Pasirodo vanduo klozete nespėja užgesinti degančios petardos. Kas galėjo pagalvoti? Dar dabar pamenu bėgimą pro kavinės duris, per Vilniaus gatvę Kaune, atgal į mokyklą.
  12. Kai buvau 13-kos metų aš vos nenusisukau galvos.
    Štai patarimas tau: dviratis + status kalnas + važiavimas žemyn + vanduo – šalmas sudaro velniškai prastą kombinaciją.

    Tos katastrofos metu sugebėjau prasiskelti galvą IR kaktoje, IR pakaušyje.
  13. Mano maisto ruošimo įgūdžiai yra tragiški.
    Rimtai – sudėtingiausias receptas, kurį aš moku, yra virti ir pakepti makaronai be jokių padažų.

    O kartą kepdamas blynus sugebėjau juos pamiršti pusvalandžiui ir grįžęs rasti tik angliukus ir daug dūmų.
  14. Aš moku Žaliojo agurkėlio dainelę atmintinai ir dainuoju ją kai lyja.
    Jei tu dar nesi matęs to animacinio, štai jis:
  15. Aš mėgstu vaikščiodamas dainuoti. Ir dainuoju visur.
    Kaip, kad Laisvės alėjoje ar Akropolyje. Repertuaras nuo senojo mokyklos himno, iki Frank Sinatra “Strangers in the night” (aš dievinu tą dainą).
  16. Mano muzikinis skonis klaikus ir aš tuo patenkintas.
    Klausau visko: Lady Gaga, Skrillex, Čaikovskio gulbių ežero, Frank Sinatros ir viso tarpuose. Mano muzikos grojaraštis – baisi žanrų kakofonija.
  17. Prieš metus aš maniau, kad esu aseksualus.
    Tiesą sakant, dar ir dabar tai manau, bet jau nesu toks tikras. Gali būti, kad aš tiesiog esu pilkai-aseksualus – jaučiantis seksualinį potraukį, bet tik retais atvejais, po artimo bendravimo.

    P.S. Atleiskite už tokį formalumą, bet man tiesiog labai nejauku kalbėti šia tema.

    Kiek žinau aseksualai laikomi didesni iškrypėliai, nei homoseksualai. Tai neprideda drąsos apie tai kalbėti garsiai.
  18. Aš praleidau metus savo gyvenimo vien tik žaisdamas video žaidimus.
    Ir ne, aš neturiu omenyje to, kad aš žaidžiau žaidimus vienerius metus. Aš turiu omenyje tai, kad sudėjus visą žaidimų laiką gautusi bent metai GRYNAI žaidimų. Tai daugiau nei 10 tūkstančių valandų.

    Septynis metus ar buvau milžiniškas žaidimų maniakas. Nuo visiems žinomo Lineage II, iki ankstyvos paauglystės Runescape, iki vėlyvos paauglystės World of Warcraft.

    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su ausimis.
    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su kiškio ausimis.

    Pagal mano žaidimų statistiką, kurią vedžiau vos tris metus iš tų septynių, aš pražaidžiau, mažų mažiausiai, 5 mėnesius savo gyvenimo. Grynai.

    Tik atradus naują hobį – mokytis bendravimo su merginomis, aš sumažinau žaidimams skiriamą laiką. Išties dar vis kartais pažaidžiu, bet dabar žaidimai sudaro vos valandą per savaitę. Daugiau ir neiškenčiu.

  19. Aš kartais būnu milžiniškas žioplys.
    Pvz. prieš pusmetį aš parašiau 10 tūkstančių žodžių ilgio knygą… Ir tada ją netyčia ištryniau iš kompiuterio bei atsarginės saugyklos vienu metu.

    Apie egzaminus į kuriuos ateidavau per vėlai ar pamirštus gimtadienius net nekalbėsiu.
  20. Man Holivudo filmai patinka labiau, nei nepriklausomų studijų.
    Nežinau, gal aš tiesiog iš filmų tikiuosi kokybės ir smagios pramogos. Filmai juk tam ir sukurti – pramogai. Minčių daug geriau man suteikia knygos ar pokalbiai su žmonėmis.
  21. Aš niekad nesupratau poezijos.
    Atleiskit, poetai, bet jūsų rašliavos man yra visiškai nesuprantamos. Žinau, kad yra žmonių kuriems patinka poezija, bet aš nesu vienas iš jų.
  22. Aš ne visada darau tai ką turėčiau daryti.
    Aš kiekvieną savaitę skaitau KRŪVAS knygų, straipsnių ir kitų tekstų apie sveikesnį gyvenimą, produktyvumą ir karjeros kūrimą…

    Bet ne visada to ką man pataria aš sugebu laikytis. Labai dažnai aš neiškenčiu ir nepadarau visko kaip man galbūt būtų geriau.
  23. Kartais aš taip nekenčiu savo žadintuvo melodijos, kad noriu jį išmesti pro langą. 
    Ar dar reikia komentarų? Tu turbūt irgi tai rytais patiri.
  24. Man patinka stebėti savo atvaizdus veidrodžiuose ar languose.
    Atspindžiai mane dažnai užburia. Kažkodėl tais momentais pasijaučiu tarytum būčiau filme.
  25. Aš mėgstu mokintis ir galiu visą dieną praleisti enciklopedijose.
    Esu knygų žiurkė ir tuo didžiuojuosi. Dažniausiai pradėjęs paprastu klausimu apie tai kada grįžta strazdai (taip, tokie mano kasdieniniai klausimai), per Vikipediją nukeliauju iki Kinijos istorijos.

    Mokymasis kartu yra ir viena iš priežasčių kodėl aš rašau. Čia man dar daug vietos augti rašyboje, Debesylos priežiūroje ar skaitytojų (taip, tai jūsų) bėdų išsprendime.sasiuviniai-2
  26. Aš dažnai tikiu, kad jeigu nepasiruošiu iki pačio galo, aš suklysiu.
    Nepamenu kada paskutinį kartą dariau kažką naujo, bet tam nesiruošiau dvigubai ilgiau, nei derėtų.

    Pvz. pirmą kartą virdamas kiaušinį (turbūt paprasčiausias visų laikų receptas) aš pusvalandį internete žiūrėjau video kaip tai padaryti.

    Net nekalbu apie Debesylos įrašus – tuos rašau 8-10 valandų. Ir taip, žinau, kad tai beprotiška. Logikos aš ir pats nerandu, bet tai man tiesiog įprasta.
  27. Aš kartais galiu būti velniškai užsispyręs.
    Ir dažnai man tai būna ne į naudą. Virdamas tą kiaušinį aš galėjau paklausti tėvų kaip tai daryti, bet aš norėjau tai “padaryti pats”.

    Nujaučiu, kad mano užsispyrimas daryti dalykus savaip yra kančia mano artimiesiems.
  28. Ar minėjau tai, kad mano atmintis prasta?
    Jei tu su manimi kažką planavai, o aš neužsirašiau – manyk, kad aš jau tai pamiršau.
  29. Aš dar neragavau alkoholinio gėrimo, kurio skonis man patiktų.
    Ir aš jau pradedu manyti, kad alkoholis išvis nėra skanus, o žmonės kurie jį geria, geria visai ne dėl skonio.

    (Tiesa, tai nepaaiškina alaus ar vyno gurmanų.)
  30. Gali būti, kad aš turiu dvylikamečio skonio receptorius.
    Aš niekad neragavau skanaus alkoholinio gėrimo, mėgstu karamelinius ledus su lazdyno riešutais, dievinu makaronus, apelsinus ir tiesiog neapkenčiu žuvies patiekalų.

    Ai, ir taip, aš kartais valgau šokoladinius dribsnius pusryčiams.
  31. Kai buvau vaikas itin mėgau užsiimti įvairiais rankdarbiais.
    Tai turbūt mano mamos įtaka – mūsų namuose visada buvo krūvos medžiagų, popieriaus, siūlų ričių ir adatų, klijų ir dažų. Dar ir dabar man patinka pačiam pasidaryti įvairius daiktelius.
  32.  Aš noriu išmokti megzti, bet niekaip neprisiruošiu to daryti.
    Gal kas įsivaizduojate kur rasti vyrų mezgėjų klubelį Lietuvoje? Ar tiesiog mezgėjų klubelį kur Kaune?

    Tai būtų man šioks toks postūmis nusimegzti tas pirštines, apie kurias visada svajojau.
  33. Aš šią akimirką bijau ir jaudinuosi.
    Rašant šiuos žodžius man šiek tiek dreba rankos. Nes aš bijau.

    Aš nežinau kaip tu įvertinsi šiuos mano prisipažinimus. Aš net neįsivaizduoju kokios tavo reakcijos tikėtis.

Bet gal tai tik geriau?

Gal tik bijodamas pajaučiu, kad esu gyvas?

Aš net neįsivaizduoju kaip tu atsiliepsi. Ir prašau tik vieno – prisijunk prie manęs.

Pasidalink bent vienu dalyku apie save, kurio taipogi niekas nežinojo.

Štai ten, komentaruose apačioje.

Tavo,
Danielius

599 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!


stasys
4 d. 11 val.

Nežinau kaip pradėti,jei apie Feisbuka tai aš su juo nelabai draugauju . Na o apie gyvenimą,tai čia yra kiekvienam skirta vieta,aš savo vieta tikriausiai jau praradau todėl ir blaškausi jieškodamas kitos savo vietos.

maxsi
4 d. 13 val.

Esu didelis bailys,taciau isoriskai visada uzsidejes kietuolio kauke.Bijau rytojaus,bijau bendravimo,bijau atsiverti kazkam.
Nesuprantu vieno dalyko,galiu patarti beveik kiekvienu klausimu kitiems zmonems,ir tie patarimai tikrai veiksmingi daugeliu atveju,taciau ,sau,patarti neiseina.Pats padarau daugybe klaidingu sprendimu,o kitiems zmonems patarineju kaip reiktu elgtis,kad isvengti tu klaidu,kurias as katik padariau,zodziu man tai mistika…

Rimantas
5 d. 5 val.

Meluoju pats sau sakau kad nerupi ka zmones apie mane galvoja, o istikruju man svarbu ka apie mane mano.

Toma
5 d. 5 val.

Man patinka, sudaryti ivaizdi zmonems, kad as rimtai mastau ir sunkiai dirbu. Kai is tikruju, ne velnii

Lapė Snapė
7 d. 6 val.

Man 37, bet dar niekada nesu patyrusi orgazmo (na, gal tik vienąkart pusiau)

Vanile
10 d. 3 val.

Esu istekejus desimt metu, turiu tris vaikus. Niekaip negaliu pamirst buvusio draugo, vis dar ji myliu. Po issiskyrimo praejo 14m. o as vis svajoju, kad kadanors susitiksim. Jauciuosi esanti vienintele tokia nutprotejusi siame pasaulyje.

stasys
4 d. 11 val.

Susitiksi butinai jei tik to nori visa širdimi

Marius
10 d. 9 val.

daznai su sypsena veide atsisakau zmoniu siuloma pagalba kokioje kebloje situacijoje, nors istikruju laaabai butu gerai, kad pridetu pagalbos ranka

Amber
13 d. 19 val.

Jaučiuosi daug prastesnė už kitus…

Amber
13 d. 19 val.

Man patinka kambaryje pasileisti muziką ir tiesiog taškytis

J.V.
23 d. 8 val.

Baimė likti vienišai. Nors aplinkai bandau įrodyti kaip yra gera būti vienai.

Alisa
27 d. 21 val.

Man patinka daug ką daryti slapta (padėti kitiems, tvarkytis, daryt staigmenas ar net valgyti).

Audronė
29 d. 12 val.

Be reikalo jaudiniesi, Danieliau. Gyvenimas tai spektaklis be repeticijų. Linkiu Tau išskirtinių vaidmenų!

Kristina
29 d. 15 val.

Turiu įprotį žurnalą ar knygą visada skaityti iki galo kas tam tikra prasme laiko švaistymas kadangi baigiu skaityt nei jei ne ypač patinka

Makas
29 d. 16 val.

esu pasimetes ir nezinantis ko noriu,kas esu,kur einu,ir kur ateisiu,uzsidedu kieto viruko kauke,po kuria vaikysteje uzstriges vaikas,kuris nori issilaisvinti is to,kritika kaip kryzius man,bendravimas su zmonemis,apie ka su jeis kalbeti…ir velnei zino ka daryti toliau,tai uzknisa

maxsi
4 d. 13 val.

man lygiai tas pats…

JŪRATES
1 mėn. 20 val.

aš nenoriu atkartoti mano tėvų gyvenimo scenarijaus : jie barasi jau 50 m.,man net nesinori pas juos užsukti.Man mano šeima ir jos harmoningi sanykiai labai svarbūs.Aš pasiruošusi tarnystei.

Princesė
1 mėn. 2 d.

1. Keičiu nuomonę kas kelias minutes
2. Manyje gyvena dvi sielos, kurios nuolat pešasi: ta pasileidusi „bledė“ ir Šventoji Mergelė Marija
3. Iš teiginio nr.2 stojasi klausimas, ar galiu vadinti save padoria mergina, jei permiegu su nepažįstamuoju? Ir ar verta save stabdyti šioje srityje, jei nesi įsipareigojusi jokiam pasaulio vyrui (išskyrus tėtį, aišku:))?

Rokas
1 mėn. 2 d.

Vos pabaigiau mokyklą. Net nemoku daugybos lentelės. Plius bijau kritikos ir bijau atsiskleisti, jog rašau blogą. Slepiu save kaip žmogų ir nepasitikiu žmonėmis.

Tiesiog žmogus
1 mėn. 3 d.

Nežinau kas esu

Plaukuotukė
1 mėn. 7 d.

Bijau likti viena

Nesakysiu
1 mėn. 9 d.

Prisipažinsiu, patinka galvoti apie žmones, ne apie jų išvaizdą, ne apie jų vertybes ar idėjas, bet apie jų elgsena. Bandau juos suprasti ( aš net savęs negaliu suvokti ) įsigilinti, kas juos privertė vienaip ar kitaip elgtis. Net permečiau akimis kelis komentarus… Mažytė paslaptis iš pačios širdies gelmių..

wpDiscuz