Kaip atrasti save ir išgyti feisbukitą? Arba 33 dalykai, kurių nežinojai apie mane

Įspėjimas: Šiandien aš išeisiu iš savo komforto zonos ir pasidalinsiu su jumis tokiais faktais apie save, kurių niekas pasaulyje nežinojo.

Didelė dalis šių prisipažinimų man labai imtymūs, todėl man buvo sunku juos parašyti.

Viskas ko tavęs prašau: perskaityk įžangą iki prisipažinimų. Ir tada pasidalink vienu dalyku apie save, kurio taipogi niekas nežinojo, komentaruose apačioje. Ačiū!


Ar kartais jautiesi:

  • Gyvenime pasiekęs mažiau, nei aplinkiniai?
  • Kaip žmogus, kurio tarytum niekas nepažįsta?
  • Nesuprantantis kas tu pats esi?
  • Ar nerandantis kuo tu IŠSKIRTINIS?

Gali būti, kad tu sergi Facebookitu.

(Taip, tai žodis kurį ką tik sukūriau.)

Ir kadangi aš šio žodžio kūrėjas, gaunu ir progą jį apibrėžti:

Facebookitas – Savaime plintanti psichologinė liga. Pasižymi sutrikusiais savęs ir aplinkinių vertinimo sugebėjimais. Ligos simptomai: liūdesys, depresija ir sumenkusios asmeninio tobulėjimo galimybės.

Skamba baisiai? Ir turėtų. Tiesa, tavo laimė – tai išgydoma.

Ką tu PAMIRŠTI vertindamas kitus ir save

Akimirkai, trumpa užduotis:

Prisimink tą vieną itin sėkmingą, iš visų pusių labai šaunų (ir ne tik kūno sudėjimu ar apranga), protingą bei šimtus gerbėjų sutraukiantį asmenį.

Taip, TĄ patį šiknių, kuriam tu šiek tiek (ar labiau, nei tiek) pavydi sėkmės. Ir mielai norėtum su juos susikeisti vietomis. (Pvz. mano atveju tai būtų Andrius Užkalnis ar Leo Babauta.)

Kaip jį/ją vertini? Palygink tai, ką pasiekė tas asmuo ir ką esi pasiekęs tu.

Ar jauti tą nemalonų jausmą, apimantį tave?

Nežinau kaip tau, bet man nuo tokių lyginimų darosi tik liūdniau – norisi bėgt į virtuvę ir sugriaužti kokį kilogramą sausainių.

Be abejo, nemaža dalis to, ką tu ką tik palyginai, nėra lygiavertiškai palyginta. Jie juk patyrė visai kitokius gyvenimus, nei tu. Arba jiems tiesiog labiau sekėsi.

Kažkur mintyse, tu tikrai taip save guodi. Bet ar tai įsisąmonini?

Lyginant save su kitais tikroji problema nėra tame, kad mes lyginamės.

Problema atsiranda tada, kai mes PAMIRŠTAME kodėl mes atrodome skirtingi.

…Ar kodėl ATRODO, jog kitiems sekasi daug geriau, nei tau.

Tai labai gerai iliustruoja šis vis dviejų su puse minučių trukmės  filmas:

Kaip atrasti tikrąjį save

Realus gyvenimas vs Facebookas
Realus gyvenimas vs Facebookas

Žinai kokia feisbuko dalis blogiausia?

Ne, ne tai, jog jame pilna reklamų, jog jis rodo tik ką jis pats nori rodyti, ar, kad jo dizainas klaikus. (Nors tai irgi jo bėdos.)

Didžiausia feisbuko, ir bet kokio kito socialinio tinklo, bėda ta jog čia NĖRA blogų naujienų.

Leisk paaiškinsiu: įsivaizduok, tu nuvykai į savo geriausio draugo gimtadienį. Ir jame pasidarei 300 fotografijų su trupučiu.

Klausimas: jas visas įkelti į feisbuką, ar tik atsirinksi tik gražiausias ir geriausias?

Be abejo, tu renkiesi variantą kur tu atrodai geriau. Beveik visi žmonės renkasi rodyti savo geresnę pusę, kai tik jie gali rinktis.

Tai juk natūralu – malonu kai tu, ar kažkas susijusio su tavimi, patinka kitiems.

(Plačiau, anglų kalba: Need of Esteem, Reciprocal liking.)

Tik štai, čia atsiranda trys didelės problemos:

  1. Taip sukeliamos iliuzijos, kad tau (ar kitiems) einasi geriau, nei iš tiesų.
  2. Taip sukeliama gerų patirčių (gražių nuotraukų, video, muzikos – visko) infliacija. Žmonių kalba kalbant – geros naujienos praranda savo vertę.
  3. Ir galiausiai mažos bėdos pradeda atrodyti beprotiškai milžiniškos.

Matydamas tik gerus dalykus tu pradedi jų nebevertinti. Dar geresnių dalykų paieškos veda į depresiją bei liūdesį. O blogi dalykai pradeda atrodyti neproporcingai blogi.

Kitaip tariant – visas tavo pasaulio vertinimas griūna ir viskas atrodo tik blogiau. Gali net nebūti blogai, bet atrodyti lyg taip yra.

(Plačiau: Why Generation Y Yuppies Are Unhappy.)

Aš tau šito patirti nelinkiu. Todėl siūlau:

Atsiverk. Parodyk tikrąjį AŠ savo šeimai, draugams ir visam pasauliui.

Pamiršk blogus dalykus, pamiršk ir gerus dalykus. Išvis, pamiršk viską. Vietoj to – pateik grynąjį save. Grynuolį be jokių pakeitimų ir patobulinimų.

Tik parodydamas TIKRĄJĮ save tu suprasi, kad tu nesi vienpusis žmogus. Tik taip tu suprasi, kad kiti taip pat nėra vienpusiai žmonės.

Tik atsiverdamas tu tapsi tikruoju savimi.

Todėl štai tau užduotis:

  1. Nusileisk į šio teksto komentarus žemiau.
  2. Ir pasidalink vienu dalyku apie save, kurio niekas pasaulyje iki šiol nežinojo.

Tai gali būti bet kas. Svarbu tik, kad tai būtų teisybė ir, kad tai būtų nuoširdu. ;)

Gerai, o jei jau tai padarei – dalis kurios laukei:

33 Dalykai, kurių tu nežinojai apie mane. Arba koks yra tikrasis Danielius.

  1. Aš mėgstu išsidirbinėti ir kvailioti. Kiekvieną mielą dieną.
    Mano draugai tai žino.

    Taip, tai aš. Džeimso bondo poza dovanojantis pienę.
    Taip, tai aš. Džeimso bondo poza gimtadienio proga dovanojantis pienę.
  2. Praeitą rugsėjį aš bandžiau gauti karinį laipsnį, bet greitai apsigalvojau.
    Praeitų metų birželį aš buvau rimtai susidomėjęs išbandyti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, perėjau visus medicininius patikrinimus ir išbuvau juose lygiai mėnesį.

    Mečiau juos nes tikėjau, jog tiems mokymams (ir visai kario karjerai) reikia pasiryžimo eiti iki galo. Daug pasiryžimo ir pasišventimo. Galbūt būčiau tęsęs  mokymus, bet mane tuomet įtraukė rašymas.
  3. Aš dievinu tvarką ir tvarkymąsi.
    Ką galiu pasakyti – mėgstu tvarką. Tvarkymasis yra vienas didžiausių mano hobių. Tai man patinka – sudėlioti daiktus į jiems skirtas vietas, išmesti tai kas tik trukdo gyventi.

    Aš tai taip mėgstu, kad tvarkaus ne tik savo namus, bet ir draugų. Jau teko tvarkyti draugės Jurgitos spintą, o močiutės kambario sutvarkymas jau ilgą laiką sukasi galvoje.
  4. Vaikystėje nepatekau į dailės gimnaziją nes man trūko vaizduotės.
    Ar bent tai buvo oficiali priežastis. Kai buvau 11-kos metų (būsimas penktokas), mano tėvai bandė mane prakišti į Kauno dailės gimnaziją. Nepraėjau paskutinio stojamojo išbandymo – natiurmorto piešimo.

    Išties nežinau ko iš manęs tenai tikėjosi. Nes natiurmorto piešimas lygtais nėra tokia veikla kur reikia daug vaizduotės. Ar klystu? ;)
  5. Man patinka rankomis gliaudyti graikinius riešutus.
    Taip, be abejo smagiausia gliaudymo dalis yra riešutų valgymas. Bet jei reiktų rinktis tarp gliaudymo replėmis ir rankomis, rinkčiausi pastarąjį.

    (Beje, jau išgliaudytų riešutų pirkimas man atrodo kaip visos riešutų valgymo ceremonijos šventvagystė!)
  6. Kartą mane atstūmė mergina. Tada pradėjau mokintis bendravimo su merginomis mokslo.
    Gėda pripažinti, bet buvo ir tokie laikai kai bendravimas su merginomis man buvo kančia. Ne, ne tai, kad skaudėdavo – tiesiog nežinojau ką joms pasakyti.

    Po to atstūmimo greitai pradėjau mokintis Neuro-lingvistinio programavimo (NLP) ir moterų bei vyrų bendravimo psichologijos, kad tai daugiau niekada nepasikartotų. 

    Išties turėčiau dėkoti tai merginai (Gerda, jei tai skaitai – tai tu), nes tik to dėka pagaliau atsikračiau bendravimo baimių. Ačiū jai.
  7. Aš kartais taip energingai dirbu, kad pamirštu pavalgyti pusę dienos.
    Ir tai nėra toks jau retas įvykis. Kad ir šiandien, aš keturias valandas rašiau šį tekstą visai pamiršęs, kad pradėjau rašyti nevalgęs jokių pusryčių.
  8. Iš manęs išeitų siaubingas redaktorius.
    Aš galiu tekstą perskaityti 5 kartus ir vis vien praleisti krūvą rašybos bei skyrybos klaidų. Tai lyg koks užkeikimas!
  9. Aš tris metus kūriau fantastinę enciklopediją… Iki kol ją staiga pamiršau.
    „Pasaulis – tai romanas, žemėlapių komplektas ir enciklopedija viename. Tikram fantastikos gerbėjui.“

    Toks buvo tos kūrybos šūkis. Tris metus kūriau ir perkūrinėjau (net du kartus) milžinišką fantastinę enciklopediją. Dar ir dabar galite rasti jos nepabaigtą enciklopediją online: „Pasaulis“.

    Tiesa, taip ir kurdamas nespėjau visko ten sudėti. Didžioji dalis mano kūrybos nuslūgo atskiruose lapuose, mano stalčiuose.

    Pasaulio klimato zonos
    Pasaulio klimato zonos :: Originalas (Milžiniškas)
  10. Iš penkių mano artimiausių draugų, 4 yra merginos.
    Aš net pats nežinau kaip tai nutiko. Bet pasirodo, kad aš moku geriau bendrauti su merginomis, nei su vaikinais.

    (Arba tai kuo susiję su tuo, kad 3 iš tų 4 merginų pirmą kartą susitikau pasimatymuose.)
  11. Kartą su mokyklos draugu Ernestu susprogdinom kavinės klozetą.
    Pasirodo vanduo klozete nespėja užgesinti degančios petardos. Kas galėjo pagalvoti? Dar dabar pamenu bėgimą pro kavinės duris, per Vilniaus gatvę Kaune, atgal į mokyklą.
  12. Kai buvau 13-kos metų aš vos nenusisukau galvos.
    Štai patarimas tau: dviratis + status kalnas + važiavimas žemyn + vanduo – šalmas sudaro velniškai prastą kombinaciją.

    Tos katastrofos metu sugebėjau prasiskelti galvą IR kaktoje, IR pakaušyje.
  13. Mano maisto ruošimo įgūdžiai yra tragiški.
    Rimtai – sudėtingiausias receptas, kurį aš moku, yra virti ir pakepti makaronai be jokių padažų.

    O kartą kepdamas blynus sugebėjau juos pamiršti pusvalandžiui ir grįžęs rasti tik angliukus ir daug dūmų.
  14. Aš moku Žaliojo agurkėlio dainelę atmintinai ir dainuoju ją kai lyja.
    Jei tu dar nesi matęs to animacinio, štai jis:
  15. Aš mėgstu vaikščiodamas dainuoti. Ir dainuoju visur.
    Kaip, kad Laisvės alėjoje ar Akropolyje. Repertuaras nuo senojo mokyklos himno, iki Frank Sinatra “Strangers in the night” (aš dievinu tą dainą).
  16. Mano muzikinis skonis klaikus ir aš tuo patenkintas.
    Klausau visko: Lady Gaga, Skrillex, Čaikovskio gulbių ežero, Frank Sinatros ir viso tarpuose. Mano muzikos grojaraštis – baisi žanrų kakofonija.
  17. Prieš metus aš maniau, kad esu aseksualus.
    Tiesą sakant, dar ir dabar tai manau, bet jau nesu toks tikras. Gali būti, kad aš tiesiog esu pilkai-aseksualus – jaučiantis seksualinį potraukį, bet tik retais atvejais, po artimo bendravimo.

    P.S. Atleiskite už tokį formalumą, bet man tiesiog labai nejauku kalbėti šia tema.

    Kiek žinau aseksualai laikomi didesni iškrypėliai, nei homoseksualai. Tai neprideda drąsos apie tai kalbėti garsiai. :(
  18. Aš praleidau metus savo gyvenimo vien tik žaisdamas video žaidimus.
    Ir ne, aš neturiu omenyje to, kad aš žaidžiau žaidimus vienerius metus. Aš turiu omenyje tai, kad sudėjus visą žaidimų laiką gautusi bent metai GRYNAI žaidimų. Tai daugiau nei 10 tūkstančių valandų.

    Septynis metus ar buvau milžiniškas žaidimų maniakas. Nuo visiems žinomo Lineage II, iki ankstyvos paauglystės Runescape, iki vėlyvos paauglystės World of Warcraft.

    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su ausimis.
    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su kiškio ausimis.

    Pagal mano žaidimų statistiką, kurią vedžiau vos tris metus iš tų septynių, aš pražaidžiau, mažų mažiausiai, 5 mėnesius savo gyvenimo. Grynai.

    Tik atradus naują hobį – mokytis bendravimo su merginomis, aš sumažinau žaidimams skiriamą laiką. Išties dar vis kartais pažaidžiu, bet dabar žaidimai sudaro vos valandą per savaitę. Daugiau ir neiškenčiu.

  19. Aš kartais būnu milžiniškas žioplys.
    Pvz. prieš pusmetį aš parašiau 10 tūkstančių žodžių ilgio knygą… Ir tada ją netyčia ištryniau iš kompiuterio bei atsarginės saugyklos vienu metu.

    Apie egzaminus į kuriuos ateidavau per vėlai ar pamirštus gimtadienius net nekalbėsiu.
  20. Man Holivudo filmai patinka labiau, nei nepriklausomų studijų.
    Nežinau, gal aš tiesiog iš filmų tikiuosi kokybės ir smagios pramogos. Filmai juk tam ir sukurti – pramogai. Minčių daug geriau man suteikia knygos ar pokalbiai su žmonėmis.
  21. Aš niekad nesupratau poezijos.
    Atleiskit, poetai, bet jūsų rašliavos man yra visiškai nesuprantamos. Žinau, kad yra žmonių kuriems patinka poezija, bet aš nesu vienas iš jų.
  22. Aš ne visada darau tai ką turėčiau daryti.
    Aš kiekvieną savaitę skaitau KRŪVAS knygų, straipsnių ir kitų tekstų apie sveikesnį gyvenimą, produktyvumą ir karjeros kūrimą…

    Bet ne visada to ką man pataria aš sugebu laikytis. Labai dažnai aš neiškenčiu ir nepadarau visko kaip man galbūt būtų geriau.
  23. Kartais aš taip nekenčiu savo žadintuvo melodijos, kad noriu jį išmesti pro langą. 
    Ar dar reikia komentarų? Tu turbūt irgi tai rytais patiri.
  24. Man patinka stebėti savo atvaizdus veidrodžiuose ar languose.
    Atspindžiai mane dažnai užburia. Kažkodėl tais momentais pasijaučiu tarytum būčiau filme.
  25. Aš mėgstu mokintis ir galiu visą dieną praleisti enciklopedijose.
    Esu knygų žiurkė ir tuo didžiuojuosi. Dažniausiai pradėjęs paprastu klausimu apie tai kada grįžta strazdai (taip, tokie mano kasdieniniai klausimai), per Vikipediją nukeliauju iki Kinijos istorijos.

    Mokinimasis kartu yra ir viena iš priežasčių kodėl aš rašau. Čia man dar daug vietos  tobulėti rašyboje, Debesylos priežiūroje ar skaitytojų (taip, tai jūsų) bėdų išsprendime.sasiuviniai-2
  26. Aš dažnai tikiu, kad jeigu nepasiruošiu iki pačio galo, aš suklysiu.
    Nepamenu kada paskutinį kartą dariau kažką naujo, bet tam nesiruošiau dvigubai ilgiau, nei derėtų.

    Pvz. pirmą kartą virdamas kiaušinį (turbūt paprasčiausias visų laikų receptas) aš pusvalandį internete žiūrėjau video kaip tai padaryti.

    Net nekalbu apie Debesylos įrašus – tuos rašau 8-10 valandų. Ir taip, žinau, kad tai beprotiška. Logikos aš ir pats nerandu, bet tai man tiesiog įprasta.
  27. Aš kartais galiu būti velniškai užsispyręs.
    Ir dažnai man tai būna ne į naudą. Virdamas tą kiaušinį aš galėjau paklausti tėvų kaip tai daryti, bet aš norėjau tai “padaryti pats”.

    Nujaučiu, kad mano užsispyrimas daryti dalykus savaip yra kančia mano artimiesiems.
  28. Ar minėjau tai, kad mano atmintis prasta?
    Jei tu su manimi kažką planavai, o aš neužsirašiau – manyk, kad aš jau tai pamiršau.
  29. Aš dar neragavau alkoholinio gėrimo, kurio skonis man patiktų.
    Ir aš jau pradedu manyti, kad alkoholis išvis nėra skanus, o žmonės kurie jį geria, geria visai ne dėl skonio.

    (Tiesa, tai nepaaiškina alaus ar vyno gurmanų.)
  30. Gali būti, kad aš turiu dvylikamečio skonio receptorius.
    Aš niekad neragavau skanaus alkoholinio gėrimo, mėgstu karamelinius ledus su lazdyno riešutais, dievinu makaronus, apelsinus ir tiesiog neapkenčiu žuvies patiekalų.

    Ai, ir taip, aš kartais valgau šokoladinius dribsnius pusryčiams.
  31. Kai buvau vaikas itin mėgau užsiimti įvairiais rankdarbiais.
    Tai turbūt mano mamos įtaka – mūsų namuose visada buvo krūvos medžiagų, popieriaus, siūlų ričių ir adatų, klijų ir dažų. Dar ir dabar man patinka pačiam pasidaryti įvairius daiktelius.
  32.  Aš noriu išmokti megzti, bet niekaip neprisiruošiu to daryti.
    Gal kas įsivaizduojate kur rasti vyrų mezgėjų klubelį Lietuvoje? Ar tiesiog mezgėjų klubelį kur Kaune?

    Tai būtų man šioks toks postūmis nusimegzti tas pirštines, apie kurias visada svajojau.
  33. Aš šią akimirką bijau ir jaudinuosi.
    Rašant šiuos žodžius man šiek tiek dreba rankos. Nes aš bijau.

    Aš nežinau kaip tu įvertinsi šiuos mano prisipažinimus. Aš net neįsivaizduoju kokios tavo reakcijos tikėtis.

Bet gal tai tik geriau?

Gal tik bijodamas pajaučiu, kad esu gyvas?

Aš net neįsivaizduoju kaip tu atsiliepsi. Ir prašau tik vieno – prisijunk prie manęs.

Pasidalink bent vienu dalyku apie save, kurio taipogi niekas nežinojo.

Štai ten, komentaruose apačioje. :-)

— Danielius

449 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!

449 Atsiliepimai "Kaip atrasti save ir išgyti feisbukitą? Arba 33 dalykai, kurių nežinojai apie mane"


Sandra
19 val. 53 min.

Šiaip neturiu kažkokių didelių paslapčių, bet yra keli dalykai, kurie man patinka, tačiau artimieji to nelabai toleruotų/netoleruoja. 1. Man žiauriai patinka Užkalnio bendravimo stilius, jo įžvalgos, mintys. nesu bendravusi su juo realiai, bet susidaro įspūdis, kad jis nevynioja žodžių į vatą, sako, kaip yra, sako gyvenimo tiesą, nemeluoja. Ir manau, kad tie kurie jam VISADA prieštarauja, tiesiog bijo priimti gyvenimą toks, koks jis yra bei nėra sau kritiški arba tiesiog per daug iracionalūs. 2. Niekas nežino, kad flirtuoju su savo vaikino draugu… 3. Mėgstu žaisti kompiuterinius žaidimus. Seniau buvo gėda pasakyt kitiems kai pvz. klausia „ką veikei savaitgalį?“ tai seniau ką nors sumeluodavau.. o dabar įkvėpta Užkalnio :D sakau kaip yra. „Žaidžiau su kompu, o ką tu?“ :D

Neda
1 d. 5 val.

As nekenciu savo geriausios drauges. Ji man daznai meluoja, per pamokas nusiziuri ir is manes pavogia gera pazymi. Gal dabar jums atrodau gaili bet po dvieju metu draugystes tai tapo isnaudojimu, ji nori, kad jei viskas butu pateikta ant auksines lekstutes. Ji pries kontrolini buna su mano draugais kieme, ir kontroliniui nesimoko, nes zino kad tokia kaip as ismoksiu ir pasakysiu atsakymus ir vel vogia pazymi. Ji man neleidzia draugauti su kitomis mergaitemis, o jei tik pabunu per pertrauka su jomis, tai visa diena nekalba, tik ant dienos galo pradeda kalbeti. O jei kitos su manimi bendrauja supyksta ne ant ju, o ant manes. Tarsi buciau jos nuosavybe. Neda duok namu darbus nusirasyt, Neda padek per kontrolini, Neda palidek mane ten, Neda ta, Neda ana. O mane labiausiai nervina jog as nemoku pasakyti ne ir nenoriu pyktis, nes jos charakteris labai bjaurus ir jei mes susipyktume, as bijau likti be draugu. Ji mane nervina, bet to as jai i akis nemoku pasakyti, visa diena kenciu, o parejus namo verkiu. Man jau atsibodo buti jos tampoma marionete. Prasau patarkit man, as nezinau ka daryti!

Liolė
10 d. 19 val.

Esu tiesiog BETVARKĖ – jei pas mane niekas niekada neužsuktų…na gal tvarkyčiausi(kartais mane pagauna tokia manija), kai spintoj neberasčiau drabužių. BET nieko neturi būti namie ! Gal dėl to, kad visą laiką „suryja“ mezgimas. Nemoku planuoti, nemėgstu minios, kartais nemėgstu žmonių išvis – jie dažnai būna tookie buki, neįdomūs…Jau 5 metai nevartoju alkoholio – tuo labai didžiuojuosi !!! Noriu mesti rūkyti, bet neturiu valios…Aš RIBOTA – mėgstu ribas, kartais net įsiuntu, kai jas be leidimo ar bukumo kas peržengia. Tai toks chaosas ir esu…

Rasa
11 d. 11 val.

Mane žavi atviri ,nuoširdūs žmonės ,deja jie dažnai dėlto nukenčia …Aš tarsi „atversta knyga „,tačiau atvirumas gali žeisti ,ir dažnai ,net to nenorėdama, skaudinu artimiausius ir mylimiausius …Galbūt prieš išsakant savo nuomonę ,reiktų dešimt kartų pamatuoti ,bet tada tai nebūtų nuoširdu …

Ieva
17 d. 13 val.

Nera tokio dalyko kurio NIEKAS apie mane nezinotu, bet yra toks dalykas kurio nezino vienas zmogus kuriam reiketu pasakyti :/ Vakar persidaziau visa galva ryskiausiom spalvom, o kad tai padaryti reikejo sviesinti plaukus. Mano kirpeja butent to neleido daryti mano pacios labui. Kadangi ji ne tik kirpeja, bet ir mamos drauge :D Ji ne viena karta daze man plaukus uz savikaina ir aukojo savo laika, kad tik as ju nesugadinciau. Taigi dabar labai bijau jai i akis paziuret :/

Gitana
17 d. 16 val.

Pasidalinsiu ir aš kažkuo, ko nieks apie mane nežino. Turiu savo gyvenimėlio paroje tokį trumpą periodą, kai vyksta tik tai, kas man miela ir geidžiama. Tai tas tarpas, kai panardinu savo pavargusį kūną į miegui paruoštus patalus iki sekundės, pasiglemžiančios mano sąmonę į miego karaliją. Kartais tai trunka vos penkias minutes, o,žiūrėk, ir riebaus pusvalandžio neužtenka. Gyvenu savo sukurtą svajonių gyvenimą. Ten aš dirbu svajonių darbą, esu keleto bestselerių autorė, mano norų neriboja jokie finansiniai sunkumai ir, kas svarbiausia, mane besąlygiškai myli nuostabiausias pasaulyje vyras. Kartais pati nusistebiu: kokia neribota ta minčių galia. Fantazuoji fantazuoji,žiūrėk, jau ir patikėjai, jog tai užtikrinta tikrovė, o ne paikos fantazijos. Kartais man atrodo, jog tas jaukus mano minčių susikurtas pasaulėlis man ir neleidžia palūžti, kai pečius prislegia banalios buitinės problemos, ima kamuoti iki be galybės sumažintas savivertės jausmas ar tiesiog šiaip į namų duris pabeldžia nelaboji viešnia: pavasarinė, rudeninė, ar, dievas žino, kokia dar depresija. Žinau, daug kam šis mano prisipažinimas pasirodys paikas ir banalus. Tačiau man jis svarbus. Svarbus, nes į erdvę jį paleidau pirmą kartą.

Rūta
18 d. 16 val.

Visada svajojau parasyti knyga…bet esme niekada nemokejau nuosekliai destyti mintis, mokykloje gaudavau prastus ivertinimus uz rasinelius, o klaidu tiek rasybos tiek skyribos budavo milijonas. Tad sia ideja ilgai brandinama, jau kokius gerus penkis metus. O kartais pagalvoju gal nepradedu rasyti, vien todel, kad bijau buti isjuokta auditorijos. Ne del to, kad mano ideja prasta, o del elementariu klaidu… Sio fakto apie mane niekas nezino(knyga ir kompleksas).
Kas juokingiausia dabar supratau, kad turiu kopleksa ir gerai iaugusi, dar pries diena dalvojau neturiu kompleksu esu laisva, saves nevarzau, nestatau i remus…Bent taip garsiai sakiau draugams ir pazystamiems.

Andrius
23 d. 5 val.

Esu tinginys!!!!!!

Ardisija
23 d. 17 val.

As galiu buti krastutinai …saltakraujiska, jei gresia reali gresme man ar mano seimai, mylimiems zmonems…

trackback

[…] Taigi pradžia buvo atsivėrimas! […]

Klaidas
25 d. 11 val.
Mmm, tiesa sakant nežinau ar daug kas skaitys, bet… Danieliau ačiū už straipsni!! Tai va, dauguma rašo apie baimes ir pan.. O aš turiu tiek visko, kad net nežinau nuo ko pradėti…xD 1. Turiu 5 seses ir 1 broli.. Buvo nelengva augti kartu, bet, kai jau beveik visi suauge, turėti tokia gausia šeima yra kažkas vau!! Kai buvau 10 metu pirmasis mano pačio pagamintas patiekalas buvo keptos bulvės… Ir žinot ką? Niekas jų nevalgė nes buvo pusžalės bulvės ir per daug druskos… Tai teko pačiam kapot jas… Bet dabar kai aplankau namiškius ir pagaminu, jie nesustoja valgyt!! Ir prašo pasakyt, kaip gaminau :D Beja negaminu, pagal kažkokius receptus, viska improvizuoju. 2. Esu Homoseksualus žmogus, kuris turi 100% palaikyma iš šeimos, esu atviras ir apie mane žino visi mano draugai. Dėl to džiaugiuosi kad sugebu atsirinkti draugu rata. 3. Mokykloje teko kesti patyčias 4-6kl, kol viena diena, supratau, kad man to jau gana. Ir išauso ta diena, susigrumiau su savo klasioku ir ji nugalėjau. Nuo tos dienos pradėjo viskas keistis aplink mane. Nors ir susilaukdavau patyčiu, gyvendamas vaikų namuose, bet netiek daug. 4. Taip, gyvenau vaiku namuose 3 metus, kai tėtis žuvo auto avarijos metu. Sulaukes 18 metu išėjau iš jų. Nors ir daug pykdovomės su aukletojom, šiomis dienomis aplankau jas ir pasikalbam… 5. Dainavau chore, bažnyčios ir netik. Chore buvo 11 žmoniu, apturėjom kartu daug renginiu su spektakliais. Apturėjom daug smagaus laiko. Galėjau dainuoti 1/2/3 balsu, nors šeip maniškis buvo 2. Dažnai nuvažiodavau į kitus :D 6. Esu žiaurus gramatikas, ir niekada jos neišmoksiu.. 7. Kalbu Anglų bei vokiečių kalbomis ir dar mokausi Italų klabos. 8. Esu vienintelis iš savo šeimos, kuris paliko Lietuva, taip sakant sūnus bastūnas. Dar kai mokiausi mokykloje apkeliavau beveik visa Lietuva. Nuo to laiko klasiokai praminė mane keliauninku. 9. Svajonė kuri tikiuosi išsipildys, tai šokti lietuje su mylimų žmogumi… Nors mano situacijoje yra sunku surasti tinkama partneri.. 10. Jau metai, kai gyvenu Austrijoje ir dar du metai liko studijų. Paskutinės studijos mano gyvenime nusimato LA. Kurios dar truks 5 metus. Ir su visam laikui pasiliksiu ten. 11. Apie mirti nebijau klabėti, nes jau buvau miręs.… Read more »
Gintarė
25 d. 13 val.

Aš visuomet svajojau turėti geriausia draugę, bet draugės ilgai mano gyvenime tiesiog neužsibūna, kažkaip mūsų keliai vis išsiskiria. Nežinau, gal dėl to, kad savo pačių pačių slapčiausių paslapčių taip niekam ir neatskleidžiu, per daug bijau kitų nuomonės, arba, kad tą paslaptį sužinos kas nors kam jos žinoti nereikėtų.

rasa
25 d. 17 val.

Kai užmigdau vaikus, einu slapta į balkoną prūkyt. Nekenčiu savęs už tai.

Tomas
26 d. 17 val.

Perskaičiau viską ką parašiai. nustebau kad toks protingas ir malonus žmogus žaisdavo žaidimus :D

Ona
28 d. 15 val.

Noriu numesti 8kg, o neturiu tam pakankamai valios ir vėl, ir vėl, ir vėl grįžtu į tą patį tašką su +8kg. Tuo pačiu apsimetu, kad man tai nerūpi, ir jei kas nors klausia, meluoju, kad tikrai nesistengiu to daryti.

Gina
1 mėn. 4 d.

Dalykas apie kurį niekas nežino, kad noriu susipažinti su naujais žmonėmis, bet to niekad nedarau, nes nežinau, ką jiems pasakyti :/
Ir šiaip nemgėstu savęs

Ieva
1 mėn. 5 d.

Gėda, kad negaliu papasakoti kitiems kokias knygas esu perskaičiusi, nes jų nedaug. Negaliu pakęsti savęs, kad pateisinu tai neturėjimu laiko. O jei ir pradedu skaityti kokią knygą, skaitau ją labai ilgai, kol išsiaiškinu nežinomus žodžius, užsirašau patikusias frazes. Tačiau niekam nesu sakiusi, kad perskaityti knygą yra tas pats kas išmokti kūrinį groti fortepijonu. Mokydamasi groti kūrinį kuri savo istoriją, savo knygą.

Klaudas
25 d. 15 val.

Labas, manau galima pasikalbeti apie Marti…xD

Martyna
1 mėn. 9 d.

Vienas dalykas, kurio be manęs tikrai iki šiol niekas nežinojo, yra retkarčiais skaitomas mano pačios mėnraštis (taip vadinu, nes rašau ne kasdien). Aplankyti popieriuje apgyvendintus praeities prisiminimus sau leidžiu retai, o tai darau dažniausiai tada, kai vėl tarsi paklystu savo dabarties kasdienybėje. Kai galvoje dūzgia pasimetimas, toks pažvelgimas į praeitį man sugrąžina vidinę ramybę. Patirti nuotykiai vėl skatina svajoti, išgyventos negandos vėl suteikia jėgų ir tikėjimo savimi, nes suvokiu jas įveikusi ir to dėka esanti čia, kur esu dabar. Daugelis sako, jog nederėtų žvalgytis į praeitį, reikia gyventi ateitimi, bet kuomet dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasidaro sunku, atminimas išgyventų akimirkų gali paskatinti judėti pirmyn. Nes juk net ir tada, kai prieš tris metus išsiskyriau su pirmąja gyvenimo meile, man atrodė, kad pasaulis griūva. Tačiau šiandien aš vėl juokiuosi ir prisimenu tai su šypsena veide bei mintimi „naivuolė..“. Šiandiena yra ne kas kita kaip ateitis, apie kurią galvojau keletą metų atgal, ir ji taps praeitimi rytojaus rytą, kai pabusiu naujai dienai, naujiems nuotykiams…

Diana
1 mėn. 11 d.

Am… galbūt visos problemos kyla dėl to, kad aš turiu svajonę. Dauguma jaučiasi gerai kai svajoja, aš irgi, bet kuo toliau tuo mane tai labiau graužia iš vidaus negu man leistu jaustis geriau. Nes atrodo aš privalau to pasiekti. Aš pilna baimės, nežinau kaip tai padaryti, kodėl turėčiau taip daryti, ar man pasiseks. Aš save lyg plešau viduje į visas puses, nors žinau- aš noriu ten. Būtent ten. Tik ten save matau laimingą.

Ieva
1 mėn. 11 d.

1. Kartais jaučiuosi kaip iš filmo „Trumeno šou“ – lyg mano gyvenimo problemos būtų surežisuotos ir visi tik spoksotų, kaip aš jas įveiksiu. Rimtai, kartais jaučiuosi lyg mane, kas visą laiką stebėtų.
2. Nemyliu žmonių, kurie man yra artimi, kuriuos matau dažnai ir t.t., bet „spangstu“ dėl tų, kurie mano aplinkoje yra nauji, bet kuriems aš turbūt visai nerūpiu.
3. Dažnai įsivaizduoju pokalbius, susitikimus su man patinkančiais žmonėm.
4. Nemėgstu fotografuotis.
5. Nekenčiu savo facebook’o profilio nuotraukos, bet dėl 4 punkto nenoriu jos keisti.
6. Nekenčiu radijo M-1, kai žmonės gali paskambinti ir pasakyti, kas pas juos gero, o jiems atsako „kaip smagu“, „kaip jums gerai, sėkmės“ ar panašiai. Atrodo taip netikrai ir veidmainiškai ir t.t.
7. Noriu numirti ir pajausti, kas yra mirtis. Su niekuo negaliu apie tai pasikalbėti, nes dauguma bijo mirties. O aš ne.
8. Nežinau, kuo būti.
9. Bijau puodų, keptuvių ir kitų nesąmonių, nes jie tik svyla ir dega. Net kiaušinienės nemoku iškept.
10. Kartais sukuriu man visai gražiai atrodančių daiktų, bet bijau, kad gal tai visai negražu kitiems arba apskritai tai nesąmonė ir tik laiko gaišimas.
11. Kartais bijau, kad esu nenormali (esu pažinojusi keletą tikrų ligonių su sutrikusiu mąstymu ar panašiai. Gal todėl…), kad elgiuosi ne taip, kad tik man atrodo, kad viską darau gerai, o iš tikro taip nėra – gal supratot.
12. Turiu keistą baimę – kartais bijau, kad užmiršau apsirengti. Išeidama milijoną kartų patikrinu ar tikrai apsirengiau (kad pamirščiau apsirengti dar nėra nutikę, bet man vistiek baisu), ar apsirengiau tuos drabužius (kartą pradinėje mokykloje išėjau namo su šlepetėmis), ar neapsirengiau drabužių išvirkščiai (taip dažnai nutinka).
13. Nesuprantu kada, kaip ir kodėl naudojamas makiažas, todėl jaučiuosi lyg būčiau kažkokia atsilikelė.
14. Noriu būti katalikė ar kažkas panašaus, bet nenoriu, kad kas nors iš artimųjų tai sužinotų.
15. Dabar bijau paspausti „siųsti“, nes vėl gi manau, kad ką čia parašiau yra niekam neįdomios nesąmonės.

wpDiscuz