Kaip atrasti save ir išgyti feisbukitą? Arba 33 dalykai, kurių nežinojai apie mane

Įspėjimas: Šiandien aš išeisiu iš savo įprastos malonumo erdvės ir pasidalinsiu tokiais faktais apie save, kurių niekas pasaulyje nežinojo.

Didelė dalis šių prisipažinimų man labai imtymūs, todėl buvo sunku juos parašyti.

Viskas ko tavęs prašau: perskaityk įžangą iki prisipažinimų. Ir tada komentaruose apačioje pasidalink vienu dalyku apie save, kurio taipogi niekas nežinojo. Ačiū!

* * *

Ar kartais jautiesi:

  • Gyvenime pasiekęs mažiau, nei aplinkiniai?
  • Kaip žmogus, kurio tarytum niekas nepažįsta?
  • Nesuprantantis kas tu pats esi?
  • Ar nerandantis kuo tu IŠSKIRTINIS?

Gali būti, kad tu sergi Facebookitu.

(Taip, tai žodis kurį ką tik sukūriau.)

Ir kadangi aš šio žodžio kūrėjas, gaunu ir progą jį apibrėžti:

Facebookitas – Savaime plintanti psichologinė liga. Pasižymi sutrikusiais savęs ir aplinkinių vertinimo sugebėjimais. Ligos simptomai: liūdesys, depresija ir sumenkusios asmeninio augimo galimybės.

Skamba baisiai? Ir turėtų. Tiesa, tavo laimė – tai išgydoma.

Ką tu PAMIRŠTI vertindamas kitus ir save

Akimirkai, trumpa užduotis:

Prisimink tą vieną itin sėkmingą, visapusiškai labai šaunų (ir ne tik kūno sudėjimu ar apranga), protingą bei šimtus gerbėjų sutraukiantį asmenį.

Taip, TĄ patį šiknių, kuriam tu šiek tiek (ar labiau, nei tiek) pavydi sėkmės. Ir mielai norėtum su juos susikeisti vietomis. (Pvz. mano atveju tai būtų Andrius Užkalnis ar Haruki Murakamis.)

Kaip jį/ją vertini? Palygink tai, ką pasiekė tas asmuo ir ką esi pasiekęs tu.

Ar jauti tą nemalonų jausmą, apimantį tave?

Nežinau kaip tau, bet man nuo tokių lyginimų darosi tik liūdniau – norisi bėgt į virtuvę ir sugriaužti kokį kilogramą sausainių.

Be abejo, nemaža dalis to, ką tu ką tik palyginai, nėra lygiavertiškai palyginta. Jie juk patyrė visai kitokius gyvenimus, nei tu. Arba jiems tiesiog labiau sekėsi.

Kažkur mintyse, tu tikrai taip save guodi.

Bet ar tai įsisąmonini?

Lyginant save su kitais tikroji bėda nėra lyginime.

Bėda atsiranda, kai mes PAMIRŠTAME kodėl mes atrodome skirtingi.

…Ar kodėl ATRODO, jog kitiems sekasi daug geriau, nei tau.

Tai labai gerai iliustruoja šis vis dviejų su puse minučių trukmės  filmas:

Kaip atrasti tikrąjį save

Realus gyvenimas vs Facebookas
Realus gyvenimas vs Facebookas

Žinai kokia feisbuko dalis blogiausia?

Ne, ne tai, jog jame pilna reklamų, jog jis rodo tik ką jis pats nori rodyti, ar, kad jo dizainas klaikus. (Nors tai irgi jo bėdos.)

Didžiausia feisbuko, ir bet kokio kito socialinio tinklo, bėda ta jog čia NĖRA blogų naujienų.

Leisk paaiškinsiu: įsivaizduok, tu nuvykai į savo geriausio draugo gimtadienį. Ir jame pasidarei 300 fotografijų su trupučiu.

Klausimas: jas visas įkelti į feisbuką, ar tik atsirinksi tik gražiausias ir geriausias?

Be abejo, tu renkiesi variantą kur tu atrodai geriau. Beveik visi žmonės renkasi rodyti savo geresnę pusę, kai tik jie gali rinktis.

Tai juk natūralu – malonu kai tu, ar kažkas susijusio su tavimi, patinka kitiems.

(Plačiau, anglų kalba: Need of Esteem, Reciprocal liking.)

Tik štai, čia atsiranda trys didelės problemos:

  1. Taip sukeliamos iliuzijos, kad tau (ar kitiems) einasi geriau, nei iš tiesų.
  2. Taip sukeliama gerų patirčių (gražių nuotraukų, video, muzikos – visko) infliacija. Žmonių kalba kalbant – geros naujienos praranda savo vertę.
  3. Ir galiausiai mažos bėdos pradeda atrodyti beprotiškai milžiniškos.

Matydamas tik gerus dalykus tu pradedi jų nebevertinti. Dar geresnių dalykų paieškos veda į depresiją bei liūdesį. O blogi dalykai pradeda atrodyti neproporcingai blogi.

Kitaip tariant – visas tavo pasaulio vertinimas griūna ir viskas atrodo tik blogiau. Gali net nebūti blogai, bet atrodyti lyg taip yra.

(Plačiau: Why Generation Y Yuppies Are Unhappy.)

Aš tau šito patirti nelinkiu.

Todėl siūlau:

Atsiverk. Parodyk tikrąjį AŠ savo šeimai, draugams ir visam pasauliui.

Pamiršk blogus dalykus, pamiršk ir gerus dalykus. Išvis, pamiršk viską. Vietoj to – pateik grynąjį save. Grynuolį be jokių pakeitimų ir patobulinimų.

Tik parodydamas TIKRĄJĮ save tu suprasi, kad tu nesi vienpusis žmogus. Tik taip tu suprasi, kad kiti taip pat nėra vienpusiai žmonės.

Tik atsiverdamas tu tapsi tikruoju savimi.

Todėl štai tau užduotis:

  1. Nusileisk į šio teksto komentarus žemiau.
  2. Ir pasidalink vienu dalyku apie save, kurio niekas pasaulyje iki šiol nežinojo.

Tai gali būti bet kas. Svarbu tik, kad tai būtų teisybė ir, kad tai būtų nuoširdu. ;)

Gerai, o jei jau tai padarei – dalis kurios laukei:

33 Dalykai, kurių tu nežinojai apie mane. Arba koks yra tikrasis Danielius.

  1. Aš mėgstu išsidirbinėti ir kvailioti. Kiekvieną mielą dieną.
    Mano draugai tai žino.

    Taip, tai aš. Džeimso bondo poza dovanojantis pienę.
    Taip, tai aš. Džeimso bondo poza gimtadienio proga dovanojantis pienę.
  2. 2013 metų rugsėjį aš bandžiau gauti karinį laipsnį, bet greitai apsigalvojau.
    Tų metų birželį aš buvau rimtai susidomėjęs išbandyti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, perėjau visus medicininius patikrinimus ir išbuvau juose lygiai mėnesį.

    Mečiau juos nes tikėjau, jog tiems mokymams (ir visai kario karjerai) reikia pasiryžimo eiti iki galo. Daug pasiryžimo ir pasišventimo. Galbūt būčiau tęsęs  mokymus, bet mane tuomet įtraukė rašymas.
  3. Aš dievinu tvarką ir tvarkymąsi.
    Ką galiu pasakyti – mėgstu tvarką. Tvarkymasis yra vienas didžiausių mano hobių. Tai man patinka – sudėlioti daiktus į jiems skirtas vietas, išmesti tai kas tik trukdo gyventi.

    Aš tai taip mėgstu, kad tvarkaus ne tik savo namus, bet ir draugų. Jau teko tvarkyti draugės Jurgitos spintą, o močiutės kambario sutvarkymas jau ilgą laiką sukasi galvoje.
  4. Vaikystėje nepatekau į dailės gimnaziją nes man trūko vaizduotės.
    Ar bent tai buvo oficiali priežastis. Kai buvau 11-kos metų (būsimas penktokas), mano tėvai bandė mane prakišti į Kauno dailės gimnaziją. Nepraėjau paskutinio stojamojo išbandymo – natiurmorto piešimo.

    Išties nežinau ko iš manęs tenai tikėjosi. Nes natiurmorto piešimas lygtais nėra tokia veikla kur reikia daug vaizduotės. Ar klystu? ;)
  5. Man patinka rankomis gliaudyti graikinius riešutus.
    Taip, be abejo smagiausia gliaudymo dalis yra riešutų valgymas. Bet jei reiktų rinktis tarp gliaudymo replėmis ir rankomis, rinkčiausi pastarąjį.

    (Beje, jau išgliaudytų riešutų pirkimas man atrodo kaip visos riešutų valgymo ceremonijos šventvagystė!)
  6. Kartą mane atstūmė mergina. Tada pradėjau mokintis bendravimo su merginomis mokslo.
    Gėda pripažinti, bet buvo ir tokie laikai kai bendravimas su merginomis man buvo kančia. Ne, ne tai, kad skaudėdavo – tiesiog nežinojau ką joms pasakyti.

    Po to atstūmimo greitai pradėjau mokintis Neuro-lingvistinio programavimo (NLP) ir moterų bei vyrų bendravimo psichologijos, kad tai daugiau niekada nepasikartotų. 

    Išties turėčiau dėkoti tai merginai (Gerda, jei tai skaitai – tai tu), nes tik to dėka pagaliau atsikračiau bendravimo baimių. Ačiū jai.
  7. Aš kartais taip energingai dirbu, kad pamirštu pavalgyti pusę dienos.
    Ir tai nėra toks jau retas įvykis. Kad ir šiandien, aš keturias valandas rašiau šį tekstą visai pamiršęs, kad pradėjau rašyti nevalgęs jokių pusryčių.
  8. Iš manęs išeitų siaubingas redaktorius.
    Aš galiu tekstą perskaityti 5 kartus ir vis vien praleisti krūvą rašybos bei skyrybos klaidų. Tai lyg koks užkeikimas!
  9. Aš tris metus kūriau fantastinę enciklopediją… Iki kol ją staiga pamiršau.
    „Pasaulis – tai romanas, žemėlapių komplektas ir enciklopedija viename. Tikram fantastikos gerbėjui.“

    Toks buvo tos kūrybos šūkis. Tris metus kūriau ir perkūrinėjau (net du kartus) milžinišką fantastinę enciklopediją. Dar ir dabar galite rasti jos nepabaigtą enciklopediją internete: „Pasaulis“.

    Tiesa, taip ir kurdamas nespėjau visko ten sudėti. Didžioji dalis mano kūrybos nuslūgo atskiruose lapuose, mano stalčiuose.

    Pasaulio klimato zonos
    Pasaulio klimato zonos :: Originalas (Milžiniškas)
  10. Iš penkių mano artimiausių draugų, 4 yra merginos.
    Aš net pats nežinau kaip tai nutiko. Bet pasirodo, kad aš moku geriau bendrauti su merginomis, nei su vaikinais.

    (Arba tai kuo susiję su tuo, kad 3 iš tų 4 merginų pirmą kartą susitikau pasimatymuose.)
  11. Kartą su mokyklos draugu Ernestu susprogdinom kavinės klozetą.
    Pasirodo vanduo klozete nespėja užgesinti degančios petardos. Kas galėjo pagalvoti? Dar dabar pamenu bėgimą pro kavinės duris, per Vilniaus gatvę Kaune, atgal į mokyklą.
  12. Kai buvau 13-kos metų aš vos nenusisukau galvos.
    Štai patarimas tau: dviratis + status kalnas + važiavimas žemyn + vanduo – šalmas sudaro velniškai prastą kombinaciją.

    Tos katastrofos metu sugebėjau prasiskelti galvą IR kaktoje, IR pakaušyje.
  13. Mano maisto ruošimo įgūdžiai yra tragiški.
    Rimtai – sudėtingiausias receptas, kurį aš moku, yra virti ir pakepti makaronai be jokių padažų.

    O kartą kepdamas blynus sugebėjau juos pamiršti pusvalandžiui ir grįžęs rasti tik angliukus ir daug dūmų.
  14. Aš moku Žaliojo agurkėlio dainelę atmintinai ir dainuoju ją kai lyja.
    Jei tu dar nesi matęs to animacinio, štai jis:
  15. Aš mėgstu vaikščiodamas dainuoti. Ir dainuoju visur.
    Kaip, kad Laisvės alėjoje ar Akropolyje. Repertuaras nuo senojo mokyklos himno, iki Frank Sinatra “Strangers in the night” (aš dievinu tą dainą).
  16. Mano muzikinis skonis klaikus ir aš tuo patenkintas.
    Klausau visko: Lady Gaga, Skrillex, Čaikovskio gulbių ežero, Frank Sinatros ir viso tarpuose. Mano muzikos grojaraštis – baisi žanrų kakofonija.
  17. Prieš metus aš maniau, kad esu aseksualus.
    Tiesą sakant, dar ir dabar tai manau, bet jau nesu toks tikras. Gali būti, kad aš tiesiog esu pilkai-aseksualus – jaučiantis seksualinį potraukį, bet tik retais atvejais, po artimo bendravimo.

    P.S. Atleiskite už tokį formalumą, bet man tiesiog labai nejauku kalbėti šia tema.

    Kiek žinau aseksualai laikomi didesni iškrypėliai, nei homoseksualai. Tai neprideda drąsos apie tai kalbėti garsiai.
  18. Aš praleidau metus savo gyvenimo vien tik žaisdamas video žaidimus.
    Ir ne, aš neturiu omenyje to, kad aš žaidžiau žaidimus vienerius metus. Aš turiu omenyje tai, kad sudėjus visą žaidimų laiką gautusi bent metai GRYNAI žaidimų. Tai daugiau nei 10 tūkstančių valandų.

    Septynis metus ar buvau milžiniškas žaidimų maniakas. Nuo visiems žinomo Lineage II, iki ankstyvos paauglystės Runescape, iki vėlyvos paauglystės World of Warcraft.

    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su ausimis.
    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su kiškio ausimis.

    Pagal mano žaidimų statistiką, kurią vedžiau vos tris metus iš tų septynių, aš pražaidžiau, mažų mažiausiai, 5 mėnesius savo gyvenimo. Grynai.

    Tik atradus naują hobį – mokytis bendravimo su merginomis, aš sumažinau žaidimams skiriamą laiką. Išties dar vis kartais pažaidžiu, bet dabar žaidimai sudaro vos valandą per savaitę. Daugiau ir neiškenčiu.

  19. Aš kartais būnu milžiniškas žioplys.
    Pvz. prieš pusmetį aš parašiau 10 tūkstančių žodžių ilgio knygą… Ir tada ją netyčia ištryniau iš kompiuterio bei atsarginės saugyklos vienu metu.

    Apie egzaminus į kuriuos ateidavau per vėlai ar pamirštus gimtadienius net nekalbėsiu.
  20. Man Holivudo filmai patinka labiau, nei nepriklausomų studijų.
    Nežinau, gal aš tiesiog iš filmų tikiuosi kokybės ir smagios pramogos. Filmai juk tam ir sukurti – pramogai. Minčių daug geriau man suteikia knygos ar pokalbiai su žmonėmis.
  21. Aš niekad nesupratau poezijos.
    Atleiskit, poetai, bet jūsų rašliavos man yra visiškai nesuprantamos. Žinau, kad yra žmonių kuriems patinka poezija, bet aš nesu vienas iš jų.
  22. Aš ne visada darau tai ką turėčiau daryti.
    Aš kiekvieną savaitę skaitau KRŪVAS knygų, straipsnių ir kitų tekstų apie sveikesnį gyvenimą, produktyvumą ir karjeros kūrimą…

    Bet ne visada to ką man pataria aš sugebu laikytis. Labai dažnai aš neiškenčiu ir nepadarau visko kaip man galbūt būtų geriau.
  23. Kartais aš taip nekenčiu savo žadintuvo melodijos, kad noriu jį išmesti pro langą. 
    Ar dar reikia komentarų? Tu turbūt irgi tai rytais patiri.
  24. Man patinka stebėti savo atvaizdus veidrodžiuose ar languose.
    Atspindžiai mane dažnai užburia. Kažkodėl tais momentais pasijaučiu tarytum būčiau filme.
  25. Aš mėgstu mokintis ir galiu visą dieną praleisti enciklopedijose.
    Esu knygų žiurkė ir tuo didžiuojuosi. Dažniausiai pradėjęs paprastu klausimu apie tai kada grįžta strazdai (taip, tokie mano kasdieniniai klausimai), per Vikipediją nukeliauju iki Kinijos istorijos.

    Mokymasis kartu yra ir viena iš priežasčių kodėl aš rašau. Čia man dar daug vietos augti rašyboje, Debesylos priežiūroje ar skaitytojų (taip, tai jūsų) bėdų išsprendime.sasiuviniai-2
  26. Aš dažnai tikiu, kad jeigu nepasiruošiu iki pačio galo, aš suklysiu.
    Nepamenu kada paskutinį kartą dariau kažką naujo, bet tam nesiruošiau dvigubai ilgiau, nei derėtų.

    Pvz. pirmą kartą virdamas kiaušinį (turbūt paprasčiausias visų laikų receptas) aš pusvalandį internete žiūrėjau video kaip tai padaryti.

    Net nekalbu apie Debesylos įrašus – tuos rašau 8-10 valandų. Ir taip, žinau, kad tai beprotiška. Logikos aš ir pats nerandu, bet tai man tiesiog įprasta.
  27. Aš kartais galiu būti velniškai užsispyręs.
    Ir dažnai man tai būna ne į naudą. Virdamas tą kiaušinį aš galėjau paklausti tėvų kaip tai daryti, bet aš norėjau tai “padaryti pats”.

    Nujaučiu, kad mano užsispyrimas daryti dalykus savaip yra kančia mano artimiesiems.
  28. Ar minėjau tai, kad mano atmintis prasta?
    Jei tu su manimi kažką planavai, o aš neužsirašiau – manyk, kad aš jau tai pamiršau.
  29. Aš dar neragavau alkoholinio gėrimo, kurio skonis man patiktų.
    Ir aš jau pradedu manyti, kad alkoholis išvis nėra skanus, o žmonės kurie jį geria, geria visai ne dėl skonio.

    (Tiesa, tai nepaaiškina alaus ar vyno gurmanų.)
  30. Gali būti, kad aš turiu dvylikamečio skonio receptorius.
    Aš niekad neragavau skanaus alkoholinio gėrimo, mėgstu karamelinius ledus su lazdyno riešutais, dievinu makaronus, apelsinus ir tiesiog neapkenčiu žuvies patiekalų.

    Ai, ir taip, aš kartais valgau šokoladinius dribsnius pusryčiams.
  31. Kai buvau vaikas itin mėgau užsiimti įvairiais rankdarbiais.
    Tai turbūt mano mamos įtaka – mūsų namuose visada buvo krūvos medžiagų, popieriaus, siūlų ričių ir adatų, klijų ir dažų. Dar ir dabar man patinka pačiam pasidaryti įvairius daiktelius.
  32.  Aš noriu išmokti megzti, bet niekaip neprisiruošiu to daryti.
    Gal kas įsivaizduojate kur rasti vyrų mezgėjų klubelį Lietuvoje? Ar tiesiog mezgėjų klubelį kur Kaune?

    Tai būtų man šioks toks postūmis nusimegzti tas pirštines, apie kurias visada svajojau.
  33. Aš šią akimirką bijau ir jaudinuosi.
    Rašant šiuos žodžius man šiek tiek dreba rankos. Nes aš bijau.

    Aš nežinau kaip tu įvertinsi šiuos mano prisipažinimus. Aš net neįsivaizduoju kokios tavo reakcijos tikėtis.

Bet gal tai tik geriau?

Gal tik bijodamas pajaučiu, kad esu gyvas?

Aš net neįsivaizduoju kaip tu atsiliepsi. Ir prašau tik vieno – prisijunk prie manęs.

Pasidalink bent vienu dalyku apie save, kurio taipogi niekas nežinojo.

Štai ten, komentaruose apačioje.

Tavo,
Danielius

561 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!

561 Atsiliepimai "Kaip atrasti save ir išgyti feisbukitą? Arba 33 dalykai, kurių nežinojai apie mane"


Gerda
11 d. 14 val.

Nemoku susirasti naujų draugų tad dažnai esu priversta bendrauti su nelabai mėgstamais zmonemis

Mmm
14 d. 7 val.

Bijau galvoti apie ateitį

Dija
15 d. 8 val.

Nemoku atsipalaiduoti. Visą laiką kontroliuoju savo elgesį ir apmąstau kiekvieną tariamą savo žodį…

pasimetusioji
15 d. 9 val.

Niekada neturiu vienos nuomonės apie tam tikrą dalyką. Visada jos būna dvi: iš mano ir kito pozicijos

pasimetusioji
15 d. 9 val.

Neturiu vienos nuomonės apie tam tikrą dalyką. Jos visada buna dvi: iš mano ir kito pozicijos.

Mistaken
15 d. 12 val.

Esu labai nuspėjamas ir plaukiu pasroviui

nesuprantu čia tikrai blogai ar tik taip atrodo
15 d. 15 val.

Būdamas jaunas, iki kokių 25 metų buvau linksmas, dažnai juokiausi, šypsojausi, buvau vakarėlių siela, renginių organizatorius ir vedėjas,ir bendravimo guru. Gyvenimas, darbas, žmona, stresai taip sudirbo, kad tapau tuo, ko visada nesuprasdavau ir vengiau savo aplinkoje. Tapau suknistu, susiraukusiu „mimra“, kuriam tuoj išvis atrofuosis veido raumenys, nes niekada nebesišypsau. O man dar tik 34-eriblia.

Vatokia
4 d. 13 val.

pabandyk veido jogos pratimus ;D prieš veidrodį – turėtų priverst nusišypsot. O ir raukšlių sumažėtų :))

paslaptis
15 d. 18 val.

Turiu keistą ydą manyti,kad GALIU būti geresne už kitus. Ką tai reiškia? Pvz.: nubėgti greičiau,šokti lankščiau ir gražiau,vaidinti įtikinamiau,daryti valgyt skaniau už kitus – JAI tik labai norėčiau,ne tai,kad jai norėčiau,bet aš esu tokia, vos ne: „džiaukitės,kad to nedarau“. Negana to,esu emocijų lavina,vieną minutę žvengiu kitą jau verkiu,o dar kitą jau žvengiu ir verkiu vienu metu,bet jei supykstu – pykstu ilgam. Nemoku galvoti. Galvoju tik tada, kada REIKIA. Dieve..turbūt dabar dauguma galvoja kaip tai įmanoma. Aš nesuprantu KAIP aplamai galima galvoti, imti ir galvoj kalbėti kažkokių balsu: „dabar eisiu,padarysiu tą,aną..“ arba „o,ne ! Jis mane pamatė,dabar tyliai ramiai apsisuksiu ir nueisiu“. Ne,nieko panašaus pas mane galvoj nesidaro,galvoju tik tada kai mokinuosi kokį galvosukį,na arba tarkim matematiką (dar iki šiol ši pamoka man kažkoks galvosukis) arba kai noriu „išlankstyti“ mintį tipo protingiau,kartoju kokį sakinį arba skaičių kombinacijas,bet tikrai ne : “ Hm..jeigu parašyčiau šitaip,arba ne, šitaip ! Bet ne..taip irgi nesigauna..“ ir panašiai. Moku manipuliuoti žmonių žodžiais,visada prisimenu ir prikišu žodžius žmonių kurie patys juos sakė (tinka labai ginčyjantis,ypač kai žmonės vieną sako,kitą daro). Nemoku mylėti,jaučiu tik prisirišimą,to žmogaus,turėjimą kuo rūpintis nors kartais pagalvoju,kad kokį vyrą galėtų pakeisti šuniukas,kuris niekad nekvaršins man smegenų kokią aš negera,tu blogai padarei tą ar aną,neįžeidinės ar kitaip nežemins,nors tame reikale ir yra gerų dalykų,tiesiog galbūt nenoriu nuo kažko priklausyti. Nesuprantu kaip galima turėti mylimą darba. Tai visgi darbas nuo kurio pavargsti fiziškai,psichologiškai. Darbas – save sunkinti,bet už tai gauti pinigus kuriuos vėliau išleidi ant atostogų kokių,kad pailsėtum nuo darbo. Darbas – hobis? Nemanau,manau po kurio laiko tiesiog nebetūrėsi hobio. Galėčiau dar rašyti ir rašyti……

Vita
17 d. 12 val.

Nemoku svajoti. Nesuprantu, kam kvarsinti galva dalykais, kurie yra neimanomi? Kam save be reikalo skaudinti? Svajoju tik apie realius dalykus ir tai jau nebe svajone, o labiau panasu i planus…

Nesvarbu_
19 d. 8 val.

Esu labai nenuspėjama, viena akimirka juokiuosi, o kitą jau galiu supykti ar verkti. Dažnai skundžiuosi žmonėms, kad blogai atrodau, nors tik ir laukiu, kad jie man pasakytų: ne, tu atrodai gerai. O kai to neišgirstu, susinervinu. Nepasitikiu savim, bijau pati pirma imtis iniciatyvos, o kartais jaučiuosi neįvertinta.

Algirdas
23 d. 14 val.

…prisipažinau…
******
…gal pasiklydau,
gal nuprotejau…
gal kitame,
gal savyje…
lyg rodos,-
suvokiu,
kai issakau,-
tarytum
niekalas…
bet realybe,-
ne siukslynas,
cia tvyro
mano,
kito
ir kiekvieno
juk likimas.
gal pavargau…
o gal,-
net nezinau…
*****
2010-06-16

23 d. 18 val.

Nepasitikiu savimi, visada jaučiuosi už kažką prastesnė, nors realiai suvokiu, kad tikrai turiu nemažai savybių ar įgūdžių, pasiekimų, kuriais galėčiau didžiuotis. Bet nemoku džiaugtis tuom, ką pasiekiu, nors ir labai sunkiai. Kai tai padarau, atrodo, kad per lengvai tai gavau ir gal nenusipelniau.. Nežinau, sunku paaiškint tą jausmą. Labai.

do re mi
1 mėn. 19 val.

Esu depresyvi. Turiu kompleksa bendrauti su zmonemis, nes ju bijau. Taciau turiu nuostabias drauges ir seima, prie kurios galiu buti savimi be jokios baimes. Daznai sau programuoju bloga ateiti mintimis. Nezinau is kur toks iprotis. Esu degtukas – viena minute dziaugiuosi , kita jau verkiu krokodilo asaromis :) esu empatiska , todel gerai jauciu kito emocijas, o ypac liudesi. Kartais atrodo visas pasaulio liudesys susitelkia manyje.. Viska analizuoju, ieskau priezasciu, daug ko negaliu suprasti. Dazniausiai visas savo emocijas isreiskiu per muzika- grodama. Ir isties po to jauciu palengvejima, ramybe (aisku laikinai). Kartais pagalvoju, kad nieks su manim tokia pesimiste ir niurzgle nenores bendrauti ;) bet ta mintis praeina ir aa vel savo ;) aciu tau , Danieli, uz nuosirdu straipsni :)

objektyvus
1 mėn. 1 d.

Kažko ypatingo neišeina iškart sugalvot. Bet gal blogiausia, kad žinau daug gerų dalykų, kaip sau galėčiau padėti geriau jaustis, pvz. reguliariai sportuoti, anksti keltis, planuoti laiką, mažiau sėdėti prie kompo, daugiau laiko praleisti su mažyliu ir t.t., bet vis dėlto daug kartų nugali mane tinginys…ir ta gyvenimo kokybė suprastėja, o galėtų būti kitaip :)

Roberta
1 mėn. 2 d.

Keli faktai, kurie pirmieji atėjo į galvą:
1. Turiu ypatingai keistą atmintį – atsimenu dalykus, kurie nėra reikšmingi, o tai, ką reiktų atsiminti, visad pamirštu
2. Viskam darau sąrašus
3. Turiu apie 20 išsinešimo puodelių (iš ,,Statoil“, ,,Coffee inn“ ir t.t.)
4. Vorų bijau labiau nei mirties
5. Labai greit „prisirišu“ prie žmonių
6. Eidama gatve (jei nėra žmonių) įsivaizduoju, jog esu kokios dainos vaizdo klipe ir pradedu itin tyliai dainuoti

Laimute
1 mėn. 3 d.

Na gerai pabandysiu ir as cia kazka prisipazinti :D Nors manau gal niekam cia neidomu :))) na bet vistiek… Megstu prisifantazuoti ir paskui ta fantazija ispildyti, na pvz.: prisisneku kad jau nusipirkau bilietus i Kanarus, nors faktiskai nieko nenusipirkau, ir tada turiu pirktis bilietus ir varyti i Kanarus :)))) o karta pamelavau kad gyvenu senamiesti bute per du aukstus, ir pamirsusi pasikvieciau i svecius na ne senamiesti ir ne per du aukstus :))))) oi tada issisukinejau kaip galejau :) geda!!!! Kodel taip darau beveik nutuokiu, nes nenoriu atrodyti prastesne ir jeigu pasnekovas jauciu yra pranasesnis uz mane pradedu meluoti-fantazuoto. O kaip su tuo kovoti nezinau… Eiti pas psichologa gal? :D

rututu
1 mėn. 3 d.

Esu neryžtinga ir, atrodo, visiškai nepasitikiu savo jėgomis. Kartais ko nors net nesiimu pabandyti, nes iškart pasmerkiu save nesekmei. Tai dažniausiai susiję su kompiuterinėmis technologijomis. Mano vebsaitas daugiau nei metai laukia redagavimo, o as vis ieškau dingsčių to nepadaryti. Liūdna, bet tiesa.

Turong
1 mėn. 7 d.

Anksčiau sakydavau, jog klajoju du žingsniai iki beprotybės, bet vis tiek žiūriu į dangų.
Dabar prieš sakydamas, žiūriu už paveikslo.

Taip pat esu nepataisomas cinikas;D

Nerilė
1 mėn. 7 d.

Įdomus faktas, cinike. Du žingsniai iki beprotybės? Ar tai išvis egzistuoja? Mano manymu žmonija nežino kas yra beprotybė. Net tie žmonės kuriems nebedirba smegenys, nėra bepročiai. Tai žmonės, kurie nebegali už save būti.
Nėra tokių žingsnių , išskyrus tuos kurie yra mūsų fantazijos vaisius.
Tačiau jei tai būtų tikra, mane nuo to skirtų labai mažai žingsnių.
Dangus – dvejopas pareiškimas. Kuria prasme į jį žiūri? Ar į Gamtos dangų? Ar į Deivo karalystę? Ar į kažkokią pakopą, kurią gali įveikti?
Tačiau klajonė – tai visiškai … kitaip. Nerandi savo vietos šiame pasaulyje? Niekas neranda. Pasaulis nėra toks, kad nieko neaukodamas randi vietą po saulę. Galbūt aš klystu, tačiau tu bijai paaukoti , kad pritaptum. Bijai gyventi du kitokius savo gyvenimus, dėl kažko.
Ieškai kažko paslėpto ir kitokio. Nori surasti kažką kas būtų panašu į tave. Kiekvienas vaizdas slepia daugelį dalykų, bet ne visi stengiasi juos pamatyti.

Turong
1 mėn. 5 d.

Nuo kada spėlionės tapo faktais? Žmogus laikomas bepročiu, kai jo niekas negali suprasti. Jei net aš savęs nesuprantu, reik sekt logiškai ir „sveikai“ mąstančių individų pavyzdžiu;D
Į dangų žiūriu kaip į kažką nepasiekiamą, verčiantį svajoti. Mano žodžių nereikia priimti tiesiogiai, šitas smegenų bezdalas persmelgtas simbolizmu.
Ir neieškau. „Vieta žemėje“ – tai terminas, kurį sukūrė pats žmogus. Kol kas apsiriboju visapusiškom gyvenimo patirtim, asmenybės tobulinimu ir žodžiu „egzistuoti“. Gal po to rūpės „gyventi“, bet greičiausiai jau būsiu per senas, kad rūpėtų.
Nerile, tavo komentaras – minčių kratinys, man sunku suprasti koks jo tikslas. Jis daugiau atspindi tavo pačios mintis, nei apibūdina mano problemas. Manau mano smegenys veikia puikiai, net jei atmintis prasta, tad neverta pūsti muilo burbulų, kurie sukasi ratu:D
Žinoma, jei nori paplepėt, rasiu laiko. Šiandieninė žmonijos problema – vienatvė, likimo broliui\sesei visada padėti reikia:D

Nerilė
1 mėn. 5 d.

Nesu tokio amžiaus, kad iš pirmo sakinio suprasčiau paslėptas problemas. Nesutinku su žmonijos problema. Vienatvės nėra, yra tokie žmonės kurie tavęs nepriima. Standartai ir rėmai. Kiek aprėpiu žvilgsniu pasaulį, visi sutilpę į rėmus. Tokio amžiaus žmogus, negali padaryti to ir to. Esi per mažas/maža. Amžius atrodo toks dalykas, kuriame vis kažkas atsiranda naujo, fantastiško ir netikėto. Tačiau viską stapdo pasakymas: esi per mažas.
Nors nesu suaugusi, tačiau tai ypač skaudžiai atsiliepia man. Kai suaugsi ir t.t. Atrodo lauki ir lauki. O ta priežastis nuplevena kažkur toli, stojiesi ir vėl lyg telpi rėmus.
Muilo burbulai nukelia vėl į vaikystę, kurioje visas pasaulis atrodo cukruotas ir minkštas lyg kačiukas.
Vienatvės nėra, yra tik nepritapimas.

Turong
1 mėn. 4 d.

Tokiu atveju reikia gilintis, aptarti jį su kitais ir su laiku suprast. Na leiskit argumentuosiu: šiais laikais dauguma užsidarę, nepasitikintys ir nieko nesitikintys pochuistai. Jie leidžia savo jėgas statydami sienas, o ne statydami kelius. Tad jeigu žmogus tavęs nepriima, manau todėl, nes bijo jog nepriimsi jo. Baimė-vyraujanti religija pasauly:D
Na, taip pasaulis veikia, pratinkis. Jeigu tikies, kad sukakus 18, viskas pasikeis ir į tave pradės žiūrėti kaip į suaugusį, tai labai klysti. Pats padariau tokią klaidą ir labai niršau ant viso pasaulio, bet nėra ko, pasauliui tu niekas.
Siūlau neskubėt užaugti, pakankamai ir taip pirmų šalių „problemų“ kankina jaunimą, skaityt knygas, susirast tikrų draugų(sprendžiu iš paskutinio sakinio) ir stengtis daryti tai, ko paprastai nedarai(proto ribose). Dabar formuojasi tavo asmenybė, daugiau šypsokis ir žiūrėk į dangų. Nesu to ekspertas, bet bent tiek galiu patart.
Nesiūlyčiau paskęst praeity, aš taip dariau ir nebegaliu normaliai orientuotis realybėj;D

Nerilė
1 mėn. 4 d.

Praeitis lieka praeitimi.

Turong
1 mėn. 3 d.

Amen.

Nerilė
1 mėn. 2 d.

Tai ne malda, Turong. Negali pakeisti praeities, gali keisti dabartį. Ką keiti tu?

Turong
2 d. 6 val.

Sėdžiu Čekijoj pagal Erasmus ir galvoju kokia prasmė?

Nerilė
1 d. 20 val.

Sėdžiu dailės pamokoje, delioju pieštukus. Prasmė visada yra… Kiekviena bent mąstymo sekundė kiečia mano planus ir gyvenimo suvokimą.

Turong
1 d. 18 val.

O aš maniau, kad moderni filosofija sako, jog prasmės nėra ir nereikia jos ieškoti. Taip pat, kad žiūrėjimas į lubas ir egzistencializmo nagrinėjimas tik varo depresiją. Ne? Kas nors?

Nerilė
1 d. 18 val.

Nemanau , kad varo depresiją. Tačiau tuo galiu pasiremti tik savo asmeninę patirtimi. Filosofija skatina mastyti ir nemanau, kad ji skirstoma pagal laiką.

Jjjj
1 mėn. 8 d.

Keisti ir nežinomi faktai apie mane:
1. Prieš keletą metų, kai jausdavausi blogai ir norėdavau apie kažką nieką negalvoti ir išlieti pyktį, žaisdavau „Battlefield“.
2. Prie žaidimo „Sims 3“ esu praleidusi nepadoriai daug valandų.
3. Mano muzikos skonis yra keistas ir maišytas, dėl to kartais jo gėdijuosi.
4. Ilgą laiką, net iki šiol, mintyse įsivaizduoju, kad mano gyvenimas yra serialas (arba realybės šou) ir mėgstu priešais veidrodį komentuoti įvykius, vykstančius mano gyvenime.
5. Esu maniakė. Jei mane apsėda kokia nors mintis, labai sunkiai sekasi jos atsikratyti. Jei kažkuo labai susidomiu, domiuosi iki negalėjimo ir iki tol, kol pervargstu.
6. Esu chaotiška. Dažniausiai pati nesuprantu kas vyksta manyje, o atnarplioti ką iš tiesų jaučiu būna labai sunku.
7. Jausmų slėpime esu meistrė.
8. 90 procentų aplinkinių nėra matę tikrosios manęs. Ir apskritai, kam nors atskleisti dalį tikrosios savęs yra sunku.

Tstt
19 d. 9 val.

4 faktas labai kūl.

<>
1 mėn. 10 d.

Iš pirmo žvilgsnio visiems sudarau įspūdį, jog esu rami, prie visko prisitaikanti ir nieko naujo nenorinti mergina, bet aš be galo noriu viską pakeisti, noriu daug ką išbandyti, surasti bendraminčių, kurie į gyvenimą žvelgia optimistiškai ir be pavydo.

wpDiscuz