Kiekvienas turinio kūrėjas nori turėti didelę auditoriją. Bet kaip ją surinkti? Turinio leidyba nebūtinai yra sprendimas…
Tarkime, įsivaizduokime, kad turi tinklaraštį:
- Tinklaraštyje rašai apie blynų receptus ir kaip juos kepti;
- Po truputį tau tema nusibosta, tai rašai ir apie pyragus;
- Vėliau pridedi ir bandeles;
- Receptų knygų apžvalgas;
- Gal dar virtuvės įrangą;
- Ir skalbimo mašinas, nes, na, irgi įranga.
Kokia yra tavo auditorija?
Kuo įvairesnis turinys => tuo lengviau rasti naujų nišų… Bet ar tai naudinga?
Jei būtum tam įsivaizduojamam tinklaraštyje rašęs vien apie blynus, per N metų sukauptum užkietėjusią blynų fanų auditoriją. Taip, Lietuvoje ji būtų nedidelė, nes čia tiesiog mažiau vartotojų, tačiau rašant angliškai plačiąjam internetui…
Tuo tarpu, rašant apie viską nuo A iki Z savo portalą pavertei į dar vieną „kažkas apie maistą” projektą.
Su tokiais mišriais portalais yra kelios bėdos:
- Tavo portalo paskirties nesupranta patys vartotojai – nėra akimirksniu aišku apie ką čia rašoma;
- Kadangi nėra aišku – ne taip drąsu prenumeruoti šį turinį, ne taip drąsu dalintis;
- Ir svarbiausiai: tavo seniausieji skaitytojai pyksta.
Kodėl?
Pirmieji vartotojai tavo projektą pradėjo sekti dėl blynų, o dabar kas čia..?
Tavo tikslinė auditorija neturėtų keistis:
Gali, be abejo. Bet neturėtų būti radikalių pokyčių. Jei nori didelės auditorijos – tau reikia kurti turinį, kuris būtų:
- Pastovus;
- Aiškus;
- Sprendžiantis problemas.
Kai aš noriu sužinoti ar šiandien yra šventinė diena, aš einu į tokį seną puslapiuką day.lt. Tai itin senas, nenaujinamas puslapis. Bet aš jį visvien naudoju, nes jis per paskutinius 20 metų nesikeitė:
- Aš turėdavau problemą, kad nežinau kokia šiandien diena;
- Aš įsijungdavau puslapį ir aiškiai matydavau atsakymą;
- Puslapis niekad nekeitė paskirties ar net dizaino!
Tikiu, kad tokių žmonių kaip aš – netrūksta.
Per paskutinius 20 metų day.lt puslapiukas sutraukė auditoriją vartotojų, kurie nuolat, net be reklamos ar prenumeratų, be naujienlaiškių ir programėlių, nuolat patys grįžta.
Vartotojai nori problemų sprendimo, ne sekti tavo verslo ar kūrybos pokyčius!
Pradžioje yra problema. Tada yra sprendimų paieškos. Tada sprendimo skaitymas, žiūrėjimas, pirkimas, kitoks vartojimas.
Jei problema buvo išspręsta – tarkim blynai iškepti – vartotojas Tomas prisimins, kad „čia buvo daug sprendimų kaip kepti blynus”. Sveikinu, nes ką tik uždirbai +1 tikslinės auditorijos vienetą.
Po pusmečio atėjo kitas vartotojas Evelina ir matys tuos pačius receptus. Gal bus naujų receptų apie blynus, bet ne skalbimo mašinas. Kitas vartotojas irgi laimingas, o tai reiškia, kad uždirbai dar +1 vartotoją.
Šią akimirką, tarkime, išleidai naujienlaiškį visiems vartotojams – ir seniems, ir naujiems. Evelinai vis dar įdomu blynai, Tomui vis dar įdomu blynai, abu vartotojai išlieka, nieko nepraradai, niekas laiškų neatsisakė.
Kuo pastovesnė tavo kūryba – tuo aiškesnė tavo tikslinė auditorija.
Nereikia nė jokių auditorijos nustatymo žaidimų, metodų, kitokių išmislų. Tu tiesiog žinai – tai žmonės, kurie mėgsta blynus.
Kas iš to?
- Galėjai kurti mažiau turinio, bet surinkti tą pačią didelę auditoriją – nes mažiau senų vartotojų pabėgo pasikeitus temai!
- Tau labai aišku kokiems žmonėms kuri.
- Žmonės įsimena ir reklamuoja tavo projektą kaip „tą blynų projektą”, ne „kažkokį portalą apie kažką”. Nemokama reklama.
Nori pavyzdžių?
- Beata Nicholson jau mažiausiai 15+ metų kalba apie virtuvę ir jos reikalus – žmonės ją vertina kaip virtuvės šefę, perka jos vardu žymėtą virtuvės atributiką (aš pats turiu jos rankšluoščius), ja dėl to pasitiki.
- Andrius Tapinas, nors ir ne visų mėgstamas, irgi jau 20+ metų dirba žurnalisto darbus. Taip, turi ir pašalinių veiklų (kaip grožinių knygų rašymą), bet vartotojai pažįsta Andrių kaip žurnalistą, kuris seka, analizuoja ir praneša apie Lietuvos įvykius.
- Taip būna ir su nišiniais kūrėjais. Pavyzdžiui „Knygų dama” Nora Žaliūkė taip pat apie knygas pasakoja tiek ilgai, kad leidėjai žino – jei knygą pareklamuos Nora, skaitytojai pirks.
- Paimkime ir prekės ženklus: ir „Senukai”, ir „Topo Centras” per 25+ metus nekeitė savo verslo krypčių ir net išlaikė tas pačias ženklo spalvas. „Senukų” atveju kai kuriems žmonėms tai net tapo ne tik prekybos centro pavadinimu, o bendriniu pavadinimu visiems, kas prekiauja statybinėmis medžiagomis.
Tikiu, kad man daugiau vardinti nereikia, kad pastebėtum ryšį. Jei paimtum ir tarptautines įmones ar nors ir alaus gamintojus – matytum, kad pastovumas laimi.
Taip! Svarbu pastebėti! Nė vienas iš šių pavyzdžių neužsiėmė TIK VIENA turinio kryptimi! Bet „Senukai” savo logistikos paslaugas teikia ne po „Senukai” vardu, o atskira „Kesko logistika” šaka. Tapinas žurnalizmo ir pokerio taip pat nemalė į vieną.
Ir čia mano išpažintis: dariau šią pačią klaidą 🙂
Kai pradėjau Debesyla.lt – rašiau apie minimalizmą. Po to pasukau iki produktyvumo, iššūkių, kažkokios neaiškios debesyliečių bendruomenės, apžvalgų ir galiausiai esu čia…
…Kur man pačiam nelabai aišku kokia yra Debesyla.lt paskirtis.
Su projektu „Kaip išleisti knygą„, užtat, man daug lengviau. Žinau apie ką rašau, kam rašau ir kodėl tas projektas išvis yra. Šiuo metu šis projektas sulaukia ir daugiau komentarų, naujų skaitytojų, nei Debesyla, nors buvo pradėtas tik prieš tris metus, o Debesyla – aštuonis.
Šią akimirką esu įsispraudęs save į kampą, nes trinti turinį būtų keista, o ir kur jį padėti neturiu. Tenka kurti „tikslinę auditoriją”, kuri visai nėra tikslinė – tiesiog auditorija, kuriai įdomu ką mąsto kažkoks Danielius.
Naujuose projektuose stengiuosi nekartoti Debesyla.lt klaidos.
Mano patirtis rodo, kad pastovumas ir aiškus vartotojų problemų sprendimas laimi prieš trumpalaikius „nišų” išnaudojimus.
Jei nesutinki – pasiginčykime komentaruose žemiau 😉
