Kaip parašyti (tavo norimą tekstą), jei nėra laiko?

Mintys -> tema -> teiginiai ir planas -> rašymas -> taisymas.

Papasakosiu apie kiekvieną šią dalį.

{1} Mintys. Iš tuščio ąsočio – nepripilsi.

Taigi turi būti mąslus, protingas, atmintį turintis rašytojas.

Ką būtent atsiminti – nepasakinėsiu. Nėra blogai, jei viskas ką atsimeni, yra Marvel filmų siužetai. Nėra blogai, jei atsimeni tik matematikos mokyklinius uždavinius. Nėra blogai, jei…

Geras rašytojas yra kaip moliuskas: vartoja daug turinio, patikusį prasifiltruoja, įsimena. Kuo daugiau visko atmintyje turėsi, tuo geriau.

Trys dalys:

1. Turi vartoti turinį. Nepasakinėsiu kokia forma, nes visos formos lygios: knygos, serialiai, pokalbiai su draugais, teatras, meditacijos, kiti būdai rasti naują mintį.
2. Turi turinį vertinti. Vien iš vartojimo mažai naudos, jei tai – nekeičia tavo mąstymo. Taigi privalai vartoti tai, kas tau nauja, išmuša tave iš vėžių, duoda tau tai, ko niekad nepatyrei.
3. Įsimink. Aš mėgstu savo didžiausiais atradimais dalintis su draugais – išgirdęs jų nuomones pats geriau įsimenu tai, ką atradau, lengviau mintis padedu į kontekstą. Bet gali naudoti bet kokį savo metodą – kad ir užsirašinėti į užrašines, jei tai mėgsti. Svarbu, kad atrastos išskirtinės minties vėl nepamirštum.

Jei rašai mokslinį darbą – pradėk nuo Google paieškos, knygų. Rask įdomias ir darbui tinkančias dalis. Pasižymėk, išsisaugok tai ateičiai.

Jei rašai grožinį darbą – pradėk nuo tave dominančio žanro kūrinių, stebėk kokius pasaulius, veikėjus, siužetus sukūrė kiti autoriai. Pasižymėk kas tau patinka.

Jei dar nežinai ką nori rašyti – tiesiog gyvenk, mėgaukis, bendrauk su kuo daugiau įvairių žmonių, išklausyk jų pastebėjimus apie pasaulį. Užsirašyk tai, kas tave sudomino.

Tiesa, vien iš minčių turinys negims, taigi tau reikia…

{2} Tema. Rašymas reikalauja aistros.

Ką tiesiog privalai (man, jiems, auditorijai) pasakyti? Kokia tavo mokslinio darbo tema – ką savo referate turi pristatyti, aprašyti? Kokį jausmą, potyrį, nori perduoti savo grožiniu darbu?

Kokią mintį nori perduoti kitam? 1

Kai kurie rašytojai savo temą panaudoja pavadinimui. Pavyzdžiui, detektyvų autorė Agata Kristi pavadinimu kartu aprašydavo ir sceną: „Žmogžudystė Rytų eksprese“, „Žmogžudystė golfo lauke“…

Man straipsnius irgi patinka pradėti nuo pavadinimo. Šiuos tekstus dažniausiai užvadinu klausimo forma, nes tikiu, kad potencialus skaitytojas irgi turi klausimą. Stengiuosi nenaudoti clickbait – temą apsakyti trumpai ir aiškiai.

Moksliniams darbams aiškus pavadinimas dar svarbiau – pavadinimas apsako turinį.

Apsisprendei apie ką nori papasakoti? Tuomet…

{3} Teiginiai ir planas. Kaip parodysi?

Rašymas, iš esmės, nėra kuo skirtingas nuo viešos kalbos, spektaklio ar šiuolaikinio šokio. Visa tai turi teiginius (skyrius, tezes), kurie sulimpa į bendrą planą (siužetą, įrodymą).

Teiginiams:

Atsiversk užrašinę, atsipalaiduok… Ir papilk chaotišką sąrašą minčių, dalių, kurias nori įtraukti savo kūrinyje.

Tiesiog. Be plano. Visą, kas šauna galvon.

Man patinka mintis papilti ant mažų lapukų. Lipnių, nelipnių, nėra skirtumo – tiesiog apsiriboju mažais lapukais ant kurių telpa vos keli žodžiai, trumpas sakinys. Vienas lapukas – viena pagrindinė mintis, teiginys, kuriam išrašyti vėliau reikės turbūt kelių pastraipų.

Pavyzdžiui, štai kaip atrodė mano knygos „Tinginio manifestas“ planavimas, tąkart dirbau VDU bibliotekoje:

Gali tezes rašyti ir sąrašo formatu į užrašinę popieriuje arba kompiuteriu.

Gali mintis išsakyti net ir garsiai – tarkim išpasakoti temą draugui. Kalbėtis gali net su savimi. Man, tarkim, patinka kalbėtis su savimi. 🙂 Galiu įsivaizduoti tokį skaitytoją, kokio man tik reikia.

Teiginius gali išrašyti ir SMSais ar Mesendžerio žinutėmis. Šiuo metu, 2022 metų pabaigoje, toks planavimo (ir rašymo) būdas išpopuliarėjo Twiteryje.

Kai turi turinio dalis, jas gali sudėti į planą.

Planui:

Geriausiai, jei pradžioje pasakysi apie ką pasakosi. Taip skaitytojas žinos ko tikėtis ir sužadinsi susidomėjimą.

Jei rašai grožinį kūrinį – gali pradėti nuo scenos, kur pristatai pagrindinius veikėjus. Gali netgi pateikti veikėjų sąrašą ir žemėlapį! Arba gali pradėti nuo veiksmo scenos, kuri taip ir sudomina kaip į šią situaciją veikėjas pateko, kas vyks po to…

Jei rašai mokslinį darbą – tavo aprašymas (abstract) irgi turėtų apsakyti atradimo, pristatymo esmę.

O turinys turėtų būti aiškus ir sotus. Įsivaizduok, kad tavo kūrinio skaitytojas nėra skaitęs nieko panašaus. Taigi – pradėk nuo lengvesnių pavyzdžių, lengvesnio veiksmo ir tęsk gilyn, sunkyn.

Nepamiršk, kad skaitytojams nepatinka fileris, ištęstas bereikšmis turinys, kuris niekur neveda. Vandenėlis nėra sotus.

Taigi jei rašai grožinį kūrinį – turbūt gali išmesti visokius tapetų aprašymus, jei jie veikėjams nesukelia jausmų, o skaitytojui nėra reikšmingi. Koks skirtumas kokios spalvos buvo veikėjo striukė, jei ta striukė niekur vėliau nepasirodo! Taip, be abejo, gali naudoti raudonas silkes, 2 bet juk viso romano silkėmis neapdėliosi. Nebent rašai apie žvejus. Juokauju. 🙂

Jei rašai internetinį straipsnį – duok patarimą, techniką, metodą, kurį galima panaudoti čia ir dabar. Tuomet duok dar vieną. Ir dar vieną. Užbombink patarimais tiek, kad skaitytojui nuo sotumo apsisuktų galva.

Bendrai: įsivaizduok, kad tavo planas yra skeletas. Yra bendra nugaros juosta, laikantį visą knygos siužetą, o išsišakoja – šonkauliai, temos, skyriai.

Toks įsivaizdavimas padeda man. Nuotraukoje viršuje gali matyti, kad pagrindinius knygos skyrius išrašiau ant rožinių lapukų – tai knygos skeletas, o teiginius – ant geltonų lapukų. Tu irgi gali daryti panašiai.

Turi teiginius ir planą?

{4} Rašymas. Užpildyk tuščias vietas.

Teiginys / siužeto detalė -> tarpinis užpildymas -> teiginys / siužeto detalė…

Čia galiu rekomenduoti kelis dalykus:

1. Kadangi pasidarei planą – nebūtina visko rašyti iš eilės. Imk detalę, kurią nori aprašyti šią akimirką ir pradėk nuo šios. Esu skaitęs rašytojų patarimų, 3 kad galima, verta rašyti net ir nuo pabaigos. Ale nuo klimakso ir epilogo lengviau pradėti.
2. Negalvok, kad privalai vienu ypu parašyti visą knygą. Parašyk tą vieną dalį – apie vieną teiginį, tezę, siužeto gabaliuką… Ir jei pavargai – eik pailsėti. Sugrįši vėliau, kai norėsi.
3. Rutina yra gerai, bet neprivaloma. Jei nesi profesionalus rašytojas, tai nebūtina turėti įpročio rašyti kasdien konkrečiu metu. Bet rutina praverčia, jei jausi, kad kažkuriuo metu tau tiesiog limpa aprašyti sekančią dalį.
4. Per laiką pastebėsi savo emocinę erdvės inerciją. Kas tave įmeta į rašymo būseną? Paros metas? Apšvietimas? Garsai, kvapai, skoniai? Rekomenduoju, paskaityk šį architekto straipsnį. Aš pastebėjau, kad vos atsigeriu kapučino – man iš karto limpa žodžiai.
5. Netaisyk, kol neparašysi visko. Taaaip, galiii, jei labaaai nori. Bet nerekomenduoju, nes planai, deja, turi bjaurią savybę keistis rašymo metu. 🙂
6. Jei matai, kad nesigauna – keisk temą, teiginius, planą. Ne viską privaloma išgimdyti. Jei jauti, kad mėšlas gaunasi, tai pradėk nuo pradžių. Patikėk, visiems rašytojams taip būna, net ir sėkmingiausi kūrinį perrašinėja nuo pagrindo bent kelis kartus.

Kalbant apie taisymus ir perrašymus…

{5} Taisyk. Tiksliau, skaityk ką parašei, o tada taisyk.

Privalai būti savo didžiausiu kritiku.

1. Perskaityk ką parašei. Visą kūrinį, ne dalimis!
2. Vėl perskaityk, bet garsiai. Žodis balsu skamba kitaip. Patikėk, pabandyk. Jei netiki – pabandyk perskaityti bent pastraipą savo „gero“ teksto – rasi taisytinų vietų.
3. Išmesk viską, ko nereikia. Skyrius, teiginius, pavyzdžius, kurie nieko neprideda. Išmesk ir žodžius. Kuo mažiau žodžių bus, tuo lengviau bus skaityti. Nebus nuobodu.
4. Perrašyk paprasčiau. Kuo aiškesniais žodžiais rašysi – tuo lengviau tavo kūrinį suprasti. Kuo lengviau suprasti, tuo daugiau skaitytojų. Be abejo, gali ir nepaprastinti, jei tai tavo kūrinio išskirtinumas, 4 bet gali pastebėti, kad dauguma bestselerių parašyti taip, kad juos suprasti gali visi.
5. Pridėk ko trūksta. Galbūt kažką pamiršai paminėti? Kažkas nesijungia, yra minties ar siužeto šuolis?

Kartok procesą, kol pasieksi „daugmaž galą“ ir nebematysi akivaizdžių klaidų.

Kai pasieksi šį etapą, tada gali rodyti kūrinį kitiems. Draugams, darbo vadovams, leidyklos atstovams. Taisyti dar turėsi ką, bet turinys jau turbūt labai nebesikeis. Be abejo, gali ir nerodyti niekam, pasitikėti tik savimi, leisti iš karto į publiką, jei nori.

Jei kažką praleidau, pamiršau aprašyti – sakyk, pasistengsiu papildyti.