Žinau tą jausmą. Sutikai tokį nuostabų žmogų. Nuėjai į kelis pasimatymus. Gal net bučiavaisi ar veikei šį tą daugiau…
…Ir tada išgirdai „geriau liekam tiesiog draugais”.
Ką daryti?
Na, yra keli faktai:
- Niekas neprivalo tavęs mylėti. Juk tam pritari, ar ne?
- Taigi ji(s) irgi neprivalo tavęs mylėti. Juk teisybė, ar ne?
- Tai, kad tau ji(s) patinka – nereiškia, kad turėtum patikti atgal. Juk faktas, ar ne?
- Jei bandytum ją(-į) versti su tavimi kažką veikti – net jei tai „geresnis pasirinkimas” – tai būtų prievartavimas. Manau irgi pritartum, kad nenorėtum, jog tave prievartautų bei verstų daryti kažką prieš tavo valią. Ar ne? Ypač tau nepatrauklus žmogus.
- Žmonių skoniai skiriasi. Tau kai kurie žmonės patinka labiau nei kiti. Ar ne? Juk ją(-į) įsisvaigai būtent todėl, kad ji(s) išsiskiria – teisybė?
- Tai, kad nepatinki žmogui X nereiškia, kad nepatiksi ir Y. O jei nepatinki ir visai grupei žmonių (tarkim klasiokams ar…), nereiškia, kad nerasi vieno, galbūt kažkur kitur, kuris tave mylėtų bei priimtų. Juk supranti, kad tai tiesa, ar ne?
- Tau nebūtina būti poroje jau šią akimirką. Ar dabar imsi ir numirsi? Žmogus be vandens miršta po kelių dienų. Be maisto – po mėnesio. Be partnerio žmogus nemiršta. Tiesiog.
- Vien, kad neturi partnerio – nereiškia, kad esi blogesnis žmogus. Juk kai kurie žmonės turi partnerius, tačiau vis tiek yra patys baisiausi bjaurybės. Manau tai akivaizdu – tokių bjaurių žmonių, net turinčių porą, pažįsti – ar ne?
Tai, dabar, ko čia šiki į batą?
Aš buvau daugiau nei 100 pasimatymų per paskutinius 5 metus… Aš daug, daug, daug kartų girdėjau „Ne”. Dažnai jo akivaizdžiai negirdėdavau – šie žmonės tiesiog pabėgdavo…
…Klausinėdavau draugų – tai kodėl? Ar aš blogas?
Jie sakydavo, kad ne.
Bet pasimatymų partneriai pabėgdavo. Čiau, braške, tu ne man. Tu atrodai jau ieškantis poros, o aš dabar tiesiog neieškau santykių… Arba ne tokių. Noriu kitokio vyro.
Tačiau vieną dieną sutikau JĄ.
Nemaniau, kad su ja kažkas išeis. Aš buvau nusivylęs pasimatymais. Sutikau su ja susitikti vien todėl, kad tądien šiaip ar taip buvau toje miesto dalyje, kur ji gyvena. Sėdėjau kavinėje su kapučino puodeliu ir laukiau jos. Ji atėjo. Nesakyčiau, kad pasakiškai graži. Tiesiog atėjo ir tiek. Kalbėjomės su ja apie neseniai praėjusius Prezidento rinkimus, bet pokalbis vis nukrypdavo kažkur kitur… Bet man tai patiko. Jaučiausi gerai. Tuo metu žiūrėdamas į ją (akis, nosį, kaktą, raukšleles, krūtinę, pirštus…) negalvojau, kad norėčiau su ja mylėtis.
Sutarėme susitikti kitą kartą.
Mes susitikome ir ėjome pasivaikščioti po miesto galerijas. Norėjau padovanoti mamai paveikslą, taigi ieškojau kokio gražaus. JI padėjo. Su ja buvo smagu.
Dar keli susitikimai, pasivaikščiojimai, pasimatymai įvairiausiuose miesto kampuose…
Tapau su JA tiesiog draugu.
Aš vėl patekau į „Draugų zoną”. Bet šiuo metu tapau savo noru. Ne dėl to, kad puoliau ant jos bei lindau bučiuotis, o ji to nenorėjo. Tapau dėl to, kad su ja tiesiog buvo malonu bendrauti. JI buvo gera draugė!!!
Vieną dieną mes užlipome ant apleisto pastato, miesto centre, stogo. Šį pastatą ketino miestas greitu metu nugriauti, tai norėjosi pasimėgauti peizažais…
…Susiglaudę žiūrėjome į miestą. Nutilome.
Tada ir atsisukau į ją, paėmiau delnu jai už skruosto, atsukau į save ir… Užsimerkęs palinkau pabučiuoti. Ji palinko link manęs.
Kontaktas.
Šiandien, žinai, galvoju, kad ankščiau mano santykiai ir neprasidėdavo, nes viduje siekiau gilesnio ryšio – kažko giliau – tačiau pasimatymuose pirmiausiai puldavau kruštis. Moterims, kurias tuomet sutikdavau, tai ir buvo įdomiausia. Mes krušdavomės. O tada, kai jau pasakydavau, kad noriu daugiau, jos dingdavo.
Aš siekiau gilumos, tačiau eidavau aistros keliu.
Ne… Šiandien jau suprantu, kad jei norėjau GILAUS santykio, tai ir reikėjo pradėti nuo jo. Rasti žmogų, su kuriuo norėčiau būti tiesog draugu. Ir mėgautis tuo. Ir tada, jei norėsis, JEI ABIEM NORĖSIS, galbūt imti ir pasiūlyti save kaip romantinį partnerį. Pabučiuoti.
Žinai, kas čia svarbiausia?
- Aš lioviausi prievartavęs moteris, kurios norėjo su manimi „likti tik draugais”, tačiau tos draugystės nė ir pačios nerorė. Nes jei jos nenori – jos nenori. Nieko čia blogo. Visi mes žmonės. Aš ir tu, juk, irgi ne su visais norime būti draugais, ar ne? 🙂
- Aš pripažinau sau, kad noriu ne pistis – noriu gilaus ryšio. Tai ir lioviausi lysti į apatinius per trečiąjį pasimatymą. Aš pradėjau bendrauti su moterimis taip, kaip ir man norisi – giliai. Man norisi giliai, taigi tai ir dariau. Neišvengiamai radau irgi žmogų, kuris to norėjo!
- Aš, visgi, kai jau pajutau, kad pradėjau jausti aistrą – tą ir parodžiau. Jei ji būtų sakiusi „Ne” – nieko čia tokio – juk su ja vis tiek esame tiesiog prakeiktai geri draugai! Bet ji pasakė „Taip”, taigi… Juk manau supranti, kad abejais atvejais nutinka geri dalykai? Kad nereikia bijoti parodyti savo jausmų, jei ir vienaip, ir kitaip, būni laimingas?
Išėjimas iš „Draugų zonos” nėra per prievartą. Nėra per viliojimą. Nėra per begalinius kvietimus į „įdomius” pasimatymus. Dievaži, nėra ir bėgimas bei taip bandymas atrodyti patraukliu bei paslaptingu.
Ką daryti, jei nori išeiti iš „Draugų zonos”?
Leisk laiką su žmonėmis, su kuriais tiesiog norėtum pats būti draugu.
Iš kurių draugystės gauni tiek ir gauni pakankamai, kad nesinori žliumbti dėl mitinės „Draugų zonos”. Pamiršk tą zoną. Tai tik nesąmonė – kai prievartauji kitą (pripažink) ir dar dėl to verki. Juk nesąmonė, ar ne?
Iš kurių tau draugystės ir taip pakanka, kad tas „likime tiesiog draugais” nereikštų kažkokio prakeiksmo. Su kuriais tai reikštų, jog niekas nesikeistų, taigi būtų… Lygiai taip pat šaunu!!!
…Beje, o ką jei tiesiog nori pajusti aistrą, bučiuotis, glamonėtis, smagintis, o gilesnio ryšio neieškai?
Tai nėra blogai 🙂 Daryk tai ir toliau.
O jei ieškai gilesnio ryšio – partnerio – pradėk ne nuo aistros.
Tai tiek. Gero laiko draugų zonoje!
