Pats labai palaikau ir ekologiją, ir veganizmą, ir zerowaste – viską, kas susiję su ekologija ir ekonomika, nes iš esmės tai vienas dalykas – mano dalykas.
EKOLOGIJOS KELIO STARTAS
Mano ekologijos kelias prasidėjo taip: kaip ir daugelį dalykų, taip ir šito išmokė mama, jai tai yra svarbu (bent jau tai pastoviai kartoja), tad nuo mažumės augau su ta mintimi, kad ekologija yra svarbu. O aš taip išaugau, kad esu žmogus, kuris mato savo gyvenimą kaip vieną žaidimą, kaip verslą, kad tu turi kažkokį produktą, o su savo jėgom ir laiku gali sukurti labai ribotą tos produkcijos kiekį ir tai pateikti. Tad ta produkcija geriausia, kai ji yra efektyvi, t.y. naudinga. Hm, tai kaip tada gyventi, kad tavo gyvenimas būtų efektyvus ir produktyvus? Tai geriausiai sekasi tada, kai atsirenki, kas tau yra reikalinga (taip sakant, tinginiauji) ir naudoji savo laiką ir kitus išteklius protingai – tai, ką jau esi sukūręs, panaudoji dar kartą. Be abejo, jie kitiems turėtų būti naudingi. Tai kažkaip taip ir sueina. Aš, asmeniškai, esu tas žmogus, kuris pastoviai visko klausinėja, ir, galbūt, šiais metais turiu tokią egzistencinę skylę savyje: aš nežinau, kodėl aš gyvenu, ir nežinau, kokia gyvenimo mano prasmė ir ko aš noriu, ir ko aš siekiu, tad stengiuosi savo laiką išnaudoti kuo efektyviau ir protingiau. Tai va, esu toks žmogus, kurį mama išmokė, kad man svarbu ekologija, dar man svarbu produktyvumas, tai aš tuos du dalykus sujungiu ir žiūriu per prizmę produktyvumas/ekologija.
ZEROWASTE, NES…?
Aš manau, kad su tokiomis idėjomis kaip zerowaste, veganizmas nėra protinga eiti tiesiogiai, t.y. nėra protinga eiti ir sakyti, kad labai svarbu rūpintis gamta ar ten, kad labai svarbu nevalgyti gyvūninės kilmės produktų, bet yra dalykas – tas NES. Aš dirbu su marketingu ir marketinge, turbūt, tai yra efektyviausias žodis. Tu gali paimti bet kokią frazę, bet kokį dalyką, bet kokį produktą, tu gali imti žodį NES ir pridėti bet kokią priežastį, ir tu realiai parduosi bet ką. (Pvz.: tau reikia šito puoduko, NES tu būsi laimingas; tavim žmonės žavėsis; sulauksi daug Facebook‘e like‘ų; sulauksi daug dėmesio; nes jis stilingas, gražus, šio sezono, su nuolaida, keliantis produktyvumą, taupo vandenį, nes jis toks, toks, toks, toks…) Toj NES pusėj gali sakyt jau kažką, kažkokius teisingus, neteisingus faktus, gali pritempti kaip tik nori. Deja, mes kaip žmonės, nesame labai logiški, mes pirma nesirenkame, tada apskaičiuojame, kas yra protinga, nepaisant to, kad mes visada galvojame, jog esame labai protingi. Pavyzdžiui, aš pats renkuosi zerowaste ir veganizmą ne dėl to, kad aš kažką labai apskaičiavau, bet dėl to, kad aš pats turiu savo subjektyvius norus. Tad jeigu tu nori perduoti kažkokią idėją, kažką papasakoti žmonėms, tada žiūri, koks tai yra žmogus ir kas jam aktualu.
Nepasakočiau, kas yra zerowaste, aš pasakočiau, kodėl tai svarbu propaguoti. Nes būdų, kaip būti pačiu zerowaste yra milijardas ir, apskritai, kai pagalvoji, svarbu, ne ką tu būtent darysi su savo gyvenimu, ne tai, kokių veiksmų imsiesi, bet tai, kaip tu mąstai – tai šiuo atveju lygini, kas yra ekologiškiau. Labai įdomus dalykas yra, kad tai veikia ypač tiems žmonėms, kurie priklausomi nuo įmonių ir koorporacijų. Tai reiškia, kad jeigu tu įtikinsi įmonių šefus, marketingistus ar panašiai, kad visgi tai būtų gera mintis pradėti gaminti ekologiškesnę produkciją, jie ir sugalvos, kaip tai daryt.
Kai kurie žmonės pergyvena: „O kas gi čia dabar, jeigu zerowaste yra mados reikalas, kas, jeigu tai tiesiog praeis..?“ O kokia problema, kad tai yra mados reikalas? Ta prasme, ačiū Dievui, kad tai yra mados reikalas – čia yra tobula ir gerai.
Zerowaste – kaip žaidimas, tai nėra kažkokia prievarta, tai nėra, kad tu privalai būti zerowaste, – tai nesvarbu, svarbu, kodėl tu tai darai, kaip tu tai darai, ir kas iš to išeina.
MINIMALIZMAS – TAI ZEROWASTE?
Minimalizmas iš esmės yra zerowaste dėl pagrindų. Jeigu nori būti zerowaste, tai vienas iš pirmų žingsnių yra, kad tu atsirenki tai, kas yra svarbu. O žmonės, kurie atsirenka tai, kas yra svarbu, yra vadinami arba minimalistais, arba tinginiais. Ir iš esmės tai yra zerowaste, nes, jei tau nereikia, tai tu net neperki. Tai tu, žiūrėk, ir nesukuri šiukšlių ir jokios papildomos produkcijos.
ZEROWASTE KELIONĖ SU APIBRĖŽIMU
Mano zerowaste kelionė su apibrėžimu (nes be apibrėžimo tai buvo ir anksčiau) prasidėjo prieš metus. 2018 m. sausį buvo pirmas mėnuo be šiukšlių, kai gyvenau visiškai be plastiko. Visiškai be šiukšlių neišėjo gyventi, buvo visgi jų sukurta, bet jų buvo sukurta dvigubai mažiau. Tai tęsiau toliau, eksperimentavau. Kalbant apie Solidu šampūną mano iššūkio „100 naujų dalykų kasdien“ metu, tai aš pabandžiau kelis kartus ir man visai patiko. Bet paskutiniais mėnesiais aš apskritai šampūno nenaudoju (nes, ta prasme, kokią funkciją jis atlieka…?). Jeigu jau labai plaukai riebaluoti, tai vienas geras dalykas – ekologiškas muilas. Jeigu jame nėra jokių chemikalų, jeigu ten yra sumaišytų aliejų, tai sveikinu – tau daugiau nieko nereikia. Ir pamažu pradedi pastebėti, kad gal tau to nereikia, ir to nereikia, ir tada, pavyzdžiui, gal kas nors tau padovanoja medžiaginį pirkinių maišelį ir tada jį pradedi nešiotis. Tie dalykai susideda ir prilimpa pamažu. Čia kaip veganizmas – tikrai nepatartina iš karto sakyti, kad aš veganas ir nebevalgysiu mėsos. Gali, be abejo. Bet tai gali būti labai neįprasta, gali būti sunku vien dėl to, kad tai yra neįprasta. O kai būna neįprasta, mes bandome atsisakyti. Dėl to ir sakau, kad zerowaste nereikia grūsti, tiesiog „užmeti“ tą idėją po truputį. Kuo daugiau aplinkui bus kalbančių apie tai, tuo dažniau tai bus minima ir taps įprasta. Tai nebebus kažkas naujo. Reikia skleisti žinią tiek, kad žmones užknistų ir tada jie patys jau prisijungia. Viskas susideda per laiką.
ZEROWASTE – TAI NE TIK GYVENIMO BŪDAS, TAI…
Pradėjus rinktis ekologiškesnius sprendimus, atsirado keli dalykai: visų pirma, su ekologiškumu ir zerowaste aš pats sau jaučiuosi labiau išskirtinis ir man tai yra gerai (žinai, jei tu jautiesi prastai, tai pabandyk prisijungti prie šios bendruomenės, būsi irgi išskirtinis), o antras dalykas – gera priklausyti bendruomenei. Pasirinkimus aš matau kaip skalę. Nors viskas yra skalė, mano manymu. Ir jeigu tu gali pasirinkti sprendimą nors kiek zerowaste bet kokioj srity (darbų, produktyvumo, laimės, vaikų, maisto, degalų) bent truputį, tai jau bus puiku.
Kalbant apie Europos Sąjungą, esu visai laimingas dėl tų vienkartinių plastikinių dalykų draudimo. Ir tai visai nėra blogai man kaip pirkėjui, nes aš žinau, kad gamintojai suras sprendimą. Jie jau dabar turi milijoną sprendimų. Tiesiog nenori to sprendimo priimti, nes jie yra tinginiai. Nes jų pirkėjai susitaiko su tuo, kad jiems nerūpi. O ta kontrolė, mano manymu, yra gerai. Man daug labiau patinka Europos Sąjungos kontrolė, negu kad būtų visiškai „laisva“ JAV. Tokiais atvejais, manau, kad tai yra gerai. Dar vienas man patinkantis dalykas Lietuvoje, ko gero, taip pat ES įtaka, kad greitu metu turėtų atsirasti rudi konteineriai maisto atliekoms.
Viskas yra politika ir viskas yra pinigai. Tad jeigu tu kaip vienas žmogus sugebėsi įtikinti didelę dalį kitų žmonių pasirinkti tokį patį gyvenimo būdą ir rinktis tokį produktą, tai atsiras:
- gamintojų, kurie norės gaminti tai;
- politikų, kurie kažką priims, nes pagal idėją, politikai atstovauja žmones.
Tai jeigu norisi pakeisti pasaulį, reikia prisiminti, kad viskas yra politika – turi plėsti savo galią. Turi būti ne tik žmogus, kuris „spam‘ina“ Facebook‘e žinutėmis, bet žmogus, kuris keičia žmonių nuomonę, kuris įdeda tą nuomonę žmogui. Išnaudok savo galią – klausk klausimo, pastumk, patrauk, įdėk tą mintį, parodyk pavyzdį – žmonės prisijungia, įmonės seka paskui.
#PLANASCHULIGANAS
Mano kertiniai dalykai yra kelti sau iššūkius, visą laiką mokytis, ekologija/ekonomika. Jeigu mes kiekvienas žiūrėtumėme į savo gyvenimą labiau kaip į verslą, aš manau, kad taip būtų tikrai daug protingiau. Jeigu žvelgtumėme, darydami tokią meninę apžvalgą, metinį planą kitiems metams: ar man tikrai reikia mano asmeniniui verslo šito megztinio, pavyzdžiui, ar man tai suteiks didesnį rezultatą, o galbūt aš galiu nešioti lygiai tą pačią maikę ir tuos pačius džinsus, ir tuos pačius sportbačius ne kasdien, bet kokius 10 metų. Taigi didžiausia dalis kaupimo įvyksta dėl to, nes mes bijome, todėl mes perkame.