Ar tikrai to reikia?

minimalizmas tinginystė zerowaste
Interviu

Pirmąsyk išleista: https://dvitylos.lt/lt/work/ar-tikrai-reikia/. Žemiau neredaguota pokalbio versija.


Neseniai išleidote knygą „Tinginio manifestas“ apie, Jūsų žodžiais tariant, Tinginystės bei Paprastumo naudą mūsų sveikatai, pozityviam požiūriui, sugebėjimui džiaugtis. Papasakokite plačiau apie savo paprastumo filosofiją. Kaip prasidėjo Jūsų kelias minimalizmo link? Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas, kai pradėjote į jį žvelgti paprasčiau?

Kai kurie žmonės galvoja, kad tinginiauja – tik visiški palaidūnai. Na, ale menininkai visokie. Tie, kurie neplanuoja laiko, gyvena po šiukšlių krūva už artimiausio šilumos punkto…

Tačiau tinginiauti renkuosi iš matematinio išskaičiavimo. Tinginiai yra produktyvesni, dirba prasmingiau ir gyvena laimingiau. Tiesiog. Paklausk bet kokio sėkmingo verslininko ir šis atsakys tą patį – sąmoninga tinginystė yra vertingo gyvenimo pagrindas.

Be tinginystės gyvensi tik dirbant, tik skrolinant feisbuke (kas nėra poilsis!), tik dirbant, tik skrolinant feisbuku (ar savo gyvenimu), tik dirbant, tik skrolinant nykščiais per vidinį karsto pamušalą. O tai nėra tinginystė ar produktyvumas – tai nesąmonė.

Sąmoningi tinginiai:

  1. Atsirenka, kas išties svarbu. Jie nėra idiotai, kad dirbtų kiekvieną gyvenimo pasiūlytą darbą, bandytų į 12 valandų dieną (tiek turi atmetus miegą, pavalgymą, pakakojimą, kitus būtinus reikalus) sukišti 24 valandas darbo. Jie dirba tik tai, kas jiems prasminga.
  2. Todėl – jų darbas kokybiškesnis. Nebūtinai idealus, nes idealumas gimsta iš kantrybės (jei tai išvis įmanoma), tačiau tikrai kokybiškesnis – susitelkus gimsta stebuklai.
  3. Todėl jie laimingesni. Kai nelieka beprasmių veiklų, o darbus atlieki efektyviau – lieka tik džiaugtis pasiekimais, saulės šviesa, prakeiktu gyvenimu!

Mūsų gyvenimai yra skirti, kad išnaudotume juos kuo geriau. Ir geriausias būdas jį išnaudoti yra SUSITELKTI. Tinginystė padeda tą padaryti.

Efektyvūs žmonės garbina tinginystę.  Jie klauso tinginystės. Jei tingi… Ką tai reiškia?

  1. Galbūt yra protingesnis būdas tai padaryti? Jei galima maistą pirkti prekybos centre, tai kam jį auginti pačiam? Kam medžioti, kai gali auginti? Kam medžioti gyvūną rankomis, jei gali pritvirtinti akmenį kuolo gale?
  2. Galbūt reikia daryti kažką kito, kas atsipirks labiau? Taip, sukurti civilizaciją su prekybos centrais arba pradėti investuoti pinigus į akcijas gali būti sudėtinga… Tačiau galime įsitikinti – daug labiau atsiperka kartą padaryti mieste vandentiekio sistemą, nei visiems miesto gyventojams nešiotis vandenį iš šulinių. Panašiai ir asmeniniam gyvenime – atsiperka pradėti sportuoti (net nedaug!), perskaityti 1 knygą per mėnesį (iš lėto!), skirti laiko vaikams, kol šie dar neužaugo ir nesusivokė, koks dėmesio neskiriantis tėvas buvai…
  3. Galbūt aš tiesiog to nenoriu? Ir kam tau daryti tai, ko nemėgsti? Manai kažkam bus geriau? Kiekvienai specialybei yra žmogus, kuris tą padarytų ir padarytų savo noru, užsivežęs. Mano vienas kaimynas vairuoja tarpmiestinius autobusus. Nuobodu? Ne! Tai jo mėgstamiausias darbas! O aš, pavyzdžiui, mėgstu gūglinti informaciją, skaityti mokslinius tyrimus, laužyti galvą, kaip geriau pasakyti žodžius, kuriuos sakau. Nedaryk, ko nemėgsti – daryk, kas patiktų. Net jei tai nėra “prestižinė” specialybė, koks skirtumas tas prestižas! Esmė – ar esi laimingas?

Tai, kai sujungi visą šitą… Argi tai netampa logiška?

“Tinginio manifeste” pateikiu praktines priemones, pavyzdžius, kaip galima labiau tinginiauti. Tinginystės naudą rodo ir tyrimai – tingus žmogus nereiškia “chronius”. Tai žmogus, kuris Gyvena iš didžiosios G. Jis skaito, domisi, bendrauja, siekia svajonių, netgi sportuoja! Ir ne bet kaip, o taip, kaip jam asmeniškai smagu. Jam asmeniškai.

Sau keliate vis naujus iššūkius: buvo mėnuo be interneto, 365 dienos rašant, knygų skaitymo iššūkis ir daugelis kitų. Kaip nusprendėte imtis atliekų mažinimo, zero waste, iššūkio? Ar tai buvo natūralus žingsnis Jūsų paprastumo filosofijoje?

Sutikau vieną merginą. Manau daug taip istorijų prasideda, cha. Visgi mums nieko nesigavo, bet pamatęs, kad ji bando gyventi be šiukšlių – pagalvojau, kad galiu padaryti tai ir aš!

Po kelių mėnesių tą ir pradėjau daryti. Kaip eksperimentą. Tiesiog pasikviečiau kelis draugus į bendrą facebook pokalbį ir dalinomės idėjomis, kaip tų šiukšlių atsikratyti. Dabar viską išsamiai papasakojau savo straipsnyje tinklaraštyje Debesyla.lt. Štai nuoroda: http://debesyla.lt/menuo-be-siuksliu

Kokius pagrindinius principus taikėte ir kaip sekėsi vykdyti antivartotojiškumo politiką „tinginio“ namuose?

Oi, tai visų pirma, klausimas: Ar tikrai reikia?

Pakentėk, atsidėk pirkinį šalin ir paklaust tai savęs bent po kelių minučių, valandų ar dienų (priklausant nuo vertės – gal ir mėnesio). Labai dažnai mus suvilioja reklamos įsigyti kažką, ko visai nereikia… Štai ir šiukšlė!

Jei neperki šlamšto – nelieka didžioji dalis šiukšlių!

Na, o tada tiesiog jau pirkdamas žiūri, kad nebūtų plastiko. Popierių ir stiklą dar nebaisu pirkti – popierius perdirbamas (kadangi namus šildau medienos briketais – sukūrenu), stiklą į konteinerį. Svarbu, kad plastiko nebūtų. Dabar vis daugiau tokių prekių galima rasti, kuo labai džiaugiuosi!!!

Autorė Bea Johnson knygoje „Namai be atliekų“ kaip vieną iš didžiausių tokio gyvenimo būdo privalumų išskiria laiko sutaupymą. Ar ir jūs tai pastebėjote? Ar zero waste ir tinginystė suderinama? O galbūt toks gyvenimo būdas reikalauja daug apgalvojimo, laiko ir jėgų investicijų?

Nepastebėjau, kad Zero waste gyvensena sutaupytų laiko. Labai keistai tai skamba ir bus įdomu išgirsti iš Bea arba paskaityti jos knygoje, ką būtent ji turi omenyje. Aš sakyčiau, kad tai pradžioje užtrunka tikrai ilgiau (kol randi kur ką pirkti, įpranti pasiimti medžiaginį maišelį į parduotuvę ir panašiai…), vėliau lygiai tiek pat. Bet man asmeniškai laiko, rodos, nesusitaupė. Tik smagiau ant širdies, kad savo šalies neteršiu.

Ar gyvenimas be atliekų apsiriboja tik šiukšlių mažinimu, apsipirkimo įpročių keitimu? O gal žmonės, siekiantys mažinti vartojimą ir atliekas, turėtų valyti ir savo mintis, puoselėti kalbos kultūrą, atsiriboti nuo tuščiažodžiavimo ir laiko švaistymo? Kokios Jūsų patirtys?

Oi, aš tikrai nesu Ilzė Butkutė. Ji mėgėja aiškinti kaip kas turėtų kalbėti, kaip kažkoks žodis “geras”, o kitoks “blogas”. Lempos.

Mano manymu, per tokius sau įprastos kalbos grūdimus išlenda milžiniškas noras pasirodyti protingu, vertingu, atsidurti dėmesio centre ir visiems paaiškinti, kaip gyventi. Tokie aiškinimai gimsta iš baimės. Iš nenoro priimti kitų – tokių, kaip jie yra. Nenoro klausytis, noro tik šaukti “neeee, reik sakyti ne taip, o va šitaip, kaip sakau aš! Nieko neišmanai!!!”.

Manau jau vien šį tą pasako, kad Ilzė Butkutė bei jos “kalbos grynumo” pasekėjai blokuoja kiekvieną jiems negražiai kalbantį asmenį. Net jei šis žodelį “tu” naudoja kaip didžiausios meilės išraišką, kalbos aiškintojai tai priima kaip įžeidimą. Pokalbio su aplinkiniais čia nėra – tik aiškinimas.

Kiek išsiplečiau. Bet tai tokia mano dabartinė nuomonė apie kalbos “gryninimą”.

Manau, kad gryninti reikia ne nuo priemonių, o priežasčių. Jei daug namie šiukšlių, tai ne šiukšlės kaltos! Kaltas tas, kas tas šiukšles namo parneša. Jei priperki vaikams žaislų, kuriuos jie po 10 minučių išmeta – ne žaislas kaltas. Kaltas tu ir tavo vaikas. Jei priperki daug plastikinių dantų šepetukų – ne šepetukai kalti. Kaltas tu, kad nenusipirkai to euru brangesnio, tačiau ekologiško.

Arba, aišku, nesi kaltas. Manau nereikia aiškinti kitiems, kaip gyventi teisinga ar neteisinga – viskas priklauso nuo to, ką tau sako tavo siela.

…O kaip išgirsti, ką sako siela? Grįžtam prie tinginystės! Tik poilsio akimirkomis (dušas ir akimirkos prieš užmiegant gerai, bet ar užtenka?) atsiranda mintys, kylančios iš vidaus. Iš tavo vidinių įsitikinimų. Jais klausyti ir dera, dažniausiai bent.

Ar planuojate tęsti vartojimo mažinimo iššūkį ateityje? Jei taip, kaip planuojate jį integruoti į savo kasdienę veiklą, susikurtąjį gyvenimo būdą?

Aha! Ketinu ateityje surasti zero waste dantų pastą. Kas tokią matėte? O ar jos išvis reikia? Girdėjau nereikia? …Žodžiu, dar daug tokių smulkių dalykų liko, apie kuriuos turiu pasimokyti! Tikiuosi, kad renginys Lietuvoje, į kurį atvyks Bea, bus vieta, kur rasiu įkvėpimo bei naujų idėjų.

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.