Sinektika, išvertus iš graikų kalbos „synectikos”, reiškia „sujungti skirtingus dalykus”. Tai yra protinės veiklos skatinimas laisvomis asociacijomis, elementus jungiant į visumą.
Šio metodo pradininkas William J.J. Gordon, jis mano, jog pagrindinis kūrybiškumo šaltinis slepiasi analogų paieškose.
Metodo privalumai:
- Sinektika sukuria gebėjimą gyventi kartu su sudėtingumu ir prieštaravimais.
- Sinektika skatina kūrybiškumą.
- Sinektika jungia divergentinį ir konvergentinį mąstymą.
- Detaliai ištiriamas tyrimo metodas ir nustatoma problema.
Uždaviniai, kuriuos turi išspręsti grupė, taikant Sinektikos metodą:
- Paskatinti grupės narius aktyviai klausytis vienas kito.
- Paskirti neutralų pirmininką.
- Naudoti analogija ir žodines asociacijas.
- Jeigu įmanoma, įtraukti į darbą klientą.
Procesas:
1. Problemos apibrėžimas
Prieš pradedant naudoti Sinektikos metodą, reikia pakeisti požiūrį į problemos sprendimą. Pirma, apibrėžti problemą klausimu „KAIP?”. Pvz.: „aš neturiu laiko skaityti”, pakeisti į „Kaip aš galiu pakeisti savo dienotvarkę, jog galėčiau imtis šios knygos?”.
Norint pradėti spręsti problemą, reikėtu susidaryti tokį planą:
- Aiški problema.
- Kodėl tai yra problema tau ar klientui?
- Ar jau buvo bandyta mąstyti, ar kažką daryti, norint išspręsti šią problemą?
- Koks yra idealus sprendimas?
2. Tikslas
Šis žingsnis skatina laisvą mąstymą. Problemos sprendimo grupės yra paprašoma išsiaiškinti užsakovo norus. Norai gali būti labai abstraktūs, paprasti, tačiau tai pat gali būti ir sudėtingi. Svarbu, kad užsakovas juos išreikštų.
Kartais tarpininkas (neutralus asmuo) gali „pakišti savo norus”, tai galima daryti, jeigu grupei reikia daugiau kūrybiškumo ir žaismingumo.
Pagrindinis tikslas yra sugeneruoti kūrybingus, naudingus bei patrauklius problemos sprendimo būdus. Šie sprendimai nėra galutiniai, tačiau tai yra puikus pradinis taškas, nuo kurio galima judėti pirmyn.
Pradinis taškas yra norai, idėjos, metaforos ir alternatyvus požiūris į problemą.
3. Pasirinkimas
Neutralus asmuo paklausia užsakovo, ar yra sugeneruotų idėjų, kurios jį tenkina. Idėjos gali būti sujungtos iš sugeneruotu idėjų sąrašo. Sinektika priverčia nukreipti mintį nuo sprendimo.
Pagrindinis uždavinys yra nukreipti savo mintis į „neįmanomą pasaulį”, panaikinti gravitacijos dėsnius, fantazuoti ir tai susieti su nagrinėjama problema.
Problemos sprendimų grupės yra paprašoma pamiršti idėją ir susikoncentruoti ties norais, kuriuos išreiškė užsakovas. Grupė turi įsivaizduoti pasaulį, pvz.: povandeninį pasaulį, ir visi turi kuo labiau įsitraukti ir įsivaizduoti, jog jame gyvena.
…Tada pabandyti įsivaizduoti, kaip užsakovo pareikštas noras egzistuotų tame netikrame pasaulyje. Spalvas, vaizdą, visus aspektus, kurie šauna į galvą. Deja, tai turi baigtis ir komanda sugrįžta prie pagrindinės problemos ir siūlo idėjas, kurias sugalvojo būnant „netikrame pasaulyje”. Po šio proceso prasideda kitas, sujungimo procesas.
Idėjos yra surašomos ant lapo ir bandomos sujungti. Po to pasirenkama viena ar kelios įmanomos bei problemą galinčios išspręsti idėjos.
4. Detalės
Po to, kai pasirinktos idėjos yra išnagrinėjamos, jas būtina parodyti užsakovui, kad pasirinktų jam tinkamas. Tuomet su užsakovu yra nagrinėjami pliusai ir minusai, jie užrašomi ant lapo.
5. Idėjos šlifavimas
Po ketvirto žingsnio užsakovas išreiškia tai, kas ji neramina ir kas galbūt gali būti pakoreguota pačiame sprendime. Tuomet idėja yra „šlifuojama” tol, kol tenkina klientą.
Tai, iš esmės, yra Sinektika.